Išvadinti sūnų žvejoti labai sudėtinga. Ne todėl, kad Martynui šis užsiėmimas visiškai nepatinka ar nemoka žuvauti, tačiau pagrindiniai mūsų pomėgiai gerokai skiriasi – jam pirmoje vietoje karyba, sporto salė, dronai ir panašūs dalykai, o man – žvejyba. Aš jau nekalbu apie tiesioginį darbą – jis pas mane neatskiriamas nuo hobio, o sūnui tenka baltą chalatą keisti į kamufliažinę uniformą. Tiesa, dar yra moterys, kurioms būtina skirti tam tikrą laiko dalį, kas labai priklauso nuo jų amžiaus – jaunesnės laiko „suvalgo“ labai daug, o mano amžininkėms pakanka ir to, kas lieka... Paskaičiavus išeina, jog žūklavimas man yra pirmoje, o jam – tik ketvirtoje vietoje.
Visgi kartais išpuola tokios dienos, kada mudu kartu bandom pagauti lydeką, šapalą, karšį ar neturi reikšmės, kokios rūšies žuvį. Šįsyk išsiruošėme spiningauti Nemune, nusprendėme (suprantama, tai aš nusprendžiau) prie vandens būti ryte dar neprašvitus.
Nepasakosiu pasiruošimo detalių, pasakysiu tik tiek, kad vienas mūsų pusė keturių keliasi iš lovos niurzgėdamas, geria arbatą ir sukemša į skrandį keturis virtus kiaušinius būdamas kone kominėje būsenoje, o kitas naktį apskritai nemiega, nes kuria strateginius žūklavimo planus ir iš didelio masalų arsenalo atrenka tai, kas galimai turėtų praversti šioje išvykoje.
Beje, planai vakare gerokai pakoreguoti, nes „žvalgyba“ pranešė, jog Nemunu tuo metu plaukia žolės, todėl važiuoti, tarkim, iki Seredžiaus ar Raudonės neapsimoka, nes ryte visas vandeniu nešamas šlamštas bus nuplukdytas į tą upės ruožą. Vienintelis variantas – jei per naktį Nemunas šiek tiek prasivalys, pirmiausiai taip nutiks arčiau Kauno. Gal...

Tas „gal“ labai smarkiai praplečia masalų kiekį, nes plaukiant vandenžolėms bent kiek normaliau spiningauti įmanoma tik sunkiais toli užmetamais viliokliais, tarkim, vartiklėmis, pjautinėmis blizgėmis, siauresniais masyviais vibais. Įprasti vobleriai, juolab paviršiniai, kuriais sugundytum šapalą ar salatį, visiškai netiks.
Nebus geri ir galintys išprovokuoti lydeką, sterką ar tą patį salatį deep modeliai, nes valas vis tiek kabins žoles, jos valu slinks žemyn, apvels masalą ir išmuš jį iš žaidimo ritmo. Trumpiau tariant, tai ne ta masalų grupė, su kuria tokiomis sąlygomis gali spiningauti.
Bet jei Kauno HE turbinas pristabdys ir „žalia masė“ neslinks upe, tuomet su vobleriais turi galimybių daug ką nuveikti. Aišku, galima bandyti ir guminukus, tačiau reikės kitų spiningų, kitokio psichologinio nusiteikimo, kitos žūklavietės...
Žodžiu, prie upės esam pagal planą – dar tamsu, aplink nė vieno žvejo, abu – pilnoje „kovinėje“ parengtyje. Deja, Nemuno paviršius vis dar žolėtas. Nors to ir buvo galima tikėtis labiau nei priešingo varianto, bet vis tiek nuotaika nukrenta. Tačiau jei jau stovim prie vandens, reikia kažkaip prisitaikyti ir žvejoti, o ne žvaigždes skaičiuoti.

Prisitaikyti sekasi sunkiai: imam iš kuprinės įvairiausius masalus, mėtom pasikeisdami, tačiau traukiam vien žoles, bet ne žuvis. O ir žuvys, manding, neaktyvios, nors pakilus Nemuno vandeniui jos paprastai elgiasi priešingai.
Kita vertus, nelabai galiu spręsti tik pagal tai, jog vandens paviršiuje beveik nėra vaikomo mailiaus, nes galimai žvynuotosios maitinasi giliau. Šią vasarą tai jokia naujiena, nes net salačius dažniau nei bet kada (tokie dalykai būdingesni atvėsus vandeniui) žvejai pagauna guminukais, sunkiais vibais ar pjautinėmis blizgėmis palei dugną, neretai netgi šalia vagos. Čia kalbu apie didesnius bedančius plėšrūnus, nes smulkūs lieka ištikimi salatinei manierai dažniau maitintis arti vandens paviršiaus.
To įrodymas – Martyno ištrauktas salačiukas. Visai dar „vaikas“, vargiai sieks porą gerų sprindžių. Čiupo jis 50 mm dydžio ZipBaits Calibra vibą. Šįmet tai vieni geresnių masalų. Kad taip yra, matosi pagal žvejybinių parduotuvių pasiūlą – metų pradžioje šių modelių pasirinkimas buvo labai didelis, o dabar arba visai neliko, arba vos vienas kitas mažiau paklausus spalvinis variantas.

Turėjau ir aš kelis vos juntamus barštelėjimus – gal koks šapaliukas ar ešerys bandė atakuoti voblerius, gal man tik pasivaideno, nes sunku skirti, kada praplaukiančios šiukšlės baksteli į masalą, o kada jį atbulom lūpom bando bučiuoti žuvis. Reikia pasakyti, kad jautrumo neprideda ir mūsų naudojami spiningai.
Jie daugiau ar mažiau universalūs – tai senieji SI serijos Lamiglas (ekskliuzyviniai, jei taip galima sakyti, nes jau nebegaminami 3,0 ir 3,2 m ilgio modeliai). Tuos kotus labai mėgstu, kadangi jie puikiai sviedžia masalus ir, kaip sakiau, galima spiningauti praktiškai bet kokiais viliokliais, svorių ribos irgi labai plačios (realiai nuo poros iki poros dešimčių gramų, trumpesnysis dar galingesnis), tačiau dugno „skaitymas“ ar lengvesnis žvynuotųjų prisilietimas prie masalo juntamas ne pačiame aukščiausiame lygyje. Jie labiausiai tinkami žuvaut vobleriais, įvairių rūšių blizgėmis, kai kuriais vibais.
Kita vertus, turi ir dar vieną neabejotiną privalumą – galima kelmus lupti – nelūš. Tąryt kaip tik su Duo Onimasu Kagura „įsegiau“ šiekštą – bandžiau pagudrauti ir skęstantį voblerį pravesti giliau realaus panirimo gylio. Masalas įstrigo nelabai toli nuo kranto, tąsiau, bet neatsikabino, tad pamėginau bristi. Prieinu, lieka metras ir toliau nebegaliu – tėkmėje vos išsilaikau, vanduo krūtinę siekia, gali per bridkelnių viršų įsilieti. Laimei, Marčius už mane gerokai aukštesnis ir jam pavyksta koja išjudinti kliuvinį.

Išsitraukiu šaką, o prie jos kabo du kabliautojų savadarbiai „didelio kalibro šoviniai“ su nurūdijusiais trišakiais ir neseniai nutraukta ofsetinė sistemėlė. Ant pastarosios kabliuko – dar nepraradusi kvapo silikoninio slieko imitacija. Kadangi prieš tai sugebėjau palikti Nemune vieną voblerį, šita sistemėlė su guminuku bus vis šiokia tokia kompensacija.
Reikia pasakyti, kad rytas buvo kaip reta šaltas ir visai pravertė plonos pirštinės. Nesijuokit, nes oro temperatūra brėkštant siekė vos 11 laipsnių. Tačiau kuomet išlindo saulė šiluma ėmė kilti kone geometrine progresija (vasaros pabaigos realijos), tad jau 8 valandą teko rinktis vieną iš dviejų – arba apsinuoginti iki pusės, arba vynioti meškeres. Beje, prašvitus žolių kiekis vandens paviršiuje ėmė sparčiai mažėti ir dabar jau buvo galima visai normaliai spiningauti.
Visgi pasirinkome antrąjį variantą – Martynas gal dar būtų žuvavęs, bet aš pasidaviau ne tiek kylančiai temperatūrai, kiek nuojautai, kad akinamai žydras dangus ir įsibėgėjantis pietryčių vėjas vargu ar labai tinkami žvejoti antroje ryto pusėje...

Atvirai pasakius, pavargau. Kuomet žūklė spiningu būna ne vien masalų mėtymas ir traukimas, tačiau ištisinis žolių atkabinėjimas nuo kabliuko, ir dar žuvys nė velnio nekimba (o kaip kibs, jei patraukus tris metrus masalas virsta ant šono), imu jausti, kiek man metų. Jeigu vadovaučiausi posakiu, kad „valandos praleistos žūklėje į žvejo amžių neįsiskaičiuoja“, tuomet esu dar pakankamai jaunas. Tačiau čia – tik gražus posakis. Su tokiomis mintimis „nulūžau“ pietų miego.
Nusnaudęs kelias valandas ir susitvarkęs būtiniausius darbus nutariau darsyk pamėginti laimę prie vandens. Tiesa, tuo metu grįžo atostogavusi Italijoje draugė, todėl vakarinę žūklę teko atkelti bent porai valandų (straipsnio pradžioje minėtos taisyklės moterims laikausi ne visada). Bet taip gal ir geriau, nes, kol miegojau, saulė gerokai prikaitino atmosferą. Į svečius užėjo draugės sūnus, todėl pasitaikė puiki proga papustyt padus. Taip ir padariau – čiupau spiningą, porą dėžučių voblerių ir nupėdinau į gerai žinomas vietas prie Neries...
Žiūriu užvertęs galvą į dangų ir matau, kad jis nuo ryto pasikeitė kardinaliai – šviesesni ir tamsesni debesys grūdasi į pulkus ir žydrynės saulei lieka vis mažiau. Tai geras ženklas, juolab, vėjas jau aprimęs – vos vos dvelkia iš pietvakarių. Gana šilta, bet ne tvanku. Tiesa, tas „geras ženklas“ būtų dar geresnis, jei vandens paviršiuje matytųsi vaikomas mailius ar „išsiverstų“ kokia plėšrūnė, o dabar pernelyg ramu.
Kaip visada numetu ant kranto juosmeninį diržą su voblerių dėžutėmis ir vandens buteliuku, nusivelku liemenę... Viešpatie aukštielninkas, fotoaparatą pamiršau. Man taip retai pasitaiko, bet kartais visgi nutinka. Nejau grįžt atgal ir vėl eiti prie upės?
Bus daugiau.
Romualdas Žilinskas





































































