Žiobris (Vimba vimba (L.)) – karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Baltijos jūros baseine paplitusi tipinė žiobrių forma Vimba vimba. Ji aptinkama Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinų upėse – Nemune, Dauguvoje, Vysloje, Elbėje, Emsėje, taip pat Pietų Švedijoje ir Suomijoje, Ilmenio, Volchovo ir Ladogos ežeruose. Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinuose gyvena kitos žiobrių rūšys, kurios ankstesnėje klasifikacijoje dažnai buvo laikomos paprastojo žiobrio porūšiais.
Žiobrio kūnas pailgas, suplotas iš šonų, nugara melsvai pilka, šonai sidabriški, pilvas baltas. Krūtinės, pilvo ir pauodegio pelekai gelsvi, nugaros ir uodegos – pilki. Tarp pilvo ir pauodegio pelekų tęsiasi ryški bežvynė briauna, uodegos stiebelio viršuje ir apačioje yra ryškios išilginės briaunos. Žiobrio žiotys apatinės, gali išsikišti į priekį kaip dumplės. Per nerštą žuvų nugara beveik pajuoduoja, pelekai vos parausta, ant patinų kūno atsiranda karpų. Šią žuvį daug kas painioja su skersnukiu.
Žiobriai užauga iki 40–50 cm ilgio ir apie 1,5 kg svorio, labai retai iki 2 kg. Dažniausiai sugaunami 30–35 cm ilgio ir 300–700 g svorio individai. Baltijos jūros baseino upėse dažniausiai pagaunami 24–30 cm ilgio žiobriai. Subręsta 4–5 gyvenimo metais, kai pasiekia apie 18–20 cm ilgį.
Lietuvoje dalis žiobrių dar rudenį atplaukia į Kuršių marias, dalis jų būna likę Nemune ir didesniuose jo intakuose nuo praeito sezono. Visgi didžioji dauguma šių žuvų tik pavasarį, t. y. balandžio viduryje–gegužės pradžioje, migruoja iš jūros ir kyla neršti į Miniją, Jūrą, Dubysą, Nevėžį, Nerį, Šventąją bei jų intakus. Mūsų krašte yra ir vietinių populiacijų, kurios visą gyvenimą praleidžia gėlame vandenyje. Tokie žiobriai gyvena Kauno mariose ir Šešupės baseine.
Žiobrių nerštas prasideda gegužės–birželio mėn. upių rėvose ir sraunumose ant smėlėto ar žvirgždėto dugno, kai vanduo sušyla iki 13 °C ir daugiau. Jų vislumas siekia apie 50–70 tūkst. ikrelių, kartais iki 130 tūkst. Jaunikliai pirmuosius gyvenimo metus praleidžia upėse, vėliau išplaukia į jūrą.
Žiobriai – itin populiarus meškeriojimo objektas. Žvejojami dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis ant kabliuko maunant uodo trūklio, musės lervas, apsiuvas, sliekus. Pastaruoju metu ima populiarėti ir žiobrių spiningavimas pačiais smulkiausiais mikromasalais.
Pagal Mėgėjų žvejybos taisykles žiobrių žvejyba nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. yra draudžiama.

























































































