Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti lydeką vasaros sezonu, veikiausiai ją pavadinčiau sunkiai nuspėjama ir kaprizinga. Nors šiedu apibūdinimai neretai siejasi vienas su kitu, tačiau reiškia ne tą patį – pirmasis labiau surištas su kibimo intensyvumu atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir paros laiką, o antrasis siejasi su masalų pasirinkimu įvertinus žuvies aktyvumą ir vandens telkinio ypatumus. Kur ieškoti aštriadančių šilčiausiuoju metų laikotarpiu rašiau atskirame straipsnyje, o dabar jį pratęsiu ir bandysiu rasti geriausią metą, kada verta siūlyti šioms plėšrūnėms vienus ar kitus vilioklius.
Mane visada erzina žvejybiniai „štampai“, kuriuos gali rasti praktiškai visuose straipsniuose apie bet kurių žuvų gaudymą – tos ar anos žvynuotosios geriausiai kimba anksti ryte ir vakare. Išties tuo nepasakyta nieko konkretaus, kadangi rytas nelygus rytui, kaip vakaras vakarui, nes esminis faktorius šiuo atveju bus meteorologinės sąlygos.
Tarkim, tuo paros laiku yra giedra ar apniukę, slėgis kyla ar krenta, vėjas smarkus ar visiškai nurimęs, kokios jis krypties, ir panašiai. Tik po to, kuomet įvertinami atmosferiniai reiškiniai, galima kalbėti apie rytą, vakarą, dieną ar naktį. Ir turėkite omenyje, kad būtent vasarą tai ypač svarbu, nes dauguma žuvų (ne vien lydekos) pernelyg sušilusiame vandenyje ypač jautriai reaguoja į bet kokius orų pasikeitimus.
Iš to seka viena esminė išvada – pastovus oras, nesvarbu, jis geras ar blogas žvejybai (beje, konkrečių žuvų gaudymui – tai irgi reikia akcentuoti), leidžia tiksliau nuspėti ir planuoti būsimą išvyką prie vandens. Be abejo, geriau jis būtų kuo tinkamesnis lydekų žūklei. Visiškai tam pritariu, todėl bandom pasvarstyti, kaip atrodo tas „geras oras“, kai aštriadantės bent šiek tiek suaktyvėja.
Išsyk įspėju, jog tolimesni pasvarstymai irgi nebus šimtaprocentinė garantija, jog lydekos gerai ar geriau, kaip ligi šiol, kibs. Priežastis elementari – į viską reikia žiūrėti kompleksiškai, tai yra sumuoti. Visų pirma, net ir tuos pačius atmosferinius reiškinius – juk, pavyzdžiui, tinkamas slėgis ir palanki vėjo kryptis gali sutapti su netinkamu debesuotumu arba priešingai.
Net jei oras žūklei idealus, paros metas irgi atitinka aštriadančių žūklavimo reikalavimus, tai dar negarantuoja sėkmės, nes reikia įvertinti ir kitus faktorius – tarkim, vandens lygį, jo skaidrumą. Atsižvelgėte ir vis tiek nekimba? Nieko nuostabaus, nes galimai jūsų pasirinkti masalai neatitinka plėšrūnių „skonio“, o gal juos siūlote ne taip. Galbūt žvejojate žūklavietėje, kur lydekų nėra nė kvapo...
Perskaičius pastarąją pastraipą, gali susidaryti įspūdis, kad pernelyg daug kintamųjų, kurie įtakoja kibimą, todėl geriau nesukti sau smegenų ir situaciją išsiaiškinti tiesiog prie vandens.
Iš tiesų dauguma žvejų taip ir daro. Ir ne tik todėl, kad tingi „pasukti smegenis“, tačiau paprasčiausiai yra priklausomi nuo darbo, šeimos ir panašiai – laisvų dienų žūklei atranda ne kada panorėję, o kada jų atsiranda. Na, bet jeigu yra galimybė rinktis, tuomet siūlyčiau netinkamas žūklei dienas praleisti su žmona ir vaikais ar draugais, o tinkamas – prie vandens su meškere.

Kad nebūtų nuobodu skaityti, pateiksiu praktinius pavyzdžius. Tarkim, pernai vasarą vyravo vakarų ir šiaurės vakarų vėjai, kas šiaip jau tuo metu būdinga mūsų kraštui. Tačiau jų stiprumas – gerokai didesnis už vidutinį, oro temperatūra visais mėnesiais buvo žemesnė nei įprasta, kritulių iškrito, jei pamenat, irgi daugiau negu reikia.
Todėl visi tie „geri“ rytiniai ir vakariniai lydekų kibimai beveik visai nepasiteisino, nes vasara buvo panašesnė į rudenį. Ir tai faktas, nes didesnius aštriadančių suaktyvėjimo protrūkius, bent jau aš realiai jutau nepriklausomai nuo „laikrodžio“, o tuomet, kai vėjas rimdavo, išlįsdavo saulė (pirmąsias dvi ar tris valandas) ir oras sušildavo. Ir taip galėjo nutikti net vidurdienį. Skamba paradoksaliai, nes juk vasara, tačiau viskas vyko būtent taip.
Šįmet vasaros pirmoji pusė jau kitokia. Buvo (žadama, kad dar bus) neįprastai karšta, o vėjas mažesnis nei vidutinis, kai kuriomis dienomis kone „nulinis“. Kita vertus, staiga kildavo škvalai, kurie atnešdavo lietaus debesis ir prapliupdavo smarkios liūtys (tipinis lietuviško škvalo scenarijus). Ir tokiu oru jau buvo galimi trys variantai, kada lydekos suaktyvėdavo.

Pirmasis – klasikinis, kurį minėjau ir kuris žvejams kalamas kaip vienintelis – jei ramus, giedras ir karštas oras tęsdavosi kelias dienas iš eilės, tuomet, aštriadantės trumpam, t. y. maždaug valandai ar dviem, „nubusdavo“ brėkštant ir tik patekėjus saulei.
Realiai tekdavo pradėti žvejoti dar rytinėje prietemoje ir žūklę baigdavau saulei užlipus ant aukštesnių medžių viršūnių (čia toks subjektyvus palyginimas). Iki vėlyvos popietės – visiškai tuščias laiko tarpas. Apie 18 val. jau buvo galima bandyti laimę vakariniame krante, bet geriau dar palaukti ir pradėti žvejoti likus porai valandų iki visiškai sutemstant. Čia panašiai, kaip anksti ryte – geriausias antros dienos pusės kibimas būdavo beveik prietemoje.
Beje, jei karštos dienos tęsiasi savaitę ar daugiau, neverta dar vynioti spiningo, o tęsti žūklę (daug sykių tai bandžiau) sutemus. Labiausiai tikėtina suvilioti lydekų per pirmąsias dvi sutemų valandas. Na, dar valanda iki brėkštant. Tačiau naktys turėtų būti be vėjo ir giedros.

Antrasis variantas jau visiškai kitoks. Jei šviesiu paros metu (gali būti net pats vidurdienis) artėja ciklonas, tada viskas vystosi maždaug taip.
Ligi tol pūtęs lengvas vėjelis staiga nurimsta ir ore įsitvyro visiškas štilis, darosi jau ne karšta, o tvanku, dangų aptraukia lengva debesų „vata“. Dauguma žvejų, jei dar tikėjosi kibimo ir liko prie vandens, „tepa slides“ namo, nes žino ar girdėjo per meteoprognozes, kad bus stiprus škvalas ir lis.
Taip ir nutinka – staigiai pūsteli smarkus, paprastai kitos arba net priešingos krypties vėjas, ir po pusės valandos, valandos ar pusantros padangė pajuosta, ima pliaupti lietus arba net pabyra kruša. Įdomu tai, kad būtent tas momentas prieš pat lietų ir tik jam prasidėjus yra tinkamas lydekų žūklei. Nesvarbu, kad vėjas lenkia medžius ir sunku užmesti masalą, kad jau lyja ir vanduo bėga už apykaklės. Bandykit ir įsitikinsite. Aišku, jeigu žaibuos, tada tikrai nepatarčiau žvejoti.

Trečiasis geras metas (vėlgi nėra jokio skirtumo, koks bus paros laikas) lydekų gaudymui būna išsyk po liūties. Smarkus lietus gali tęstis valandą ar pusę dienos, tai irgi praktiškai neturės reikšmės. Tiesa, jeigu žvejojate upėse, tada ims plaukti žolės, kurios trukdys žuvauti. Bet jas paprastai masiškai vanduo pradeda nešti ne išsyk (išimtis, jei labai ilgai lijo).
Kita vertus, staigus vandens pakilimas siejasi su didesniu kiekiu deguonies vandenyje, paprastai vasarą vanduo po ilgesnio ar smarkesnio lietaus bent pusę laipsnio atvėsta – visa tai stimuliuoja plėšrūnių aktyvumą. Kad vanduo susidrumsčia – irgi yra pliusas, nes galima lydekoms siūlyti įvairesnius masalus – jos tampa mažiau išrankios. Apie vilioklius dar kalbėsiu kitame straipsnyje, dabar pasakysiu tiek, kad šiuo atveju tinkamesni agresyvūs, blizgūs, ryškūs masalai.
Jei man reikėtų pasirinkti geriausią orą vasaros laikotarpiu, aš rinkčiausi tokias dienas, kada temperatūra yra apie 18–22 °C ir neaišku, šils ar šals, bet faktas, kad bus lietaus. Tiksliau – jau lynoja, bet protarpiais, kartais stipriau, o kartais silpniau, vėjas tai rimsta, tai vėl pakyla, jo kryptis nuolat kinta. Meteorologams toks nepastovumas yra tikras košmaras, nes jie gana dažnai neatspėja kitos dienos orų.

Tačiau tokia diena yra puiki žūklei. Jus veikiausiai tai stebina, bet išties vasarą geriau vargu ar būna. Tiesa, tądien (gali būti ir rytas, vakaras ar net naktis) praktiškai visos žuvys, o tarp jų – ir lydekos, „sukyla“ maitintis net kelis sykius, kol galiausiai įvyksta ilgalaikė orų permaina ir žvynuotosios maitinasi bei ilsisi ritmingiau.
Įdomiausia, jog aktyvumo protrūkiai būna labai trumpi, iki maždaug pusvalandžio, ir jie kaitaliojasi su visiška nekiba. Tarkim, dvidešimt minučių – tik spėk mesti masalą ir traukti žuvį, paskui pusantros valandos – nei kepšt.
Vėl pusei valandos žuvys tarsi atsigauna, bet porai valandų aprimsta. Pasakyti, kokios krypties, kokio stiprumo tuo metu pučia vėjas, slėgis kyla ar krenta, tikrai negalėčiau, nes viskas keičiasi labai smarkiai. Beje, aplinkos temperatūra per tą laiką irgi kinta juntamai, kartais daugiau nei 5 °C ribose ar net daugiau atvėsta, vėl atšyla...
Kaip supratote, žvejybinės sąlygos dėl nuolat besikeičiančio vėjo, lietaus ir temperatūrinių šuolių tada būna tikrai ne idealios. Tačiau tai atperka laimikiai, nes per pusę valandos gali pagauti tiek, kiek vasarą nesužvejosi ir per porą savaičių. Šįmet tokios žūklės man „nuskilo“ jau du sykius, o pernai tik kartą per visą vasarą.
Romualdas Žilinskas





































































