Esu rašęs ne vieną straipsnį apie įvairius vienšakius kabliukus, kadangi būtent jie sudaro didžiąją dalį visų žvejyboje naudojamų kabliukų. Dabar norėčiau meškeriotojams pateikti išsamesnę informaciją apie trišakius ir dvišakius. 

Beje, gana įdomus momentas – firmos, kurios žvejams tiekia paprastus kabliukus (jų gamyba taip pat paprastesnė), trišakius ir dvišakius gamina kaip papildomą tos rūšies produkciją, nors realiai pastarieji kabliukai kai kuriems žvejybos būdams, pavyzdžiui, spiningavimui, yra gerokai svarbesni už vienšakius, nes absoliuti dauguma dirbtinių masalų „apginkluoti“ būtent jais.

Dar vienas niuansas – bendrovės, kurių vienšakiai kabliukai yra itin aukštos kokybės, nebūtinai pagamina labai gerus trišakius ar dvišakius, nes jų gamyba, kaip vėliau pamatysite, skiriasi. Visgi daugumoje atvejų nutinka būtent taip. Kita vertus, rastume puikių trišakių, dvišakių, gamintų ir mažai žinomose įmonėse. 

Gali susidaryti įspūdis, kad absoliučią daugumą trišakių ir dvišakių kabliukų žvejybinei rinkai tiekia firmos gigantės, kurių pavadinimus žino net pradedantieji meškeriotojai. Tačiau tai bus klaidinga išvada, sakyčiau, kad yra priešingai. Taip, didelės bendrovės, jei skaičiuotume atskirai, šios rūšies produkcijos pagamina labai daug, bet visame kontekste, tai nebus didžioji pasaulinė dalis. 

Visų pirma, tokia nuomonė susiformuoja dėl to, kad stambios gamintojos negaili pinigų reklamai, o ir mes jas pažįstame jau daugelį metų. Mes – tai europiečiai, nes, tarkim, Azijos šalių žvejai galimai prioritetus atiduotų kitoms firmoms arba jas imtų rikiuoti kita tvarka. Išvardysiu žymiausias kabliukų, o taip pat – ir trišakių bei dvišakių gamintojas, skliaustuose nurodysiu jų įkūrimo datą ir šalį, kurioje tos įmonės „gimė“ ir registruotos. 

 


Didžiausios ir žinomiausios kabliukų gamintojos yra Mustad (1832 m., Norvegija), Owner (1968 m., Japonija), Gamakatsu (1955 m., Japonija), VMC (1910 m., Prancūzija), Hayabusa (1958 m., Japonija), na, o labiau patyrę žvejai dar pridėtų BKK (1908 m., Kinija) ir Katsuichi, kuri labiau žvejams pažįstama kaip Decoy (1964 m., Japonija). Deja, tikslių skaičių ar netgi procentų, kiek kuri firma pagamina kabliukų, viešai nerasite. 

Visų pirma, bet kokia informacija slepiama nuo konkurentų, antra – šioje rinkoje didelė dalis gamybos vyksta OEM (Original Equipment Manufacturer) principu, kuomet viena įmonė gamina kabliukus (masalus, meškerykočius, rites ir panašiai), o kita firma užsirašo ant jų savo pavadinimą ar brendą. Tarkim, Mustad, BKK, VMC kabliukus gamina milžiniškais kiekiais, tačiau daug jų turi ne originalius pavadinimus arba būna apskritai neįvardyti. Ypač tai liečia būtent trišakius ir dvišakius kabliukus.

Visiškai kitaip elgiasi aukštesnės klasės kabliukų gamintojai: Owner, Gamakatsu, Hayabusa, Katsuichi (Decoy). Japonų įmonės orientuojasi į kabliukų kokybę ir specializaciją, tačiau ne į gaminių kiekį. Veikiausiai nustebinsiu, bet pastarųjų firmų rinkos dalis pagal vienetų skaičių yra mažesnė, tačiau jų įtaka rinkai labai didelė, nes būtent šitos bendrovės dabar diktuoja madas ir nustato toną kabliukų gamyboje.

 


Dalis firmų, kaip matote, yra europietiškos, tačiau pasaulinė kabliukų gamyba labiausiai sutelkta Azijoje, ypač Kinijoje. Iš to regiono į pasaulinę rinką paskirstoma didžioji dalis visų kabliukų – pigių, vidutinės klasės, taip pat ir mano minėtų žymių firmų gaminių arba mažai žinomų įmonių, bet tikrai kokybiškų kabliukų.

Apie tai, kad kabliukus gaminančios įmonės savo produkcijos kiekį slepia, jau minėjau. Sakiau, kad dalis kabliukų būna tiekiami kitoms firmoms, kurios gamintojus įvardija arba ne, gali juos pristatinėti su savu brendu. Tarkim, Salmo anksčiau kai kuriuose voblerių modeliuose kabindavo VMC kabliukus, dabar – negaliu pasakyti kokius, nes tiksliai nežinau. Visgi, mano akimis, tai gali būti labiau europietiško standarto modeliai. O štai Lucky John vobleriai, vibai, sukriukės ir kiti masalai, spėju, kad „apginkluoti“ azijietiškais OEM kabliukais. Beje, tikrai kokybiškais, to nepaneigsi.

 


Nors Mustad, VMC, Owner, Gamakatsu, BKK, Hayabusa ir Decoy gaminama tiek trišakius, tiek dvišakius kabliukus, tačiau trišakiai jų asortimente sudaro gerokai didesnę dalį. Tai susiję su tuo, pastarieji kabliukai naudojami daugumoje dirbtinių masalų. Todėl trišakiai modeliai kiekvienos didesnės firmos asortimente ryškiai dominuoja, o jų dydžių skalė yra platesnė. 

Didžioji dalis žinomų firmų trišakius ir dvišakius kabliukus parduoda ne tik masalų gamintojams, bet ir mažmeninei rinkai – t. y. pakuotėse žvejams. Owner, Gamakatsu, VMC ir Mustad būtų puikūs pavyzdžiai, nes šių bendrovių kataloguose trišakiai ir dvišakiai kabliukai pateikiami kaip atskira produktų grupė. Jie žvejams siūlomi mažose pakuotėse, priklausomai nuo dydžio ir modelio, po kelis ar keliolika kabliukų. Tokie kabliukai reikalingi, kad žvejai galėtų keisti atšipusius, sulūžusius ar jų poreikių netenkinančius voblerių, blizgių, vibų, cikadų ar kitų dirbtinių masalų originalius kabliukus, juos taip pat naudoja ir įvairioms sistemėlėms susirišti.

 


BKK irgi turi plačią trišakių ir dvišakių kabliukų liniją mažmeninei rinkai. Šios firmos kabliukai tiekiami ir masalų gamintojams, ir parduodami žvejams atskirai. Rastume (ne mūsų parduotuvėse, o veikiau internete) Hayabusa bei Katsuichi (Decoy) trišakių bei dvišakių kabliukų pakuočių. Išskirčiau pastarosios firmos produkciją, nes Decoy ypač daug dėmesio skiria specializuotiems kabliukams, kurie skirti įvairiems masalams perkomplektuoti ar modifikuoti.

Trišakių, dvišakių ir vienšakių kabliukų gamybos principai yra labai panašūs, tačiau konstrukcija ir kai kurie technologiniai etapai skiriasi. Pagrindinė žaliava visais atvejais yra plieno viela, kuri po formavimo termiškai apdorojama ir virsta aukštos kokybės grūdintu plienu, rečiau naudojamas legiruotas plienas su įvairiais priedais. Toks metalas leidžia pasiekti reikiamą tvirtumo ir elastingumo santykį. 

Gal keista, kad kalbu apie elastingumą, bet pradiniame gamybos procese kabliuko viela tempiama iki reikiamo diametro, ir tik po to iš jos formuojami kabliukai specialiomis lenkimo staklėmis. Vėliau atliekamas galutinis terminis apdorojimas – grūdinimas ir atvėsinimas, kad kabliukas būtų pakankamai kietas įsisegti į žuvies žabtus, bet kartu ir tvirtas, kad nelūžtų nuo staigaus pakirtimo ar varginant, traukiant stambų laimikį.

 


Vienšakis kabliukas paprastai gaminamas iš vieno vielos gabalo. Reikiama forma gaunama tokia seka: suformuojamas kotelis, lenkimas, smaigalys, įvairių dydžių užkarpėlės (nors smaigalys gali būti be užkarpėlių), o kotelio gale padaroma kilpelė arba auselė. 

Dvišakiai kabliukai dažniausiai gaminami irgi iš vienos vielos atkarpos, kuri sulenkiama taip, kad susidarytų du vienodi smaigaliai. Kitaip tariant, ta pati viela sudaro abi kabliuko atšakas ir bendrą kotelį su kilpele. Dėl šios priežasties dvišakiai paprastai būna simetriški (gali būti ir asimetriški, tokių taip pat rasite), o jų mechaninis tvirtumas priklauso nuo metalo kokybės, vielos diametro bei terminio apdorojimo, kaip ir gaminant vienšakius kabliukus.

Trišakiai kabliukai konstrukciniu požiūriu yra sudėtingesni, nes jie sudaryti iš kelių sujungtų elementų. Klasikiniu atveju naudojami trys atskiri vienšakių kabliukų ruošiniai. Pirmiausia du kabliukai suglaudžiami koteliais vienas prie kito, tačiau jų smaigaliai orientuojami ne tiesiai priešingomis kryptimis, o kampu, paliekant vietos trečiajam kabliukui, tada koteliai prispaudžiami, suvirinami ar kitaip sutvirtinami. Taip gaunamas pagrindas. Tuomet prie tų dviejų kabliukų prijungiamas trečiasis. 

 


Galutiniame rezultate visi trys trišakio kabliuko smaigaliai išdėstomi maždaug 120° kampu vienas kito atžvilgiu. Tokia konstrukcija reikalauja tikslaus sujungimo, nes silpniausioji vieta tampa būtent „mazgas“, kuriame sutvirtinami visi trys koteliai. Kai kurios modernios gamybos linijos formuoja trišakius ir iš dviejų ruošinių, tačiau trijų elementų schema vis dar yra dažniausia.

Nesvarbu, kokie bus kabliukai – vienšakiai, dvišakiai ar trišakiai – jų ruošiniams naudojama ta pati plieninė viela. Tačiau skirtumas būna jos kokybėje, diametre, apdirbime ir kabliukų konstrukcijoje. Pavyzdžiui, trišakiams, kurie montuojami ant voblerių ar kitų dirbtinių masalų, dažnai naudojama kiek plonesnė, bet labai tvirta viela, kad kabliukai taptų lengvesni ir mažiau keistų masalo balansą. Tuo tarpu karpinei žūklei skirti vienšakiai kabliukai, gali būti iš gerokai storesnės vielos, nei minėti trišakiai.

Jei atsižvelgtume vien į konstrukciją, tuomet vienšakis būtų paprasčiausias, dvišakį pagaminti sunkiau dėl dviejų smaigalių simetrijos, o trišakis reikalauja kelių ruošinių sujungimo ir todėl laikomas techniškai sudėtingiausiu.

Bus daugiau.

Romualdas Žilinskas