Vis labiau tobulėjant spiningavimui žvejai tampa įsprausti į savotiškus „rėmus“, kadangi norint pagal visas taisykles teisingai pravesti konkrečius masalus, tenka tarpusavyje derinti tiek įrangą, tiek tuos vilioklius. Negana to, spiningas turi atitikti tam masalo traukimo būdui tinkamą ilgį, užmetimo svorį ir akciją, ritė irgi pageidautina tam tikro dydžio, galingumo, greičio, o valas turėtų būti tik tokio ir ne kitokio diametro, tvirtumo, minkštesnis ar standesnis ir taip toliau, ir panašiai. Masalai pasirenkami irgi panašiu principu: pagal rūšį, spiningo užmetimo svorį, tinkamumą žuvauti konkrečiuose vandens telkiniuose, atitinkamas žuvis viename ar kitame gylyje, ir vėl – ir taip toliau, ir panašiai...
Trumpiau tariant, derinimo čia iki ausų, o gal dar daugiau. Bet viskas įmanoma, o laikui bėgant bei didėjant praktikai tampa netgi gana nesudėtinga, jeigu žinai visus reikalingus parametrus, kuriuos ant įrankių bei masalų pakuočių, jų kataloginiuose aprašuose nurodo gamintojai. Tiksliau, privalo nurodyti, nes antraip spiningautojas arba nepirks „katės maiše“, arba nusipirkęs gali nepataikyti „į temą“ ir nepagaus tikėtino laimikio. Gali nutikti ir blogiau – sugadins, sulaužys įrankius arba nutrauks masalus.
Ir štai čia (reikia manyti, ne tik aš) pasigendu labai svarbios informacijos apie silikoninius vilioklius. Turiu omenyje tuos populiarius, kaip mes vadiname, guminukus, kurie parduodami pakuotėse, o kartais – „saujomis“ arba po vieną, tai priklauso nuo pardavėjų. Randu užrašytą dydį, plūdrumą, nuorodą „valgomas/nevalgomas“ ar kvepiantis kalmarais, silkėmis, gal medūzomis (juokauju), kartais – labai minkštas ar tik šiaip sau, ar yra jame druskos, tačiau svorio – nematau...
Gana dažnai, nes, tarkim, Gunki, Deps, Westin ir dar kelios firmos guminukų masę nurodo, tačiau tai yra veikiau išimtys iš bendro konteksto. O juk bet kokiu atveju mes masalus perkame visų pirma atsižvelgę į turimos įrangos galimybes, nes nedžigausi iki 10 g testo spiningu riperiu arba netrauksi su Carolina Rig sistemėlės su kokiu nors silikoniniu slieku, kurių masė 20 g – įrankis elementariai lūš. Arba priešingai – vargu ar ką gero nuveiksi guminuku, jei jo svotis vos 3 g, o tavo spiningo minimalus testas – 10 g.

Galbūt mažiau patyrę žvejai (labiau patyrusiems yra skirti skliaustai anos pastraipos pradžioje), sakys, kad kokios problemos – juk galvakablio arba ofsetinės galvutės svoris nurodomas visada. Nesiginčiju, bet guminukas gaminamas ne iš oro, tačiau iš silikono, tad pridėkite ir jo masę.
Labiausiai norintys pasiginčyti ir čia ras savų argumentų – niekas nežuvauja 4 colių silikoniniu viliokliu su ultralight įrankiais, arba tik visiškas neišmanėlis bandys gaudyti žuvis coliniu masalu, jei jo spiningo testas prasideda, tarkim, nuo 15 g svorio. O be to, galima daugmaž jausti, kokios masės guminukas, kada jį paimsime į rankas, ir tą masę „pripliusuoti“ prie naudojamų galvučių svorio.
Na, jei jūsų rankos tokios jautrios (už savas negarantuoju – galiu apsirikti), gal ir pavyks. Bet tik daugmaž, o ne tiksliai. Kita vertus, nemažai žvejų silikoninius masalus perka internetu, jų net nečiupinėję.
Taip, taip, žinau, ką atkirsite – visada užrašyti guminukų dydžiai ir tai bus taip pat gana patikimas rodiklis. Dabar jau aš oponuosiu, kad tikrai ne, nes jų svoris gali juntamai skirtis – silikonas nelygu silikonui. Beje, kuo didesnis guminukas, tuo labiau mano žodžiais įsitikinsite. Taip išeitų, kad ultralight ar avižadrėbio, nanodžigo gerbėjams ši straipsnio tema (jos akcentas, kaip supratote, silikono masė) galbūt ne tokia svarbi.

Tačiau gerai pagalvojus, pastariesiems spiningautojams tai ne mažiau aktualu. Nors jų guminukai ir smulkūs, tačiau kada spiningas yra, pavyzdžiui, nuo 0 iki 3 g, itin jautrus (faktas, kad japoniškas „pieštukas“, neretai su įklijuota viršūnėle), bet kokie „viršsvoriai“ bus ypač žalingi – subtilus įrankis jų neatlaikys ir 200–300 eurų nueis vėjais.
Girdžiu, kaip kažkas įsiterpė, jog viena iš nuorodų apie guminuko svorį – jo plūdrumas. Deja, jis ne visada nurodomas. Bet tai mūsų atveju net nėra labai svarbu, nes, kaip vėliau pamatysite, plūdrus silikoninis masalas gali būti sunkesnis už skęstantį.
Nors vienos pastabos aš veikiausiai neatmesčiau, perskaitęs, ką iki šito sakinio parašiau – galimai šią problemą per daug sureikšminau, išpūčiau. Bet ir jūs sutikite, kad ji išties svarbi, o šis parametras yra būtinas. Gerai, šalin emocijas ir ankstesnį rašymo stilių, labiau remsiuosi faktais.
Pirmiausiai išsiaiškinam, kas yra tas „silikonas“ ir kaip jis gaminamas, nes jei šį straipsnį skaito ne tik žvejai, gali pagalvoti, kad tai ta pati medžiaga, kuri... Tiek to, nebaigsiu šio sakinio.
Iš tiesų silikoniniais masalais vadinami guminukai dažniausiai gaminami (turbūt labai nustebinsiu) visai ne iš silikono. Tai tik žvejų prigijęs bendrinis pavadinimas, o pagrindinė klasikinių minkštųjų masalų žaliava yra polivinilchloridas, trumpiau – PVC. Tačiau vien iš PVC minkšto riperio ar tvisterio nepagaminsi. Grynas polivinilchloridas yra kieta medžiaga, todėl gaminant guminukus į jį dedama plastifikatorių, suteikiančių šiam mišiniui minkštumo ir elastingumo.

Štai čia ir prasideda pirmieji skirtumai. Keisdami PVC bei plastifikatorių santykį ir pačių plastifikatorių sudėtį gamintojai gali gauti labai skirtingų savybių medžiagą. Vienas guminukas būna minkštas kaip želė, kitas gerokai standesnis, vieną galima smarkiai ištempti, o kitas greitai plyšta arba būna trapus, nes pamovus ant galvakablio, jo kūnelyje atsiranda skylė. Senas spiningavimo „vilkas“ šiuos skirtumus neretai pajunta vos paėmęs masalą į rankas.
Tačiau ne vien PVC ir plastifikatoriai turi reikšmės guminuko medžiagai. Į mišinį gali būti dedama dažiklių, blizgučių, kvapiųjų medžiagų, druskos ir įvairių kitų užpildų. Vieni jų galutinei masalo masei turi menką įtaką, kitų kiekis gali būti toks didelis, kad pastebimai pasikeičia medžiagos tankis, o kartu – ir iš jos pagaminto masalo svoris. Tiesą sakant, apie šių priedų įtaką masalo svoriui, pradėjęs rašyti šį straipsnį, aš tik spėliojau. Papasakosiu, kodėl.
Dalis mano kartos spiningautojų puikiai atsimena senuosius Mann's guminukus. Turiu aš jų iki šiol ir, reikia pasakyti, pakankamai sėkmingai šiais masalais gaudau. Esmė tame, kad to paties modelio skaidrūs ir neskaidrūs masalai skyrėsi ne vien išvaizda. Skaidrūs buvo juntamai minkštesni, tampresni, be to, praktiškai nesidažė spiritiniais markeriais, kuriais neskaidrių guminukų spalvą buvo galima nesunkiai pakeisti.

Kas konkrečiai skyrėsi jų sudėtyje, nežinau, tačiau akivaizdu, kad guminukų medžiagos savybės nebuvo vienodos. Tad jeigu buvo nevienoda mišinio sudėtis, visiškai įmanoma, jog šiek tiek skyrėsi ir jo tankis, kas logiškai būtų – to paties tūrio masė. Kokio dydžio tas skirtumas, kiek jis reikšmingas guminuko masei, jo žaidimui – jau kitas klausimas, tačiau vien guminuko spalvos ar skaidrumo šiuo atveju laikyti tik išorine puošmena irgi nederėtų.
Mano supratimu, įvairūs pigmentai, blizgučiai bei kiti į mišinį dedami „papildai“ irgi turi savo masę, todėl bent teoriškai gali keisti bendrą medžiagos tankį ir vėliau iš tos medžiagos pagamintų masalų svorį. Jie nebūtinai pasunkės, gal kaip tik taps lengvesni. Tačiau gali būti ir taip, kad norint išgauti vienokią ar kitokią spalvą, skaidrumą arba kitą vizualinį efektą tenka keisti ne vien dažiklius, bet ir pačią PVC mišinio sudėtį.
Suprantama, firmos laiko paslaptyje savo masalų silikono sudėtį ir viešai nepasakoja gamybos detalių. Vėlgi, galiu tik spėlioti, jog tos pačios serijos, to paties dydžio guminukai galbūt turėtų skirtingą masę, ir tai viena iš priežasčių, dėl kurių ji nenurodoma. Ilgai teko knistis internete, kol radau vieną gana žinomą firmą, kuri visgi tam ryžosi. Tai japonų Deps kompanija, jos silikoninių masalų galima nusipirkti ir pas mus.

Yra Deps silikoninių masalų serija Sakamata Shad. Įdomu tai, kad firma siūlo to paties modelio ir dydžio masalus, tačiau pagamintus iš skirtingos sudėties mišinio. Įprastas 5 colių Sakamata Shad, kuriame nurodoma 10 proc. druskos, sveria 9,8 g, o Heavy Weight versija, kurioje druskos kiekis siekia 75 proc., – jau 11,3 g. Aštuonių colių masalų skirtumas dar akivaizdesnis: atitinkamai 36,5 ir 41 g.
Taigi šiuo atveju nebereikia spėlioti, kokį svorio skirtumą nulėmė storesnis masalo kūnas, platesnė uodega ar kitokia forma. Aš taip kalbu, nes kiekvienam aišku, jog vienodo dydžio storesnio ar plonesnio kūnelio, didesnio ar mažesnio uodeginio peleko, įvairiai iškarpyti (riperio uodegos strampo „armonika“ ar ertmės ofsetiniam kabliukui) guminukai svers nevienodai.
Apie įvairias lervų, vėžių, varlių imitacijas net neužsimenu, nes čia papildomų kūno detalių yra begalė, nors dydžiai, kaip žinia, taikomi kaip ir visiems kitiems silikoniniams masalams. O šiuo atveju aiškiai matosi, kad forma ir dydis yra identiški, tačiau pakeista mišinio sudėtis, todėl pakito ir masalo masė.
Bus daugiau.
Romualdas Žilinskas





































































