Šiuo metu daug dažnesni spiningai, kurių rankenos padengtos EVA medžiaga. Ji, kitaip nei kamštis, yra sintetinė – tai etileno ir vinilacetato kopolimeras (kelių polimerų derinys). EVA gaminama iš naftos produktų, o vėliau apdorojama taip, kad įgytų lengvą, porėtą struktūrą. Dėl to ši medžiaga tampa elastinga, pakankamai minkšta ir atspari drėgmei bei mechaniniams pažeidimams. Būtent dėl šių savybių ji ir naudojama meškerykočių rankenoms gaminti. 

Iš pirmo žvilgsnio tai praktiškesnė medžiaga, o jos gamyba pigesnė. Dėl to EVA ir pasidarė tokia populiari, ypač masinėje gamyboje, kadangi kamštis yra savotiška loterija – net ir aukščiausios klasės natūralios kilmės medžiaga gali turėti nukrypimų nuo jai keliamų reikalavimų.  

Kas liečia EVA pigumą – tuo neabejoju, juolab žinant, kaip šiais laikais vertinami natūralūs produktai. Tačiau vienas praktinis niuansas dažnai nutylimas – EVA yra tepli. Prie jos lengvai prilimpa purvas, žuvies gleivės, dulkės ir kas blogiausia, kad ne visada nusivalo net ir nuplovus kotą. Trumpiau tariant, šita medžiaga greičiau praranda estetinę išvaizdą nei kamštis. Tačiau tai tik mano požiūris, nes galimai raudonos ar mėlynos rankenos atrodytų dar blogiau.

  


Veikiausiai kai ką nustebinsiu pasakęs, kad EVA gali būti ne tik juoda, tačiau ir kitokių spalvų. Pasitaiko įvairių atspalvių pilka, raudona, mėlyna, žalia, netgi kamufliažinė ar su spalvotais intarpais. Tačiau tokia derinama prie ypatingo dizaino modelių, o daugiau nei 90 procentų spiningų kotai iš EVA bus juodi. Tai suteikia įrankiams savotiško solidumo ir labiau dera prie juodų ar kitų tamsių blankų. 

Neretai ginčijamasi kuri iš šių dviejų medžiagų geriau perduoda blanko jautrumą. Linkstama link to, kad EVA jį slopina labiau, bet tai nėra absoliuti taisyklė. Jei pamenate, sakiau, kad kamštis gali būti daugiau ir mažiau porėtas, kas turės įtakos būtent šiai koto savybei. 

Taip pat yra su EVA, nes ji gaminama irgi skirtingo tankio bei kietumo. Kietesnė, tankesnė EVA mažiau deformuojasi, geriau išlaiko savo formą ir laikoma kokybiškesne. Kiek rodo praktika, sudrėkusi ar pasidengusi žuvies gleivėmis ši medžiaga bus slidesnė, tuo tarpu kamštis labiau lips prie rankos. Žemoje temperatūroje kamštis išliks šiltesnis, o EVA, kuri yra polimerinis junginys, šiek tiek standės ir labiau vės.

 


Kartais gaminami kombinuoti kotų variantai, kada naudojamas kamštis kartu su EVA. Tokiais atvejais medžiagos parenkamos neatsitiktinai: viena koto dalis skirta patogesniam laikymui, kita – atsparumui ar įrankio svorio mažinimui. Dažniau, nors tai nėra taisyklė, galinė dalis daroma iš EVA, o priekinė, kur tvirtinama ritė, būna kamštinė. 

Kadangi delnu ir pirštais spaudžiame kamščiu dengtą rankenos dalį, geriau jaučiame blanko virpesius (manyčiau, kad labai minimaliai, bet visgi...), nešąla rankos. Beje, taip sutaupomas brangus kamštis, dėl ko krenta įrankio kaštai, gaunamas geresnis spiningo balansas. Žodžiu, išsyk nušaunami keli zuikiai.

Pavyzdžiui, taip pagamintas spiningas Lucky John One Sensoric Delikado, kurį matote nuotraukoje. Mažas niuansas, kurį galite tai suprasti kaip reklamą, tačiau nesusilaikysiu nepasakęs, kad už tokią mažą kainą vargu ar nusipirksite panašaus lygio spiningą. 

  


Kai kurie spiningai daromi tarsi „apnuoginti“, nes jų rankena labai menkai arba visiškai nepadengta kamščiu ar EVA. Tokiu atveju delnas ir pirštai tiesiogiai liečia blanką. Šie modeliai siejami su jautrumu ir minimalizmu, tačiau turi dvi esmines ydas – jie slidesni ir žemoje oro temperatūroje šąla žvejo rankos. Vėlgi pavyzdys iš mano spiningų kolekcijos – Daiwa Trout Area Commander modelis (nuotrauka viršuje).

Beje, EVA išpopuliarėjo neatsitiktinai. Ji plačiau pradėta naudoti Japonijoje, kur daug žvejojama jūroje ir keliami didesni reikalavimai koto atsparumui. Vėliau tokie spiningai paplito ir kitur, nors pas mus dažniausiai naudojami gėluose vandenyse. Beje, neteisinga būtų manyti, kad įrankiai, kurių kotai yra pagaminti iš EVA bus žemesnės klasės už turinčius kamštines rankenas. Šiais laikais tai nėra kokia nors taisyklė ir net patys brangiausi prestižiniai spiningai dažnai turi iš šios dirbtinės medžiagos padarytas rankenas, o kamštiniai kotai gali būti ir ekonominės klasės įrankiuose. 

 


Kadangi dengti EVA kotai irgi kartais mechaniškai pažeidžiami, juos galima susitaisyti. Šįsyk tai bus paprasčiau nei tvarkant kamštines rankenas, tačiau pataisymų žymės matysis labiau. Jei kotas tik įplyšo arba netyčia jį įpjovėte – galima suklijuoti. Tinka net paprasti momentiniai klijai, nors geriau naudoti elastingesnius (pavyzdžiui, skirtus klijuoti gumai). Svarbu klijų nepadauginti, nes EVA juos sugeria ir toje vietoje gali likti ryškesnė kieta dėmė.

Jei rankenos gabalas išplyšęs (net neįsivaizduoju, kaip tai gali nutikti – gal lydekai į nasrus grūstas?) – galima įklijuoti naują EVA lopą, nors vargu ar išeis tai padaryti idealiai. Dauguma žvejų menkesnių pažeidimų net netvarko, nes jie nekeičia spiningo funkcijos. 

Kalbant atvirai, dėl kai kurių kotų įplyšimų ir įbrėžimų kaltę dalinčiau perpus spiningų gamintojams ir patiems žvejams. Esmė tame, kad dalis spiningautojų (kaip nekeista, tai labiau liečia senąją kartą), keisdami dislokacijos vietą masalo kabliukus įsmeigia į kotą, kad jie nesitabaluotų, nekliūtų. Ir žinau kodėl taip daroma. Anksčiau praktiškai visuose spininguose ant blanko vos aukščiau spiningo rankenos būdavo pritaisoma speciali tam reikalui skirta kilpelė. Kodėl dabar tai tapo išimtimi, kuri reklamose pateikiama, kaip kažkoks „patobulinimas“, man taip ir lieka paslaptis. 

 


Veikiausiai trečias pagal populiarumą būtų grafitinis kotas. Arba bent jau buvo. Tokie modeliai pirmiausia vertinami dėl jautrumo. Tiesa, grafitinis kotas nebūtinai reiškia, kad rankose laikomas pats blankas – kai kuriuose modeliuose naudojama pastorinta anglies pluošto rankena. Kita vertus, tokie kotai nėra patys patogiausi – jie gana slidūs, dažniausiai plonesni, o žemoje temperatūroje labiau šaldo rankas. 

Maždaug prieš dvylika metų pirkti ir jau senokai nebegaminami du panašios konstrukcijos Lamiglas modeliai yra mano mėgstamiausi spiningai. Tačiau žuvaujant vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį jau tenka mūvėti pirštines, ką jau kalbėti apie žiemą... O pirštinės, deja, mažina įrankio jautrumą. Tiesa, šie spiningai ne su tipinėmis grafitinėmis rankenomis, nes jų galai papildomai aptraukti plona „guma“. Dėjau kabutes, nes veikiausiai tai bus polimerinė shrink tube tipo medžiaga, kuri panaši į EVA, tik yra šiek tiek standesnė.  

Pasitaiko ir retesnių kotų variantų – jų rankenos padarytos iš egzotinių medžių. Tokios rankenos atrodo išskirtinai, tačiau yra sąlyginai sunkios. Ir nors mediniai kotai ne visada praktiški, kartais spiningams gaminami pagal vienetinius užsakymus, nes žvejui turėti kažką išskirtinio yra prestižo reikalas.

Kaip ir anksčiau, galima rasti kotų ir iš plastikų, su guminiais paviršiais ar jų deriniais, tačiau tokie kotai naudojami labai retai ir dažniausiai neapibrėžia bendrų gamybos tendencijų. 

 


Kotas gali būti ištisinis arba vadinamasis „dvigubas“. Ištisinė rankena – tai klasikinis variantas, kai visa storesnioji blanko dalis yra padengta viena medžiaga nuo ritės laikiklio iki pat koto galo. Ši konstrukcija suteikia vientisumo jausmą rankoje, nors daugiau privalumų aš nelabai įžvelgiu. 

Tokie kotai labiau būdingi senesniems modeliams (atvirai kalbant, kitokių anksčiau ir nebuvo), bet jie būna ir šiuolaikiniuose spininguose, kuomet labiau vertinamas įrankio paprastumas ir klasikinė konstrukcija. Dažniausiai tai bus kamštiniai arba padaryti iš EVA kotai, gerokai rečiau – kombinuoti iš abiejų medžiagų.

„Dvigubas“ kotas (split grip) reiškia, kad rankena padalinta į dvi dalis – priekinę, kuri yra ties ritės laikikliu, ir pačiame koto gale esančią galinę, o tarp jų blankas paliekamas atviras. Toks koto variantas atsirado ne vien dėl dizaino, kaip mano kai kurie žvejai. Mažiau medžiagos blanko gale reiškia mažesnį koto (o ir viso spiningo) svorį, kas turi reikšmės įrankio masei ir balansui. Be to, tokia konstrukcija leidžia lengviau varijuoti su bendru meškerykočio svorio centru. Na, taip – prie viso to prisideda ir išvaizda – daugeliui spiningautojų šitoks spiningo dizainas atrodo modernesnis.

 


Aš galimai kartojuosi, tačiau reikėtų paneigti klaidinantį įspūdį, kuris kai kam susidaro žiūrint į vientisas ir „dvigubas“ spiningų rankenas. Nesvarbu, kokia bus jų konstrukcija, blankas bet kokiu atveju eis per visą kotą. Kotas nėra atskira detalė, į kurią būtų įstatytas blankas, jis tiesiog apgaubtas vienokia ar kitokia medžiaga. 

Bėgant laikui kotų ilgis keitėsi kartu su pačiais spiningais. Noriu pasakyti, kad šiuolaikiniai spiningai juntamai trumpesni ir standesni, nei tie, kuriuos siūlė gamintojai, tarkim, prie dvidešimt metų. O jų rankenos, suprantama, irgi yra irgi trumpesnės. Kito ir žvejų požiūris į šiuos įrankius, galimai įtakos turi mada, kurią aš nuolatos kritikuoju, kadangi aklas sekimas tuo, kas vienu ar kitu metu populiaru, neretai labiau naudinga gamybininkams nei meškeriotojams. Todėl ankstesnieji įrankiai gali būti netgi patogesni už dabartinius. Galbūt ir nesu teisus – žvejams įpročiai juk turi nemažą reikšmę, todėl tokios nuostatos diskutuotinos. 

Laukite tęsinio

Romualdas Žilinskas