Paieška

Prasideda balandis, pavasaris įsibėgėja visu gražumu ir žvejai nerimsta: vieni bando laimę spiningaudami mikromasalais šapalus, ešerius, kiti mėto dugnines ir vilioja karšius, plakius, treti su plūdinėmis balose tyko lynų arba mėgina upėse ir upeliuose pagauti kuojų. Žodžiu, įprastinis kažin kelintas pavasaris, kada meškeriotojai vis dažniau eina prie vandens ir tikisi, kad už savaitės kitos, kol kas dar ne itin geras žuvų kibimas taps geresnis ir bus galima suvilioti įvairesnių žvynuotųjų. Taip...

Jau esu pasakojęs apie žūklę Ilio upės deltoje. Gal pamenate, o jei ne, priminsiu – tai Balchašo ežero intakas, kurio žemupys ištisai apaugęs švendrynais, čia yra protakos, salelės, savotiški gėlo vandens ežerėliai-įlankos ir gausybė įvairios žuvies. Tai buvo ne vienintelė žvejyba tame vandens telkinyje. Nenorėčiau kartotis su smulkmenomis, kurios liečia upę, žūklės sąlygas, vietinę ichtiofauną bei kelionę iš Alma Atos iki stovyklavietės. Viskas panašiai, kaip ir praeitą kartą: važiuojame visureigiais...

Mokslininkai seniai pastebėjo, kad žuvys vienaip ar kitaip reaguoja į elektrinio lauko stiprumą, jo svyravimų dažnį. Tokie pastebėjimai buvo pritaikyti praktikoje ir kai kurių šalių žvejai verslininkai jūrose tam tikras žuvų rūšis gaudo gaudyklėmis, kurios privilioja žvynuotąsias atitinkamo dažnio elektromagnetinėmis bangomis. Suprantama, kad čia negali būti nė kalbos apie tą barbarišką žuvų mušimą elektra, kuriuo kažkada garsėjo Lietuvos brakonieriai. Ir visgi kuo pasireiškia žuvų potraukis tam...

Yra sena lietuvių liaudies patarlė, kuri sako, kad kaip danguje, taip ir ant žemės. Kalbant apie vandens augalus ją būtų galima perfrazuoti – kaip ant žemės, taip ir vandenyje. Šįsyk noriu pasakyti, kad vandenžolės ne tik aktyviai dalyvauja praturtindamos telkinių vandenį deguonimi, tačiau ir formuodamos jų gruntą. Kita vertus, žemė, kuria vaikščiojame, kažkada irgi buvo vandenyno dugnas. Bet gal taip toli į praeitį nenuklysiu, pakaks to, kas vyksta dabar. Vandens telkinių dugne susidarant klintims...

Praeituose paskutiniuose skyriuose aprašyti augalai plūduriavo vandens paviršiuje arba augo pasinėrę po vandeniu, bet savo šaknimis jie nebuvo tvirtai įaugę į dugną. Šiame skyriuje paminėsiu dažniausiai sutinkamus mūsų telkinių augalus, kuriuos galima būtų pavadinti tikraisiais vandens augalais, nes dauguma jų visą savo gyvenimą praleidžia po vandeniu įsišakniję į telkinio gruntą ir tik žydėjimo laikotarpiu kai kurios jų rūšys iš vandens iškiša savo žiedus. Kita vertus, kai kurie anksčiau aprašyti...

Nors be jokių išlygų visi vandens augalai vienaip ar kitaip susiję su žuvimis, tačiau jų tarpe yra tokių, kurie žvynuotąsias traukia tarsi magnetas. Dar daugiau – konkrečių rūšių žuvis, o tai žvejams jau yra gera nuoroda ieškant būsimo laimikio. Kuo pasireiškia toji trauka dažniausiai galima paaiškinti, tai ir stengiuosi daryti šiame straipsnių cikle. Visgi kartais tarp tam tikrų augalų ir šalia jų nuolat besisukinėjančių žuvų neįžvelgiu jokio ryšio – žvynuotosioms patinka būti prie tų vandenžolių...

Galbūt jau nusibodo skaityti apie žoles, bet ne apie žuvis, tačiau negaliu mesti įpusėto darbo. Kita vertus, vandenyje (nors ne vien vandenyje, krantuose ir net toliau nuo krantų) esantys augalai glaudžiai susiję su tuo, kas vyksta ežere, tvenkinyje ar upėje, o tai reiškia, kad ir su žuvimis. Bet apie tai minėjau pirmame įžanginiame šio ciklo straipsnyje. Pavadindami augalus lietuviškais vardais, mūsų kalbininkai veikiausiai pritrūko fantazijos. Negana to, kad kai kurios vandenžolės, nors ir...

Hidrobotanika – mokslas apie vandens augalus. Tai palyginti jauna botanikos atšaka aprėpianti ne vien augalų pažinimą, ji gerokai platesnė, o mokslininkų, kurie specializuojasi šioje srityje, deja, yra labai mažai. Publikuodamas panašius rašinius stengiuosi konsultuotis su specialistais, nes galima labai greitai paklysti tose vandens augalų džiunglėse. Internete pateikiama informacija neretai būna prieštaringa (o kitąsyk netgi klaidinga!), ja besąlygiškai tikėti tikrai nereikėtų. Bet suklysti gali...

Vandens paviršiuje plūduriuojančius augalus galima suskirstyti dar ir į papildomus pogrupius, nes kai kurie iš jų įsišaknija dugne, tačiau savo lapus bei žiedus iškelia į vandens paviršių. Kiti – visą laiką plauko virš vandens stumdomi bangų bei vėjo, nešami srovės. Yra augalų, kurie ilgesne savo egzistavimo dalį praleidžia telkinių dugne (netgi turi normaliai išsivysčiusias šaknis), viduriniuose vandens sluoksniuose ir tik kuriam laikui iškyla į vandens paviršių. Kaip matote, vandens augalų...

Ne sykį rašiau, kokios protingos žuvys. Tačiau randu vis naujų faktų, kurie įrodo, kad mūsų suvokimas apie žvynuotųjų intelektualinius gebėjimus labai dažnai neatitinka realybės. Paniekinantys posakiai, kad kvaila kaip plekšnė arba bukas kaip kilbukas, yra veikiau žmogiškojo ego pervertinimas. Nusileiskime žemiau (ir giliau) ir pamatysime, kad toli gražu nesame patys sumaniausi bei gudriausi šioje planetoje. Šio straipsnio net nepradėčiau, jei išdėstyti faktai nebūtų tiesiogiai ar ne visai tiesiogiai...

Kuomet žiema nepanaši į žiemą, o pavasaris – irgi neprognozuojamas, gamta būna pasimetusi. Žuvys, suprantama, yra tos gamtos dalis, tad šitokios temperatūrinės perturbacijos jas veikia. Puikiai žinau, daug kas galvoja, kad jei jau žiema šilta, tai pavasaris irgi tuojau ateis, bus ankstyvas žuvų nerštas ir jau greitai galėsime laukti gero kibimo. O kaip kitaip – juk klimato atšilimas, tad jei jau šyla, tai šyla... Deja, taip nutinka tik labai retais atvejais, nes faktiškai metinis temperatūros...

Viskas apie pasaulio žuvis Žuvys, kurios gali išsipūsti tarsi kamuoliai, žuvys, kurios tokios nuodingos, kad žmonės jas suvalgę miršta per kelias valandas, žuvys, kurios turi papūgos snapą... Tai keturdantės pūsliažuvės (Tetraodontidae), jų priskaičiuojama daugiau nei 200 rūšių, gyvena tiek sūriuose, tiek gėluose tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse. Vieną šios šeimos atstovę žino visi, tai garsioji fugu, kurią valgo tik ištroškę aštrių pojūčių japonai. Tačiau fugu gal ir ne pati baisiausia...

Kodėl vienos žuvys puikiai jaučiasi greitoje srovėje, tačiau kitos – jos vengia? Ar vienodo stiprumo upės tėkmę gali įveikti tos pačios rūšies, bet skirtingo amžiaus žvynuotosios? O ar gali įtakoti žuvų galimybes ir jų pomėgius plaukioti srovėje paros metas, vandens skaidrumas, jo temperatūra? Tai klausimai, į kuriuos pabandysiu atsakyti šiame straipsnyje. Beje, žvejui šie klausimai turėtų rūpėti, juk pagal tai galima pasirinkti, kur ir kada geriausiai ieškoti tam tikros rūšies žvynuotųjų, pritaikyti...

Dramblinis ryklys arba ryklys dramblys Callorhincus milii gali evoliucionuoti iki tokio lygmens, kad kada nors išeis į sausumą. Juokas juokais, bet dramblinio ryklio pelekai ilgainiui pavirto į savotiškus plaukmenis, kurie leidžia šiam rykliui ropoti seklumose arba jūros dugnu ir net šliaužti išmestam į krantą. Drambliniui rykliui tokie pelekai padeda rankioti iš grunto įvairius moliuskus, nes ši žuvis gali judėti dugnu labai lėtai. Beje, kaip ir pakitusi dramblinio ryklio priekinė galvos dalis (straublys)...

Yra retų žuvų rūšių, labai retų, bet pasitaiko ir vienetinių egzempliorių. 2010 m. vasario 4 d. Meksikos įlankoje tiriant kašalotus į tralą pakliuvo ryklio jauniklis. Jis svėrė 14,6 g ir buvo 14,2 cm dydžio. Mokslininkai rykliuką pavadino kišeniniu rykliu (Mollisquama mississippiensis), tačiau ne dėl mažo dydžio, nes suaugusios šios rūšies žuvies gabaritų niekas iki šio nežino. Ryklio jauniklis turėjo netoli priekinių pelekų savotiškas kišenes, kuriose ši žuvis laiko savo organizme gaminamą fluorescuojantį...

Elektriniai unguriai (Electrophorus) priklausomai nuo dydžio gali sukurti iki 860 V elektros įtampą. Kuo didesnis yra ungurys, tuo jis, suprantama, generuoja daugiau elektros. Jos reikšmė dvejopa – taip plėšrūnas apsvaigina mažesnes žuveles, kurias po to suėda, ir apsigina nuo kitų grobuonių, tarkim, kaimanų. Žmogui tokia įtampa yra mirtina. Negana to, kai kurios elektrinių ungurių rūšys, tokios kaip Electrophorus voltai, Electrophorus electricus kartais medžioja grupėmis. Dabar paskaičiuokite, kokia...

Žuvis- peilis arba žuvis-juodoji plunksna (Apteronotus albifrons) dar vadinama juoduoju vaiduokliu. Skamba gana kraupiai, nors iš tiesų šį žuvelė yra mėgstama akvariumininkų. O toks keistas pavadinimas jai duotas todėl, kad savo forma ji iš tiesų primena peilį, kita vertus Amazonės džiunglių indėnai mano, kad į šią žuvį persikelia jų mirusių gentainių vėlės. Kaip ir supratote, žuvis-peilis gyvena Amazonėje bei jos intakuose, liūčių laikotarpiu pakilus vandeniui atplaukia į užtvindytas džiungles....

Viskas apie žuvis Tigrinė žuvis arba kitaip žuvis Galiotas savo išvaizda išgąsdintų bet kurį žvejį. Ji turi aštrius gerai matomus stambius dantis, užauga iki 70 kg svorio. Gyvena Kongo upės baseine. Beje, išvaizda atitinka ir šios žuvies būdą – ji yra plėšrūnė, labai agresyvi ir užfiksuota atvejų, kad šioji monstrė puolė bei sužalojo žmones. (1 pav.) Keturdančių pūsliažuvių (Tetraodontidae) kūno paviršius ištisai nusėtas dygliais. Pirmojo nugarinio bei pilvinių pelekų nėra. Nuo skrandžio atsišakoja...

Viskas apie žuvis Žuvų kūnas padengtas daugiasluoksne oda, kurioje išsidėsčiusios gleivių ląstelės. Jų išskiriamos gleivės apsaugo odą nuo bakterijų, virusų ir padeda slysti vandenyje. Kai kurios žuvys turi tiktai odą, pavyzdžiui, šamai. Dauguma žuvų padengtos žvynais. Jų yra 4 rūšių: patys seniausi plakoidiniai žvynai, tai – daugybe smulkučių dantukų plokštelių, kuriomis padengti rykliai. Kiekvienas plokštelinis dantelis ryklio kūne beveik nesiskiria (dantelio-žvyno viduje yra dentino sienelių...

Kadangi žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, tai jų elgsena, mityba, dauginimasis ir visa, kas susiję su žvynuotųjų gyvenimu tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, t. y. vandens telkinio temperatūros. Pažvelkime į tai šiek tiek plačiau... Mokslininkai žuvis, pagal jų prisitaikymą gyventi tam tikros temperatūros vandenyse, rūšiuoja į dvi pagrindines grupes – šiltamėges ir šaltamėges. Pirmosios gyvena tropinių kraštų vandens telkiniuose ir puikiausiai jaučiasi 30° C ar net aukštesnėje temperatūroje. Yra...

Nesenai Keiptauno poilsiautojai surado į krantą išmesta negyvą ryklio patelę. Jos pilvo viduje kažkas įtartinai judėjo. Kokia gi buvo staigmena, kai poilsiautojai prapjovė pilvą. Sunku patikėti, bet viduje rado 3 gyvus rykliukus, kurie toj pat buvo paleisti į vandenį. Žmogus turėjo veikti atsargiai, nes mažyliai gimsta su aštriais dantukais. Tikrai ne pats maloniausias įvykis, tačiau svarbiausia, jog jaunikliai išgelbėti. Tikimasi jie sėkmingai užaugs ir nekils minčių pulti žmonių. (1 pav.) JAV mokslininkai...

Anksčiau gana dažnai rasdavau užsienio autorių straipsnių, kuriuose žvejai įrodinėdavo, kad masalo spalva praktiškai neturi reikšmės norint sėkmingai žvejoti plėšrūnes. Paprastai šie spiningautojai tvirtindavo, kad labiausiai žuvis gundo vilioklio judesiai, virpesiai ir meškeriodamas beveik bet kokiu dirbtiniu masalu, jei tik tinkamai jį pasiūlysi grobuonei, nesvarbu kokios būtų oro sąlygos, metų ar paros laikas, ją sugundysi. Skaitydavau, tarkim, kaip Džonas ir Bilas atvykę į Kanadą praretino vietinių...

Žuvis mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais lenkia mėsą. Ji ne tik skani, bet ir ypač naudinga ir sveikatai, ir grožiui. Beveik visos žuvys turi nuo 0,2 iki 35 proc. riebalų, kurių sudėtyje yra itin vertingų organizmui polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino A, D, C, PP, E, B, lengvai virškinama ir greitai pasisavinama organizmo. Labai sveika valgyti ne tik liesą, bet ir riebią žuvį. Nustatyta, kad žuvis yra vienintelis produktas, kuris kuo riebesnis - tuo naudingesnis žmogaus organizmui. Mūsų...

Kimba, nekimba... O kodėl kimba? Todėl, kad žuvys maitinasi. Kartais labai intensyviai, kartais – gerokai vangiau. Jei žinotume, kada tiksliai žvynuotosios užsimanys ėsti – niekada be laimikio neliktume. Deja, tai nuspėti dažniausiai itin sudėtinga, nors kai kuriais atvejais beveik įmanoma. Pabandysiu paanalizuoti, kas lemia žuvų mitybą ir kokiu ritmu jos užkandžiauja. Pagal mitybinius režimus žuvis ichtiologai skirsto į tris grupes: besimaitinančias šviesiuoju paros metu, prietemoje ir naktį...

Didžiausias šapalas, kurį užfiksavo šiuo metu Lietuvoje registruojant rekordus agentūra „Factum“, svėrė 5 kg. Jį sužvejojo Jurijus Kasabukinas 1990 m. Nevėžyje. Įdomu tai, jog ligi šiol nėra mūsų šalyje pagautos didžiausios meknės, t. y. agentūra neturi jokių duomenų apie šios žuvų rūšies rekordinius dydžius mūsų vandenyse. Gal norite išgarsėti, juk tokia žuvis apskritai neminima? (1 pav.) Yra gyvūnų, apie kuriuos mažai kas girdėjo. Galima būtų lažintis, kad Iravadžio delfinas (Orcaella brevirostris)...

Juostažuvės – išskirtinės sandaros vėduokliažuvių (Laiupriformes) būrio žuvys. Tai – ilgiausios šiandien mokslui žinomos kaulinės žuvys. Didžiausių tirtų žuvų ilgis buvo 12 m, o svoris retesniais atvejais siekė 272 kg ar net 300 kg. Juostažuvių kūnas yra stamantrus, suspaustas iš šonų, 45 cm aukščio. Galvos priekis bukas, viršugalvis pusapvalis. Žiomenys priekiniai, plačiai prasiveriantys. Plaukiojimo pūslės neturi. Labai įdomi ir neįprasta kūno detalė yra šių žuvų viršugalvyje, kaktos vietoje, styro...

Milžiniškame gelmių slėgyje išgyventi gali toli gražu ne kiekviena žuvis. Štai Marianų įduboje gylis gali pasiekti 11 km gylį, o slėgis – daugiau nei 1000 atmosferų. Mokslininkai ties įdubos sienomis skirtinguose gyliuose nuo 5 iki 10,6 km išdėliojo savo stebėjimo zondus ir aptiko tai, ką būtų galima pavadinti giliausiai gyvenančia žuvimi pasaulyje – ji buvo pastebėta 8,19 km gylyje. O tai yra labai arti teorinės kaulinių žuvų gylio tolerancijos ribos (8,41 km). Nauja atrastoji žuvis atrodo taip...

Mokslininkai bei žvejai pastebi tokį reiškinį, kaip plėšrūnų gebėjimą ar norą reaguoti į vibraciją ir jų priklausomybę nuo dažniausiai vartojamo maisto. Vandens telkiniuose, kur ešeriai maitinasi kuojomis, karosais, raudėmis, jie daug mieliau griebia sukriukes nei mažiau vibruojančius silikoninius masalus. Tačiau ten, kur yra gausu aukšlių, saulažuvių, dryžuotieji labiau linkę čiupti smulkius guminukus. Kažkiek netgi paradoksalu, kadangi sukriukės yra labiau paviršinis vilioklis, o guminukais mes...

Pavasaris meškeriotojams visada asocijuojasi su žuvų nerštu. Ak, taip – dar ir su draudimų žvejoti gausa. Tačiau šie „tabu“ ir yra tiesiogiai susiję su tuo metu vykstančiu žvynuotųjų giminės tęsimu. Kaip supratote, straipsnio tema – nerštas. Pirmoji iš visų mūsų žuvų šių metų pradžioje ar net anų metų pabaigoje ikrelius pažėrė vėgėlė. Apie upėtakį nė nekalbu, nes vis spėlioju – jis vėliausiai ar anksčiausiai neršia, juk tada būna spalis, lapkritis... Bet tai yra veikiau išimtis iš bendro konteksto...

Mokslininkų seniai yra įrodyta, kad atmosferiniai slėgio pokyčiai vienaip ar kitaip veikia visus gyvus organizmus. Paprasčiausias pavyzdys esam mes patys, nes rytas, kuomet nesinori keltis iš lovos veikiausiai bus apniukęs, o ankstyvas miegas gali būti susietas su artėjančia audra. Tačiau į darbą reikia eiti, žvejoti norisi, tad visos tos oro negandos paprastai greitai įveikiamos ir žmonių įprastas gyvenimo ritmas dėl to nesutrinka. Na, galbūt kažkam kurį laiką skauda galvą, nes vėlgi – nemaža...

Vieni žmonės mėgsta medų, kiti lašinius, treti tiesiog negali gyventi be aštrių patiekalų. Ir tai niekam nenuostabu, nes mes tokie skirtingi. O kaipgi žuvys? Ar jos irgi turi savo mėgstamą valgį ir ar sugeba pajusti, kuris maistas yra skanesnis, kuris – ne toks gardus? Kvailas klausimas – tikriausiai pasakys skaitytojai, juk net ir pradedančiajam žvejui aišku, kad kiekviena žvynuotųjų rūšis linkusi rinktis jai labiau patinkantį maistą, kas ypač būdinga „taikiosioms“ karpinėms, o tai reiškia, kad...

Varto rankose žvejys nuo kabliuko nuimtą karosėlį ir mąsto: „Na, ir kvaila gi tu, žuvele, pagriebei ant kabliuko pamautą slieką, apgaulės nepastebėjai...“ Viena vertus, tiesos yra, nes žuvys vadovaujasi instinktais, taip turėtų būti bent jau teoriškai. Praktiškai susidaro gana paradoksali situacija – tie gyvūnai, kurie, mūsų nuomone, yra tokie „kvaili“, gyvena Žemėje jau 530 mln. metų. Mes – protingieji – esame čia tik „svečiai“, kadangi homo sapiens laikas skaičiuojamas tūkstantmečiais ir, anot...

Vienos rūšies atogrąžų žuvys gali atskirti žmonių veidus, nors neturi tos smegenų dalies, kuria šiai užduočiai atlikti naudojasi daug protingesniais laikomi gyvūnai, paskelbė mokslininkai. Domitės mokslo ir technologijų naujienomis? Toks netikėtas gebėjimas buvo pademonstruotas per eksperimentus su spjaudalėmis, kurios garsėja tuo, kad skraidančius vabzdžius, kuriais minta, numuša taikliai paleista vandens čiurkšle. Per eksperimentus užuot taikiusios į vabzdžius, šios ešeržuvių būriui priklausančios...

53 metų Jeremy Wade‘as praleido kelias savaites, gaudydamas žuvį tolimoje Papua Naujojoje Gvinėjoje po to, kai vietiniai gyventojai pranešė apie paslaptingą gyvūną, kastruojantį jaunus žvejus. Jis pagaliau demaskavo nusikaltėlį – tai žuvis pacu, vietinių žinoma kaip „kiaušinių pjovėja“. J. Wade‘ui pavyko ją pagauti savo mažoje medinėje žvejybinėje valtyje. J. Wade‘as įtempė 18 kg sveriančią pabaisą į valtį ir plikomis rankomis pražiodė ją – ši žuvis turi įspūdingus dantis, panašius į žmogaus krūminius...

Kokios svarbios buvo žuvys senovės medicinoje, byloja Gajaus Plinijaus Vyresniojo (23–79 m.) veikalas „Gamtos istorija“. Čia galima rasti net 300 nurodymų, kaip naudoti žuvis ir jų organus žmonių ligų gydimui. Nors daugelis tuometinių receptų atrodo naiviai, bet tai byloja, kad amžių amžiais žmonės ieškojo žuvyse gydomųjų savybių savo negalavimams gydyti. Senovės graikų ir Romos gydytojai teigė, kad rajų elektros smūgiai malšina galvos skausmus bei podagrą. Ir senovės medikai buvo teisūs, nes...

Lietuvos vandenų žuvys neišvaizdžios. Ne tropikai juk – todėl ir žvynuotosios nesipuikuoja įvairiomis kūno spalvomis. Tačiau kokias turime žuvis, tokias ir vertiname. Arba ne. Bet netgi tarp tų pelenių pasitaiko tokių, kurios kartais virsta tikromis princesėmis. Pradėsiu nuo to, kad neršto metu praktiškai visos mums įprastos karpinės žuvys trumpam tampa ryškesnės. Ne tiek, kad labai atkreiptų plėšrūnų dėmesį, bet pakankamai, jog jas pastebėtų kitos lyties atstovai. Tiksliau – atstovės, nes žuvų...

„Daily Mirror“ praneša, kad 2013 m. prie Kalifornijos krantų po 2,5 val. trukusios kovos sugautas didžiausias visų laikų ryklys. Ryklys (mako ryšies atstovas) atrodo išties įspūdingai, jo nasrai tarsi būtų nulieti iš plieno. Galima tik nuspėti, kad šis žvėris galėjo užpulti ne vieną žmogų ir netgi laivą. Sugautas milžiniškas ryklys Specialistai jau dabar tvirtina, kad tai – didžiausias kada nors sugautas ryklys. Ši pabaisa svėrė 660 kg. Žvejys Jasonas Johnstonas sakė: „Esu medžiojęs liūtus ir ruduosius...

Graži ta mūsų kalba, turtinga žodžiais. Norėdami įvardyti kokį nors veiksmą jam galime rasti bent kelis sinonimus, kurie turės tą pačią prasmę. Žvejai nors ir vartoja savo specifinėje šnekamojoje kalboje gausybę barbarizmų, svetimžodžių, tačiau jie netgi dažniau nei kas kitas mėgsta vaizdžiai papasakoti savo nuotykius. Kad ir apie lydekos kibimą – meškeriotojas gali sakyti, kad ji čiupo, griebė, stvėrė ar dar kitaip pagavo masalą. Tačiau šitas straipsnis visiškai ne apie lietuvių lingvistiką,...

Žvejys yra ligonis, o vienas iš tos ligos simptomų – nenumaldomas troškimas eiti prie vandens. Pagaus ar nepagaus žuvų – ligos eigai tai gali net neturėti reikšmės. Pats sergu nepagydomai, beje, sakoma, kad visos ligos paūmėja per pilnatį... Visi žino, jog žuvys gali būti aktyvios arba visiškai nekreipti dėmesio į masalus, o koks bus jų apetitas tą ar kitą dieną įmanoma nuspėti iš anksto. Tegul ne šimtu procentų (gydytojai irgi klysta), bet žvynuotųjų elgesio simptomus įtakoja aplinkos veiksniai...

Aš pagavau toookią žuvį! Tuo giriasi dauguma žvejų. O kas pagavo pačią mažiausią pasaulyje žuvelę? Tuo galėtų pasigirti nebent Sumatros salos gyventojai. Beje, ji buvo atrasta tik 1996 metais, Švedijos mokslininkų. Tai – karpinių žuvų šeimos atstovė, kuri suaugusi yra vos 8 milimetrų dydžio. Paedocypris progenetica mėgsta nedidelius užpelkėjusius durpingus vandens telkinius, kuriuose vandens rūgštingumas yra itin didelis. Mokslininkams nuostabą kelia tai, kaip galvos smegenų apsauginio sluoksnio...

Veikiausiai ne visi žvejai žino, kad lydekinių (Esocidae) šeimos žuvų gentyje yra net 5 rūšys. Galbūt mūsų meškeriotojai girdėję apie Amerikinė didžiąja lydeką arba maskinongą (Esox masquinongy), kuri gyvena Amerikos žemyne, tačiau vargu ar daug kas iš jų pasakytų, kad egzistuoja dar ir amerikinė raudonpelekė (Esox americanus), juodoji (Esox niger) ir amūrinė (Esox reichertii) lydekos. Kurios užauga didžiausios? Mūsiškės – t.y. europinės lydekos, kadangi mokslininkai teigia, jog jų svoris gali siekti...

Vokietijoje Konstancos mieste ichtiologai atliko vieną labai įdomų eksperimentą. Mokslininkai į didelį baseiną paleido kelis šamus ir nemaitino jų ilgą laiką. Po to alkaniems plėšrūnams buvo pasiūlyta žuvelė – visiems viena. Ir dar visiškoje tamsoje. Galvojate, jog šamai puolė ir tuojau pat sudorojo šią auką? Nieko panašaus. Ūsočiai medžiojo neskubėdami ir tik po ilgo laiko vienas jų pagaliau pasisotino. Tačiau esmė ne kiek laiko jie bandė pagauti žuvį, o kaip. Žuvelė galėjo kurį laiką plaukioti...

Vokiečių speleologas mėgėjas, kurio laisvalaikio pomėgis - nardymas urvuose, atrado žuvų rūšį ir mokslininkai sako, kad tai pirmosios Europoje žinomos urvų žuvys. Joachimas Kreiselmaieris tas žuvis pastebėjo 2015 metų rugpjūtį, tyrinėdamas Dunojaus karstinių dubių sistemą Pietų Vokietijoje. Žuvys primena aplinkinėse upėse randamas barbatules, bet jų akys yra mažesnės, ilgesni ūseliai, o kūnas beveik bespalvis. Straipsnyje, kurį paskelbė žurnalas „Current Biology“, minimas žuvis studijavę Konstanco...

Žuvys elgiasi panašiai, kaip ir žmonės. Jos turi genetinį paveldimumą, kuris instinktyviai padeda joms išvengti įvairių pavojų. Žvynuotosios, būdamos būryje arba stebėdamos iš šono savo rūšies atstoves, taip pat gali daug išmokti. Ir galiausiai – sykį pasprukę iš plėšrūnės nasrų jos tampa baikštesnės ir įsimena kas ir kokiu būdu kėsinosi į jų gyvybę. Genetinis paveldimumas jau suprantamas savaime, nes priešingu atveju neturinti jo rūšis labai greitai išnyktų nuo Žemės paviršiaus. (1 pav.) Kad žuvys...

Kad ir koks didelis būtum, visada atsiras didesnių – šios taisyklės nežinojo vienas Meksikos įlankoje ramiai sau plaukiojęs ryklys. Jį, vienu kąsniu prarijo gigantiška žuvis. 2014 m. internetinėje svetainėje „Youtube“ paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip ties Floridos krantais buriuojantiems žvejams, ant kabliuko užkimba virš metro ilgio ryklys. „Tai bent laimikis“ – pagalvotumėte, tačiau neskubėkite... Aplink nelaimėlį ratus ima sukti už jį kur kas didesnė žuvis – giljotininis guperis. Tiesą sakant...

Mes neretai sakome, kad lydekos „keičia dantis“. Čia kuomet vasaros metu šios plėšrūnės nustoja kibusios. Arba būna, kad ir taikiosios žuvys kelias dienas tarsi nesimaitina, nes atsisako dar neseniai joms patikusių vilioklių. Tuomet galvojame, kad veikiausiai neįtinkame žvynuotosioms siūlydami masalus, juk negali žuvis staiga imti ir nustoti ėsti. Arba kitas variantas: visokios ten aukšlės arba smulkūs karšiukai, karosiukai – visi judina plūdę, tačiau tų didesniųjų nepagausi, nors tu ką... Kaip yra...

Prie Australijos į žvejų tinklus įkliuvo paslaptingas pirmykštis ryklys. Viktorijos valstijos (Australija) pakrantėje toks gyvis ištrauktas pirmą kartą – žvejai dievagojasi tikrai neprisimeną, kad tinkluose kada nors būtų pavykę aptikti tokį sutvėrimą. "Neradome nė vieno žvejo, kuris žinotų, kokia čia žuvis", - pripažino Australijos Pietryčių žvejybos tralais asociacijos (SETFIA) atstovas Simonas Boagas. Nors kūno pavidalu labiau panašus į ungurį, iš tikrųjų čia yra Chlamydoselachus anguineus...

Ikrai maistingas ir vienas vertingiausių mitybos produktų, kuriame gausu azotinių junginių ir vertingų riebalų. Mokslininkai ištyrė, kad karpio/sazano ikrelyje vidutiniškai – 64,08 proc. – vandens, 14,08 proc. – vitelino, 14,53 proc.- apvalkalų, 2,57 proc. – margarino ir elino, 0,27 proc. – cholesterino, 0,20 proc. – cerebrino, 3,04 proc. – lecitino, 0,39 proc. – alkoholio ištraukos, 0,03 proc. – dažiklio, druskų – chloro kalio, amonio, fosforo rūgšties ir kalio junginio, kalkių ir magnezijos bei...

Žuvis - peilis arba žuvis-juodoji plunksna (Apteronotus albifrons) dar vadinama juoduoju vaiduokliu. Skamba gana kraupiai, nors iš tiesų šį žuvelė yra mėgstama akvariumininkų. O toks keistas pavadinimas jai duotas todėl, kad savo forma ji iš tiesų primena peilį, kita vertus Amazonės džiunglių indėnai mano, kad į šią žuvį persikelia jų mirusių gentainių vėlės. Kaip ir supratote, žuvis-peilis gyvena Amazonėje bei jos intakuose, liūčių laikotarpiu pakilus vandeniui atplaukia į užtvindytas džiungles...

Vengdavau ir tebevengiu lankytis žvejų forumuose. Kas kartą ten užsukusi, jaučiuosi taip, tarsi būčiau patekusi į kitą planetą. Nors, matyt, nereikėtų stebėtis, jei pritarsime knygos „Vyrai iš Marso, moterys – iš Veneros“ autoriui Džonui Grėjui, taip chirurgiškai ir skaniai išnarsčiusiam lyčių skirtumus. Kaip ten bebūtų, ilgainiui padariau išvadą, kad moterims ten ne vieta. Žvejų forumai – sakrali vyrų erdvė ir ten šiukštu nereikia kišti mums nosies. Antraip, po dalyvavimo virtualiame vyrų vakarėlyje...