O čia tai bent 005
Žuvis - peilis arba žuvis-juodoji plunksna (Apteronotus albifrons) dar vadinama juoduoju vaiduokliu. Skamba gana kraupiai, nors iš tiesų šį žuvelė yra mėgstama akvariumininkų. O toks keistas pavadinimas jai duotas todėl, kad savo forma ji iš tiesų primena peilį, kita vertus Amazonės džiunglių indėnai mano, kad į šią žuvį persikelia jų mirusių gentainių vėlės. Kaip ir supratote, žuvis-peilis gyvena Amazonėje bei jos intakuose, liūčių laikotarpiu pakilus vandeniui atplaukia į užtvindytas džiungles. Siekia iki 0,5 m ilgio, aktyvi tamsiuoju paros metu, dieną laikosi ten, kur į vandenį nepapuola saulės spinduliai.
Žvejų posakis, kad nors dolerį ant kabliuko kabink – vis tiek nekimba, turi savotiškos racijos. Esmė tame, kad tokia žuvis iš tiesų egzistuoja ir ji gali būti masalas plėšrūnėms. Juk metinis (Metynnis hypsauchen) arba kitaip žuvis-veidrodis turi ir dar vieną pavadinimą – žuvis-doleris. Ji yra vos 10–12 cm dydžio, gyvena vakarinėje Amazonės baseino dalyje, taip pat Paragvajaus upėje. Kai kas bandė žuvį-dolerį priskirti piranijų pogrupiui, visgi išsiaiškinta, kad ši žuvelė su dantytomis piranijomis neturi nieko bendro.
Žuvis-katorgininkas (Archosaurgus probatoceplaus) turi ir dar vieną bendrumą su žmogumi. Šios žuvies dantys labai panašūs iš pirmo žvilgsnio į mūsiškius. Tiesa, gerokai tvirtesni, nes tokio tipo dantys žuviai-katorgininkui reikalingi midijoms traiškyti. Gyvena ji Atlanto vandenyne, tačiau nevengia ir gėlo vandens, tad kartais aptinkama upių žemupiuose. Beje, jos žuviena labai skani, todėl žvejai mielai gaudo žuvį-katorgininką. Kodėl toks pavadinimas? Žvilgtelėkite į nuotrauką ir suprasite, jog juostuotas „rūbas“ būna ne vien pas zebrus. O dar ta nusivylusi išraiška...
Apie žuvį gigantiškąją mantą (Manta birostris), kuri yra viena stambiausių pasaulio žuvų (užauga iki 9 m dydžio, gali sverti 3 tonas) gal ir esate girdėję. Tačiau ši žuvis turi ir dar vieną pavadinimą – gigantiškasis jūrų velnias. Ši žuvis nereta, ją galima sutikti ir priekrantės zonoje, ir gelmėse iki 120 m, svarbu, kad ten būtų planktono, kuriuo ir maitinasi tas velniškai ėdrus velnias.
Gana prieštaringi yra Аноплопомовых šeimos žuvies pavadinimai (beje, tai vienintelė žinoma šios šeimos atstovė), kadangi Rusijoje ji vadinama angline žuvimi, JAV – žuvimi-sabalu, Kanadoje – juodąja arba mėlynąja menke. Ji iš tiesų panaši į menkę, yra plėšri, gyvena vandenyne iki 2 700 gylyje. Užauga iki 120 cm dydžio ir gali sverti iki 50 kg. Įdomus faktas – tai yra viena ilgiausiai gyvenančių žuvų, pasak mokslininkų, gali sulaukti ir 100 m.
Kažkada tas žuvis galėjo sau leisti valgyti tik kilmingi ir turtingi, nes žuvis pasižymėjo itin geromis kulinarinėmis savybėmis ir būdavo nedažnas žvejų laimikis. Nieko čia nuostabaus, jei ne žuvies pavadinimas, ją vadina... žuvimi-puspadžiu. Tiesa, yra ir kitas pavadinimas – jūrinis liežuvis. Ši žuvis užauga iki 70 cm dydžio, sverti gali iki 3 kg. Tačiau mums ji neatrodytų egzotiška, kadangi kalba eina apie... vieną plekšnių rūšį (Solea solea).
Ciklidų šeimos atstovė žuvis-kazuaras (Steatocranus casuarius) gyvena Kongo žemupyje. Tai – išskirtinė žuvis. Visų pirma, todėl, kad jos plaukiojamoji puslė yra įgavusi ypatingą formą, nes žuvis-kazuaras nuolat keičia savo gyvenamąją vietą dėl tuose vandenyse esančių specifinių sąlygų, tad žuviai tenka plaukioti ir labai greitoje tėkmėje, netgi ties upės slenksčiais, ir apsemtose vandens olose. Visgi labiau į akis krenta kitas žuvies-kazuaro bruožas – esant gerai mitybinei bazei, šios rūšies patinai ima kaupti ant aktos riebalų atsargas – kuo vyresnis patinas, tuo didesnis gumbas ant kaktos. Patelės riebalines ataugas įgyja retai, jos būna nedidelės.
Kuomet Japonijos žvejų tinkluose ima daugėti žuvų-diržų (Regalecus glesne) laimikiai, japonai ima nerimauti – tai ženklas, kad artėja žemės drebėjimas, kas šioje šalyje nutinka ne taip ir retai. Panašūs atvejai pastebėti ir kitoje seisminiai aktyvioje zonoje – Čilės pakrantėje. Mokslininkai patvirtino faktą – žuvis-diržas tikrai jaučia artėjantį žemės drebėjimą ir iš įprastos sau gelmės (jas retai kada pamatysi mažesniame nei 200 m gylyje) kažkodėl plaukia į seklesnius vandenis. Kodėl jos taip daro – kol kas lieka mįsle.
Žuvis-skuduras gyvena Ramiajame vandenyne. Jos ilgis – 1 m, tačiau išmatuoti šią žuvį gana sudėtinga, nes ji beveik beformė. Na, kaip tikras skuduras... Šios žuvies netgi kaulai minkšti. Tiesa, taip atsitinka vėliau, kada žuvis-skuduras tampa suaugusia, nes šių žuvų mailius taip skiriasi nuo savo tėvų, kad kažkada ichtiologai jį identifikavo kaip skirtingą rūšį.
Žuvis-pelė pavadinta ne todėl, kad ji panaši į pelę, o veikiau – į šikšnosparnį. Nors iš tiesų ji apskritai kažkokios neaiškios formos. Gyvena šiltuose sūriuose vandenyse, tropinėse jūrose, dažna prie Azijos krantų. Paprastai sutinkama 50–100 m gelmėje. Tai – nedidelė, vos 35 cm dydžio žuvelė. Na, bet ir išvaizda, o lūpos...
