O čia tai bent 030
Yra retų žuvų rūšių, labai retų, bet pasitaiko ir vienetinių egzempliorių. 2010 m. vasario 4 d. Meksikos įlankoje tiriant kašalotus į tralą pakliuvo ryklio jauniklis. Jis svėrė 14,6 g ir buvo 14,2 cm dydžio. Mokslininkai rykliuką pavadino kišeniniu rykliu (Mollisquama mississippiensis), tačiau ne dėl mažo dydžio, nes suaugusios šios rūšies žuvies gabaritų niekas iki šio nežino. Ryklio jauniklis turėjo netoli priekinių pelekų savotiškas kišenes, kuriose ši žuvis laiko savo organizme gaminamą fluorescuojantį skystį. 1979 m. ties Čilės krantais buvo pagauta apie 40 cm dydžio subrendusi patelė, tačiau ji priklausė tik tai pačiai genčiai Mollisquama, bet buvo jau kitos rūšies. Tai – irgi vienetinis egzempliorius.
Unguriai nepasižymi spalvų įvairove. Tačiau net šių žuvų tarpe yra „išsišokėlių“. Tai 2019 m. atrastas Rakthamicthys genties raudonos spalvos ungurys Rakthamichthys mumba. Ungurio lotyniškas pavadinimas neatsitiktinis, kadangi jis rastas netoli Mumbajaus miesto Maharaštros valstijoje Indijoje. Įdomu tai, kad Rakthamichthys mumba yra aklas. Bet dar įdomiau, jog ir visi 10 lig šiol žinomi šio raudono ungurio egzemplioriai rasti 40 pėdų gylio šulinyje, kuris yra aklųjų vaikų mokyklos teritorijoje. Nenuostabu, kad ten niekas ilgą laiką nepastebėjo net ir ryškiai raudonos žuvies.
Amazonėje ir jos intakuose kasmet atrandama naujų žuvų rūšių. Bene naujausias 2021 m. „radinys“ – nauja šarvuotųjų šamų Hopliancistrus genties rūšis Hopliancistrus wolverine. Sakoma, kad ji pavadinta komiksų herojaus Ernio vardu, kadangi turi slaptą ginklą – po žiaunomis paslėptus tris spyglius (odotondus), kuriuos iškiša gindamasi nuo priešų. Užauga Hopliancistrus wolverine šamiukas vos didesnis nei 10 cm dydžio, gyvena Tapajos ir Šingu upėse, kurios įteka į Amazonę.
Dar viena žuvis naujokė 2019 m. aptikta Ramiajame vandenyne rifų kolonijose 8–12 m gylyje netoli Papua Naujosios Gvinėjos krantų. Tai kardinolų šeimai Apogonidae priklausanti nauja rūšis Siphamia arnazae. Šios vos porą centimetrų dydžio žuvelės išskirtinis bruožas yra didžiulės katiniškos akys, o kūno spalva gali kisti nuo permatomos iki šviesiai rausvos ar rausvai oranžinės. Kol kas lietuvių kalbininkai Siphamia arnazae kardinolui, kaip ir kitoms neseniai atrastoms žuvims, pavadinimo nesugalvojo, siūlykit...
Ar galima pagauti žuvį, kuri gyveno prieš mūsų erą? Galima. Ir netgi per žūklės varžybas. Taip atsakytų Andy Moore iš Nebraskos, kuomet jo valas Misurio upėje užkliuvo už kažkokio skeleto. Žvejys labai nustebo ištrauęs gyvūno fosiliją. Iškasena buvo pristatyta mokslininkams, kurie ir identifikavo gyvūną – tai buvo žuvis-buldogas, gyvenusi prieš 100 mln. metų. Tiesa, ir šiais laikais yra žuvis-buldogas (Marcusenius macrolepidotus), tačiau tai jau visai kita žvynuotoji, ji siekia vos 30 cm, o maksimalus svoris – 500 g. Priešistorinės žuvys-buldogai arba ksifaktinai (Xiphactinus) buvo 5–6 m dydžio, turėjo didžiules galvas su masyviais pilnais didžiulių aštrių dantų žandikauliais. Kaip skelbia DailyMail, toji fosilija Sotheby's aukcione vėliau buvo parduota už 107 100 dolerių. Ar laimėjo žūklės varžybas Andy Moore spauda nutyli, bet, reikia manyti, dėl to žvejys labai nepergyvena.
Nors lietuviškoje Vikipedijoje teigiama, kad kininis irklanosis (Psephurus gladius) gyvena Jangdzės upėje Kinijoje, iš tiesų ši žuvis paskelbta išnykusia. Paskutinį sykį trijų metrų dydžio kininio irklanosio patelė buvo pagauta 2003 m. Mokslininkų nuomone, ši žuvis išmirė maždaug 2005–2010 m., nes populiacija sunyko iki tokio lygmens, kad kininiai irklanosiai nebesugebėjo daugintis. Kadangi nelaisvėje tokių žuvų nėra, populiacijos atkurti tikrai nepavyks. Labai gaila, nes Psephurus gladius buvo laikoma viena didžiausių šiuolaikinių gėlavandenių žuvų, jos ilgis galėjo siekti 7 m., o sverdavo kininiai irklanosiai iki 500 kg.
Visgi didžiausia gėlavandene žuvimi bei antra pagal dydį kaulinių žuvų tarpe (po mėnulžuvės) laikomas didysis eršketas arba beluga (Huso huso). Išties didysis eršketas migruoja į Kaspijos, Azovo ir Juodosios jūros upes iš sūrių vandenų, tad ši žuvis yra veikiau praeivė. Paprastai belugos maksimalus dydis nurodomas iki 9 m, o svoris net 1500 kg, amžius siekia iki 100 m. Tačiau niekas oficialiai tokių dydžių bei svorių nėra fiksavęs. Pagal ne visai patikimus duomenis, 1922 m. Volgos žemupyje pagautas 1224 kg dydžio didysis eršketas. Kadangi tai buvo patelė, jos ikrai svėrė beveik 150 kg. Kadangi šiuo metu juodųjų ikrų kaina yra apie 800 eu, galima paskaičiuoti, kiek būtų uždirbę Rusijos žvejai.
Paprastai visur rašoma, kad būna dvi brangių ikrų rūšys: lašišinių žuvų raudonieji ir eršketinių juodieji. Visgi tai ne patys brangiausi ikrai, kadangi yra dar ir baltieji, kurie gaunami iš belugų albinosų. Deja, tokių žuvų bendroje belugų populiacijoje būna maždaug 1:100 000. Todėl albinosai atrenkami, auginami uždaruose baseinuose ir naršinami nelaisvėje. Bėda ta, kad didžiųjų eršketų arba kitaip belugų patelės subręsta tik 16–18 m. amžiaus ir neršia ne kasmet. O norinčių nusipirkti ikrų yra daugiau nei jų galima pasiūlyti, todėl tenka laukti eilėje keletą metų. Ak, taip, kaina... Ji siekia apie 35 tūkst. dolerių už kilogramą.
Pažvelgus į šią žuvį, galima suprasti jos išraišką – tarsi kažko nepatenkinta, o gal nuliūdusi. Ir tikrai yra dėl ko. Visų pirma žuvis, kurią anglakalbiai vadina žuvimi-ranka (handfish), lotyniškas jos pavadinimas Thymichthys politus, baigia išnykti. Bent jau kol kas rasta tik 20 šios rūšies egzempliorių dviejuose mažuose rifuose Frederiko Henrio įlankoje netoli Tasmanijos. Kurį laiką netgi buvo manoma, kad Thymichthys politus jau visiškai nebeegzistuoja. Antroji priežastis, kodėl žuvis nuliūdusi – ji nemoka plaukti. Iš tikrųjų moka, bet praktiškai niekada neplaukioja, o tik ropoja dugnu, nes yra nepaprastai tingi. Jei pirmąją priežastį galima suprasti, tai dėl antrosios pati kalta...
Gelminių aklažuvių Ipnopidae šeimos žuvys, o konkrečiai Bathypterois grallator rūšies aklažuvė ir plaukioja, ir stovi. Beje, ant kojų. Tačiau stovi ji ne dviem ir ne keturiomis, kas būtų natūralu žemės gyvūnų tarpe, tačiau remdamasi į dugną trimis kojomis. Nors iš tiesų ten ne kojos, o kojų vaidmenį atliekantys ilgainiui pailgėję krūtininių ir uodeginio pelekų spinduliai. Jie neįprastai ilgi, kadangi siekia metrą, kai pati žuvelė yra tik 30–37 cm dydžio. Sutikite, kad Bathypterois grallator atrodo tarsi kokia marsietė, nors gyvena Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose ir randama iki 5 000 m gylyje. Plaukiojo, plaukiojo, pavargo, nusileido į dugną ir stovi. O, ką, negalima?
