Ritė Daiwa Fuego LT 3000-C

Netgi rudenį būna dienų, kai lydekos laužo įprastas sau taisykles ir ima kibti ant kokių nors neįprastų ne tik tam metų laikui, bet ir tai dienai (turint omenyje debesuotumą) voblerių. Gal nelabai nukrypsiu nuo temos, jei pasakysiu, kad pasitaiko, jog aštriadantės visą rudens sezoną arba vasarą, pavasarį itin godžiai griebia kažkokį vieną modelį. Kartais čiumpa tik jį ir jokio kito. Tačiau svarbiausia, kad ligi tol keletą metų į šį masalą net nekreipdavo dėmesio.

Jei manęs šiuo metu paklaustų, koks yra kvailiausias lietuviškas posakis, atsakyčiau, kad „šiluma kaulų nelaužo“. Be abejo, ji kaulų nelaužo, tačiau, turint omeny šios vasaros orus, alsina, dusina, degina... Jei manęs paklaustų, koks dabar yra per TV žinias labiausiai erzinantis pranešimas, atsakyčiau, jog „mėgstančius šilumą galime nudžiuginti – Lietuvoje ir toliau laikysis rytinis ciklonas, todėl termometro stulpelis nenukris žemiau 27 °C atžymos“. Ir tariama saldžiai, su šypsena, džiaugsmu, nors, garantuoju, kad tai sakiusi meteorologė sėdi kondicionierių prikimštoje patalpoje.

Nors ir perspėjau aname rašinyje, kad vėjažuves teks gaudyti toli svaidant blizges, bet kartais pasitaiko ir išimčių. Kaip pavyzdys būtų vienos Baltijoje surengtos varžybos, kurių metu gerai kibo vėjažuvės ir jas spiningais žvejojo netgi tie, kurie neturėjo bridkelnių – lakstė krantu su sportiniais bateliais ir sugebėjo ištraukti ne vieną tos rūšies žuvį.

Žinau, žinau – upėse vandens lygis dabar toks aukštas, kad fantazija „atšoka“ spiningauti. Anądien nuėjau prie Neries – nauda tik ta, kad naują spiningą išbandžiau ir pažiūrėjau kaip „vaikšto“ keli irgi nauji, žiemą pirkti vobleriai. Nemune – identiška situacija, o Nevėžyje – dar baisiau. Tačiau tokie reiškiniai laikini. Ir, jei neprapliups ilgalaikiai lietūs, kas irgi visiškai realu, po poros savaičių upės ims sekti.

Tęsiu pasakojimą apie rudeninę ešerių žūklę guminukais. Minėjau, kad rudens pradžioje dažniausiai spiningauju stovinčio vandens telkiniuose. Tačiau rudeniui persiritus į antrą pusę, žvilgsnis vis labiau krypsta upių link...

Neseniai publikavęs straipsnį apie sterkų paieškas tvenkiniuose, dabar pasakosiu, kaip reikėtų gaudyti šiuos plėšrūnus. Spiningausime, suprantama, iš valties, masalui naudosime silikoninius vilioklius.

Pirmame rašinyje daugiausiai akcentavau pigių ričių problemas. Tačiau kartais subyra ir prestižiniai modeliai, nes nieko nėra amžino. Juo labiau, kada daiktas netausojamas, jo priežiūra menka.