Vobleris Booyah Prank

Ar gali lydeka išgyventi ten, kur jokių kitų žuvų nėra? Sakau, kad gali. Vargu ar ji pasieks bent vidutinį savo dydį, tačiau iki 2,0–3,0 kg gal ir užaugs. Bet tai labai jau reti, tiesiog išimtiniai atvejai.

Gal prieš penkiolika metų vieną vėlų rudenį man į rankas papuolė vilniečio draugo dovanotas gana neįprastas masalas. Pasak bičiulio, tai lenkų meistrų „auksarankių“ darbas, tikra naujiena sukurta gaudyti salačiams. Tuo metu Lenkijos namudininkų gaminti vobleriai, bent jau Europoje, buvo gana paklausūs ir kad jie kibūs – įsitikinau ne kartą.

Atvirai pasakius, net nežinau kaip vienu žodžiu reikėtų vadinti vandens telkinius, apie kuriuos ruošiuosi pasakoti, kadangi jie gana skirtingi. Tačiau turi ir daug bendro – tai siauri, maždaug iki 7–10 m pločio ir ne visai seklūs vandens „koridoriai“, kuriuose yra bent šiokia tokia tėkmė. Dar vienas vienijantis bruožas – visi jie galiausiai įteka į kokį nors tvenkinį, ežerą, kai kurie jungia du minėtus stovinčio vandens telkinius.

Lydekų žvejybai žolėtuose ir sekliuose vandenyse tinkamų voblerių pasiūla nėra itin didelė. Gal kas prieštaraus, bet aš jų tikrai daug nerandu, daug daugiau matau spiningavimui vandens paviršiuje skirtų modelių, kurių dydis labiau tinka šapalams ir ešeriams. Nesakau, kad tokio voblerio nečiups stambesnė lydeka, anaiptol, bet net ir vasarą ji neretai renkasi stambesnę nei smulkesnę auką.

Poperiai mūsų šalyje „prigijo“ kažkaip pavėluotai. Kadangi esu tokio amžiaus, kad galiu atsiminti daugelio šiuolaikinių masalų plitimą mūsų vandenyse, už minėtą faktą galėčiau garantuoti. Tačiau keičiasi žvejų kartos, keičiasi ir požiūriai į naujoves.

Galbūt tokio tipo straipsniai nėra labai įdomūs kai kuriems skaitytojams. Šie pasvarstymai skirti ne tiems žvejams, kurie iš rašinio tikisi tikslaus kokio nors žūklės būdo nupasakojimo, žuvingų vietų aprašymo ir panašiai. Yra meškeriotojų, kurie bando į žvejybą žiūrėti giliau, t. y. stengiasi daryti išvadas, ieško kažkokių vienokių arba kitokių kibimo ar nekibos priežasčių paaiškinimo.

Ar spiningininkas turi šansą suvilioti lydeką, ešerį, šapalą ar salatį, kuris atsivijo masalą, tačiau nestvėrė jo, nes atakai nebeužteko laiko? Nuomonės šiuo klausimu – prieštaringos, tačiau daugelis spiningavimo autoritetų vis dėlto pripažįsta, kad galimybės išprovokuoti meškeriotojui pasirodžiusio, bet nesiryžtančio atakai  plėšrūno kibimą – tokios pat, kaip ir patirti nesėkmę. Tai yra lygios. Ko spiningininkui griebtis, kai ant vienos ir ant kitos svarstyklių lėkštės guli po 50 procentų? Apie kai kuriuos tokios situacijos aspektus kalbėta pirmoje šių pastabų dalyje, tačiau ši tema žymiai platesnė, nes kiekvienas spiningininkas savo praktikoje susidūrė su netipiškais neryžtingo plėšriųjų žuvų domėjimosi masalais atvejais, apie kuriuos dabar ir pasvarstykime.