Sukriukė Lucky John Madspin #3 15g

Kiršlių žūklė spiningu yra labai savotiška, ji tarsi apjungia žvejybą museline ir ultralight spiningavimą. Apskritai spiningavimas mažose upėse ir upeliuose gaudant gėlavandenes lašišines žuvis turi savitą filosofiją, kuri, tarkim, lydekų ar sterkų gaudytojams nelabai suprantama.

Ar galima sukriukę nusviesti iki kito upės kranto? Jei tai ne Nemunas Lietuvos teritorijoje, ne Neries žemupys ar vidurupis, manau, kad galima. Net tokiose upėse, kaip Šventoji, Jūra ar Nevėžis. Tiesa, yra viena sąlyga – sukriukė turi būti su pasunkintu kūneliu.

Kuomet vidurdienį termometro stulpelis ima „pliusuoti“ virš trisdešimties laipsnių ir nuo karščio danguje ištirpsta netgi debesys, žuvauti, regis, beprasmiška. Tiesą sakant, tokiu oru ilgai pabuvus ant saulės iš tiesų daug kas gali pradėti regėtis, bet aš ne apie tai. Kalbu apie šapalus, kuriems šitokie orai nė motais ir jie veikiausiai vieninteliai visoje upėje dabar kuo puikiausiai maitinasi. Tik nepagalvokit, jog tai geriausias paros metas jų žūklei, bet visgi...

Jei anksčiau sukriukėmis gaudydavau itin retai, tai pastaruoju metu, o ypač pastaruosius penkis sezonus, žvejojau tikrai dažnai. Kalbu būtuoju laiku, kadangi, kaip vėliau pamatysite, šių žuvų gaudymas besisukančiomis blizgėmis dabar dar nebus toks efektyvus kaip vasarą.

Besisukančias blizgutes, tiek daug metų džiuginusias žvejus, pamažėle pamiršome. „Pradedančiųjų masalas“ – oriai atsako kiek prakutęs spiningautojas, švystelėdamas dvidešimt eurų į vandenį. Suprask – brangus vobleris yra geriausias. Sukriukės, liaudyje vadinami „mepps‘ais“ išgyvena didžiausią dramą: vartiklės, silikoniniai masalai, vobleriai – štai pagrindinis naujų laikų spiningautojo ginklas...

Spiningaudamas „kasdieniškai“, dalyvaudamas įvairiose plėšriųjų žuvų gaudymo varžybose įsitikinau, kad sukriukės yra universalūs masalai, kas liečia žuvų įvairovę. Praktiškai nėra mūsų vandenyse grobuonių, kurios nesigundytų minėtais viliokliais.

Kažkada buvau užkietėjęs natūraliai dažytų voblerių šalininkas, nemėgau ryškių guminukų ir juo labiau veidrodiniu spindesiu tviskančių blizgių. Tačiau vėliau ne kartą įsitikinau, kad mano vargu ar kuo pagrįstas požiūris buvo kaltas dėl to, jog iš žūklės grįždavau nukabinęs nosį. Todėl pastaruoju metu stengiuosi prisiversti spiningauti vadovaudamasis ne jausmais, o blaiviu protu, loginėmis išvadomis, kas, kaip pastebėjau, turi vien teigiamos įtakos žvejybos rezultatams.

Ne sykį rašiau, kokios protingos žuvys. Tačiau randu vis naujų faktų, kurie įrodo, kad mūsų suvokimas apie žvynuotųjų intelektualinius gebėjimus labai dažnai neatitinka realybės. Paniekinantys posakiai, kad kvaila kaip plekšnė arba bukas kaip kilbukas, yra veikiau žmogiškojo ego pervertinimas. Nusileiskime žemiau (ir giliau) ir pamatysime, kad toli gražu nesame patys sumaniausi bei gudriausi šioje planetoje.

Vartiklės lašišų žūklėje, mano manymu, yra beveik lygiaverčiai masalai vobleriams. Jos dažniausiai naudojamos vario spalvos. Žinant, kad lašišažuvės labiausiai reaguoja į pačius ryškiausius masalus, tai gana keista, nes varis mažiau matomas vandenyje nei geltonas ir juo labiau blizgus baltas metalas.

Rugpjūčio antra pusė, rugsėjis lydekų gaudytojams turėtų asocijuotis su šių plėšrūnių gaudymo sezono pradžia. Aš taip kalbu turėdamas omenyje faktą, kad šios plėšrūnės, kaip ir gegužės mėnesį, vėl teigiamai ima žiūrėti į metalinius masalus.

Spiningavimas drumstame vandenyje gal ir nereikalauja iš žvejo kokio nors specialaus techninio pasirengimo – tiks tie patys įrankiai bei masalų pravedimo metodai kaip įprasta, tačiau didele dalimi sėkmingą žūklės baigtį nulems vilioklių pasirinkimas.

Bendraujant su salatininkais galima pastebėti keistą faktą – jie naudoja masalus, kurie gerokai skiriasi. Detaliau išnagrinėję situaciją pamatysime, jog kartais vieni spiningautojai pagauna daug plėšrūnų, o kiti – nė vieno, kitąsyk vienodai laimė šypsosi visiems.

Sukriukės yra žinomos, kaip viršutiniams arba ne giliau ne viduriniams vandens sluoksniams tinkami spininginiai masalai. Tačiau apie tai reikėtų kalbėti veikiau būtuoju laiku ir tik apie klasikines sukriukes, kadangi jų modelių skaičius gerokai prasiplėtė.