Blizgė Zumpė Gintarėlis 20g

Skaitant įvairių žvejų pasakojimus apie spiningavimą, neretai rasime užuominų ar net tiesioginių teiginių, kad besivartančias blizges jie traukia tarsi guminukus arba jomis džigauja tiesiogine prasme. Ar išties žuvaujant vartiklėmis galimi tokie pravedimo būdai? Galima sakyti, kad ir taip, ir ne, bet apie tai spręskite patys, kuomet perskaitysite šį straipsnį.

Mokslininkai seniai pastebėjo, kad žuvys vienaip ar kitaip reaguoja į elektrinio lauko stiprumą, jo svyravimų dažnį. Tokie pastebėjimai buvo pritaikyti praktikoje ir kai kurių šalių žvejai verslininkai jūrose tam tikras žuvų rūšis gaudo gaudyklėmis, kurios privilioja žvynuotąsias atitinkamo dažnio elektromagnetinėmis bangomis. Suprantama, kad čia negali būti nė kalbos apie tą barbarišką žuvų mušimą elektra, kuriuo kažkada garsėjo Lietuvos brakonieriai. Ir visgi kuo pasireiškia žuvų potraukis tam tikroms elektromagnetinėms bangoms? Juk būtų puiku turėti masalą, kuris jas tokiu būdu viliotų.

Kuo skiriasi liepos ir gluosnio lapai? Veikiausiai kvailas klausimas – faktas, kad savo forma. Na, taip, bet dar ir dar tuo, jog liepos lapas ilgai kris nuo medžio, o gluosnio lapas žemę pasieks kur kas greičiau.

Dažnai girdi: „Gera vieta, nes ten kimba žuvys“. Koks nors mažiau patyręs meškeriotojas viską supranta pažodžiui – jei jau toji vieta tikrai gera, tai ir žuvys ten masalus griebia visada – rytas ar vakaras, ruduo ar vasara.

Labai dažnai žvejams sunku peržengti savo įsitikinimus. Ypač sudėtinga, kuomet tie įsitikinimai laužti ne iš piršto, bet yra daugiametė praktinė išdava. Tačiau laikas nestovi vietoje ir kinta ne tik įvairi žvejybinė įranga, masalai, tačiau, kas keisčiausia, dar ir žuvų poelgiai.

Nors ir perspėjau aname rašinyje, kad vėjažuves teks gaudyti toli svaidant blizges, bet kartais pasitaiko ir išimčių. Kaip pavyzdys būtų vienos Baltijoje surengtos varžybos, kurių metu gerai kibo vėjažuvės ir jas spiningais žvejojo netgi tie, kurie neturėjo bridkelnių – lakstė krantu su sportiniais bateliais ir sugebėjo ištraukti ne vieną tos rūšies žuvį.

Netgi vasaros viduryje, kuomet pagal visas teorijas ir daugelio žvejų nuomonę, salačiai pasklinda po upę ir išsidalija medžioklės plotus, jie vis tiek kartais kimba po kelis vienoje vietoje. Ir nebūtinai vienodo dydžio, kas paprastai tendencinga kitoms plėšrūnių rūšims. Todėl toje pat vietoje galima pagauti net kilogramo nesveriantį „paauglį“ ir po keliolikos minučių čia pat ištraukti visai solidų 3 kg „dėdę“.

Vartiklės lašišų žūklėje, mano manymu, yra beveik lygiaverčiai masalai vobleriams. Jos dažniausiai naudojamos vario spalvos. Žinant, kad lašišažuvės labiausiai reaguoja į pačius ryškiausius masalus, tai gana keista, nes varis mažiau matomas vandenyje nei geltonas ir juo labiau blizgus baltas metalas.

Veikiausiai niekam ne paslaptis, kad rašau ne tik straipsnius, tačiau ir eilėraščius. Kartais publikuojant eiles nutinka įdomių dalykų: už lango visame gražume žiema, o aš paviešinu kūrinį vasarine tematika. Tada kai kurios moterys tarsi „nepagauna minties“, nes komentaruose būna atsiliepimų, kodėl eilėraštis apie vasarą? Atsakau, kad man pro langą įlipo „vasarinė mūza“ ir aš rašydamas į kalendorių nežiūriu, tad jei eilės netinka dabar, galite jas perskaityti, kai ateis tinkamas metų laikas.

Vartiklių kibumą ir pritaikymą žvejoti atitinkamomis žūklės sąlygomis apibūdina keli konkretūs jų bruožai. Jei atmesime spalvines variacijas, kurios faktiškai koreguoja bet kokio spininginio masalo pasirinkimą, tai būtų šios blizgės forma ir dydis, o taip pat ir dydžio bei svorio santykis.

Regis, paprastas metalo skardos gabalėlis savo forma primenantis žuvelę, o puikiai vilioja plėšrūnes. Tikriausiai nereikėtų priminti, kad vartiklės seniausias mūsų spiningautojams žinomas masalas, kuris populiarus iki šiol. Netgi daugiau – pastaruoju metu juntamas savotiškas blizgių renesansas, kadangi lašišų bei šlakių spiningavimas tampa kultine žūkle. Kai kurie žvejai į šį užsiėmimą žiūri labai rimtai, kai kuriems tai tiesiog mados ir prestižo reikalas. Bet kokiu atveju besivartanti blizgė yra tikrai kibus masalas ir dėl to nesiginčys net didžiausi skeptikai.

Šis straipsnis tokiu pačiu pavadinimu, tik sutrumpintame variante, buvo publikuotas 2019 m. rugsėjo pradžioje mano asmeninėje facebook paskyroje, todėl kažkokio vienpusiškumo ar suinteresuotumo, manau, niekas negalėtų prikišti. Kita vertus, man ir nelabai tai rūpi, tiesiog įspėjau, kad rašinys rašytas būtuoju laiku, tad beskaitant gali iškilti kai kurių nesusipratimų. Na, o straipsnio pabaiga – esamuoju...