Žymiai anksčiau nei atverčiamas kalendoriaus lapelis su data rodančia, jog prasidėjo lydekų gaudymo sezonas, kiekvienas spiningautojas planuoja pirmąją išvyką: pasirenka, atsižvelgiant į sezono ypatumus, vandens telkinį, sustyguoja įrankius ir ekipuotę – labai nesinori, kad pirmas blynas „iškeptų prisvilęs“, tačiau nesėkmių pavyksta išvengti ne visada. Kas dar nesusidūrė su tokia situacija, tas gali pasisemti naudingos patirties iš vieno atvejo, tapusio man ir mano kolegai įsimintinu ir dar sykį patvirtinusiu, kad žūklėje ne viską lemia teisingai pasirinkta taktika – dažnai masalinėje pasigendi to, ko, regis, tikrai neturėjo prireikti spiningaujant ne sykį lankytame ežere ar upėje.
Kas yra blizgės (vartiklės)?
Blizgė (vartiklė) – plokščias iš metalo skardos pagamintas dirbtinis masalas, kuris savo forma imituoja žuvelę, traukimo ir laisvo skendimo metu vartosi nuo šono ant šono, kas irgi primena žuvies judesius. Šie masalai kartais gaminami ir iš kieto plastiko.
Blizgių (vartiklių) spalvos gali būti metalo arba kelių metalų, metalo pamarginto dažais, dažnai dengiamos įvairiaspalve emale, pasitaiko masalų su holograminiais lipdukais, neretai metale atspaudžiamos žvynų imitacijos.
Blizgėms (vartiklėms) valas rišamas jų priekinėje dalyje, užpakalinėje dalyje šie masalai turi laisvai kabantį (kai kuriuose modeliuose įlituotą į kūną) trišakį arba vienšakį, retais atvejais dvišakį kabliuką. Kabliukai gali būti su muselėmis, siūlų šluotelėmis, papuošti kebriko gabaliukais arba specialiais plastikiniais raudonos spalvos „pelekais“.
Dauguma blizgių (vartiklių) pasižymi geromis aerodinaminėmis savybėmis.
Kam naudojamos blizgės (vartiklės)
Blizgėmis (vartiklėmis) žvejojama stovinčiuose ir tekančiuose vandens telkiniuose, gėluosiuose vandenys ir jūroje. Tai yra tipiniai spininginiai masalai naudojami ir velkiavimui. Dažniausiai gaudomos plėšrios žuvys, su pačiais smulkiausiais modeliais galima žvejoti ir taikiąsias žuvis.
Dydis ir svoris, o tiksliau – dydžio bei svorio santykis yra svarbus parametras, kadangi sunkiomis blizgėmis (vartiklėmis) galima pasiekti didesnius gylius, lengvais šios grupės masalais patogiau žvejoti arčiau vandens paviršiaus. Blizgių (vartiklių) svoris priklauso nuo metalo, iš kurio jos pagamintos svorio, bei to metalo skardos storio.
Didelė reikšmę blizgėse (vartiklėse) turi ir jų forma bei išlankstymas, kas irgi įtakoja ne tik blizgių (vartiklių) žaidimo braižą, tačiau ir galimybę jas traukti atitinkamame gylyje. Svarbus yra ir traukimo greitis, kadangi greitai traukiama blizgė (vartiklė) kyla į aukštesnius vandens sluoksnius.
Mažomis blizgėmis (vartiklėmis) galima žvejoti ir žiemą iš po ledo.
Blizgių (vartiklių) klasifikacija pagal dydį
Pagal dydį, tačiau atsižvelgiant į svorį, blizges (vartikles) galima suskirstyti į atskiras kategorijas, kurios daugiau arba mažiau tinka tam tikrų rūšių ir atitinkamų dydžių žuvims.
- Mini blizgės (vartiklės) pradėtos naudoti nelabai seniai, jų dydis gali būti nuo 1 iki 3 cm, svoris paprastai neviršija 5 g. Tokios blizgės (vartiklės) orientuotos į upėtakių, šapalų, meknių gaudymą, puikūs masalai ešeriams. Tinkamos spiningauti upeliuose, nedidelėse upėse, stovinčio vandens telkiniuose, kur yra mažesnis nei vidutinis gylis.
- Mažos blizgės (vartiklės) – nuo 3 iki 5 cm dydžio, jų svoris dažniausiai svyruoja 4–15 g ribose. Gaudomi nedideli plėšrūnai, taip pat stambesnės taikiosios žuvys nedideliuose ir vidutiniuose gyliuose.
- Vidutinio dydžio blizgės (vartiklės) yra nuo 5 iki 8 cm dydžio, jų svorio ribos – 12–25 g. Tokie masalai tinkami vidutinių dydžių ir didelėms plėšriosioms žuvims, kurias geriausiai gaudyti iki 5 m gylyje. Universaliausios blizgės (vartiklės) plėšriųjų žuvų spiningavimui.
- Didelės blizgės (vartiklės) – 7–12 cm dydžio, jų svoris – 20–40 g. Tokiais masalais žvejojami dažniausiai stambūs plėšrūnai iki 6 m gylyje ir giliau. Didelėmis ir sunkiomis blizgėmis galima velkiauti, taip pat žvejojamos jūrinės žuvys.
- Labai didelės blizgės (vartiklės) gali būti didesnės nei 12 cm, svoris nuo 30 g ir daugiau. Taikomos dažniausiai velkiavimui, žūklei jūroje, giliuose gėluosiuose vandenyse.
Blizgių (vartiklių) klasifikacija pagal linkį
Blizgių (vartiklių) išlankstymas turi didelę reikšmę jų animacijai ir galimybei pasiekti atitinkamus gylius. Išlankstymu tipai gali būti „pereinami“ vienas į kitą, tačiau pagrindiniai yra tokie:
- „S“ formos blizgės (vartiklės) – pačios universaliausios ir plačiausiai naudojamos. Tokios blizgės (vartiklės) ima vartytis gana greitai, paprastai vos pradėjus traukti, gerai žaidžia ir laisvas skęsdamos. Ši forma taikoma dažniausiai vidutinėms ir didelėms blizgėms (vartiklėms), kartais ir mažesnėms šios grupės masalams. Tinkamos gaudyti tiek srovėje, tiek ir stovinčiuose vandenyse, įvairiuose vandens sluoksniuose. Animacija išraiškinga, virpesiai po vandeniu persiduoda toli.
- „C“ arba pusmėnulio formos blizgės (vartiklės) – seniausiai naudojamos žvejų, bet labiau tinkamos spiningavimui stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse, vidutiniuose arba nedideliuose gyliuose. Tokio tipo blizgės (vartiklės) pradeda žaisti labai greitai, neblogai dirba ir laisvas skęsdamos, animacija ryški, kartais net agresyvi. Tačiau nerekomenduotina traukti didesniu nei vidutiniu greičius, nes tada kyla į vandens paviršių arba ima suktis.
- „I“ formos arba plokščios blizgės (vartiklės) naudojamos retai, paprastai būna vis tiek bent truputį išlenktos. Tokie modeliai traukiami greitai, dažniausiai naudojami paviršiuje besimaitinančioms plėšrūnėms, jų žaidimas mažiausiai išraiškingas.
Blizgių (vartiklių) klasifikacija pagal formą
Blizgių (vartiklių) forma yra tik vienas iš rodiklių, kuris parodo, kokiomis sąlygomis šiuos masalus galima pritaikyti ir kokias žuvis gaudyti. Formų gali būti įvairių, tarkim, primenančių ievos arba alyvos, arba gluosnio lapą, daugiau arba mažiau užapvalintais kraštais, su išplatėjimu į galinę arba priekinę kūno dalį, dėl ko atitinkamai pasislenka jų svorio centras ir skiriasi animacija. Būna ir netipinių formų, tarkim, su išpjaustytas „sparneliais“, bet visos čia klasifikuojamos blizgės (vartiklės) yra simetriškos.
- Siauros blizgės (vartiklės) paprastai tos, kurių pločio ir ilgio santykis būna 1:5 ir daugiau. Siauros blizgės (vartiklės) itin geros žūklei srovėje, nors, priklausomai nuo išlankstymo, tinka ir stovinčiuose vandenyse. Dažniausiai traukiamos greitai arba vidutiniu greičiu, dažniau naudojamos gaudyti vidutiniuose ir mažesniuose gyliuose, arti vandens paviršiaus.
- Vidutinės blizgės (vartiklės) yra populiariausios, kadangi jos universaliausios – tinka žūklauti ir tėkmėje, ir stovinčiuose vandenyse. Tai yra klasikinės blizgės (vartiklės) ir jų pločio bei ilgio santykis svyruoja 1:3–1:5 ribose.
- Plačios blizgės (vartiklės) dažniausiai laikomos tokios, kurių ilgio ir pločio santykis mažesnis nei 1:3. Plačios blizgės (vartiklės) gerai dirba laisvame skendime, bet traukti jas reikėtų lėtai. Tai yra masalai stovinčiam vandeniui.
Neužsikabinančios blizgės (vartiklės)
Yra atskira blizgių (vartiklių) rūšis, pritaikyta žūklei smarkiai užžėlusiuose arba šiekštuotuose vandens telkiniuose. Tokių masalų kabliukai būna apsaugoti nuo kliuvinių.
Kai kurių neužsikabinamų blizgių (vartiklių) trišakius kabliukus dengia įtvirtintos tų masalų šonuose styrančios specialios vielos, kurios tarsi „atmuša“ kliuvinius, tačiau lengvai nulenkiamos masalą griebiančių plėšrūnių. Kitose neužsikabinamose blizgėse (vartiklėse) vienšakis arba dvišakis kabliukas prilituotas prie blizgės kūnelio, taip pat nuo kliuvinių apsaugotas specialiomis vielelėmis.
Pjautinės blizgės
Atskira blizgių (vartiklių) rūšis išsiskirianti pagal savo formą yra pjautinės blizgės. Tipinės pjautinės blizgės panašios į smailiu kampu iš abiejų pusių nupjautą cilindrą, t. y. jos aptakesnės nei paprastos blizgės (vartiklės). Formos varijuoja nuo beveik apvalios iki gana smarkiai ištęstos (plokštumoje). Yra netipinių pjautinių blizgių, kurių kraštai briaunoti, bet ne apvalūs, taip pat būna modelių su ertmėmis kūnelyje.
Pjautinės blizgės pasižymi itin geromis aerodinaminėmis savybėmis. Jų svoris dažniausiai varijuoja nuo 5 iki 35 g.
Pjautinėmis blizgėmis galima spiningauti paviršiuje besimaitinančias plėšrūnes, tačiau dėl masalų masyvumo juos reikia traukti labai greitai. Taip pat įmanomi ir kiti spiningavimo būdai, kuomet pjautinėmis blizgėmis gaudoma viduryje vandens arba giliai prie pat dugno. Tai vieni iš nedaugelio šiai grupei priklausančių masalų, kuriems taikomas džigavimo būdas.
Pjautinės blizgės paprastai būna metalo spalvos, kartais su holograminiais lipdukais, dažais dengiamos itin retai.
Originalios blizgės
Kai kurios blizgės (vartiklės) turi papildomus elementus, kurie atlieka žuvis labiau pritraukiančias funkcijas. Tai gali būti ant kūnelio dažais nupieštos ar net 3D technologijomis padarytos akys, ant masalų šonų pritvirtinti ryškiaspalviai plastikiniai rutuliukai, įtaisyti barškučiai ir pan. Kartais didesnėse blizgėse (vartiklėse) tvirtinamas dar vienas priekinis trišakis kabliukas.
Pasitaiko ir asimetriškų šio tipo masalų. Tokių blizgių (vartiklių) animacija nuo tipinių skiriasi tuo, kad asimetriškos linguoja į šonus neritmingai.
Yra tipinių blizgių (vartiklių) kurioms prie kabliuko būna pritvirtinti silikoniniai masalai. Tokie kombinuoti masalai turi visus blizgėms (vartiklėms) būdingus požymius, o silikoniniai viliokliai – tik papildomas ir labiau plėšrūnes intriguojantis vilioklis.
Prie šios grupės galima priskirti ir cikadas. Kaip ir blizgės (vartiklės) cikados gaminamos iš metalo, pasižymi itin smarkiais virpesiais, cikadoms taikomi kitokie spiningavimo stiliai.