Jaukas Sensas 3000 Bremes

Kada vidurvasarį vanduo smarkiai sušyla, plūdininkui pagauti žuvį darosi sudėtinga. Nemažai žvejų tuomet meškerioja įvairiose balose, ežerėliuose, tvenkiniuose, kur gaudo karosus ir lynus. Visgi aš nesu ypatingas stovinčio vandens gerbėjas, tad tokiu atveju veikiau pasirinkčiau vidutinio dydžio upės vidurupį. Tai būtų Šešupė, Šventoji, Nevėžis ir panašiai. Ir gaudyčiau kitas žuvis, nors, neatmetu galimybės, kad užkibtų ir minėtos. Visų pirma, kodėl būtent tas ar panašias upes ir kodėl būtent jų vidurupius?

2010 m. užsitęsusią karščio bangą Lietuvoje keikė ne vienas žvejys. Rugpjūčio vidurys, tokiu metų laiku daug kas atostogauja, bet meškeriotojai atostogas pasilieka šiuo laikotarpiu ne tam, kad drybsotų pajūryje, o kur kas tinkamiau išnaudotų laisvas dienas. Esant normaliai vasarai nuo rugpjūčio vidurio paprastai prasideda rezultatyvus plėšrūnių gaudymas, taip pat smarkiai suaktyvėja ir „balta“ žuvis.

Rugpjūtį ir rugsėjį Nemune plūdine sėkmingai meškeriojau kuojas, plakius, karšius bei šapalus. Spalio pradžioje po staigaus orų atšalimo staiga viskas tartum apsivertė aukštyn kojomis – lig tol buvusi puiki žūklavietė staiga tapo visiškai tuščia.

Kadangi jau pasiruošėme arba susiradome tinkamą karšių žūklavietę, daugmaž žinome, kada juos meškeriosime, pasirinkome įrangą (apie visa tai rašiau ankstesniuose straipsniuose), belieka „sustyguoti“ meškerę, paruošti jauką ir apsispręsti, kokiais masalais viliosime karšius.

Vasara, naktis, tylu, aplink nė gyvos dvasios, jūs sėdite patogiai įsitaisęs žvejybinėje kėdutėje ant tvenkinio kranto ir, fiziškai bei dvasiškai atsipalaidavęs, stebite ant vandens paviršiaus tarp sutūpusių žvaigždžių gerokai už jas ryškesnį žiburį.

Kelios valandos po darbų žvejyboje gerų draugų kompanijoje ir nuovargio kaip nebuvę. Truputėli nuvylė besikaitaliojanti srovė, tad pavyko suvilioti tik keletą karšiukų, kuojų ir ešerių.

Kuomet upėse vanduo vasarą ilgesniam laikui pakyla iki nenormalaus tam laikotarpiui lygio, visos žuvys „susivelia“. Čia toks pasakymas, kuris reiškia, kad tarsi ima blaškytis ir plaukioja sau netipinėse vietose arba (ir) maitinasi ne visai būdingu maistu. Ir tada ateina „vargo dienos“ meškeriotojui, nes, kur jas žvejoti ir kokiu masalu, kokią pasirenkant įrangą ar žūklės taktiką – nežinia.

Stambūs karšiai – kietas riešutėlis, nes meškeriotojams labai dažnai pristinga kantrybės sulaukti, kol jie rimtai įrys masalą.