Paieška

... žuvis nerašysiu, pakaks šįsyk raudžių. Beje, šios žvynuotųjų rūšys gali gyventi tokiame vandens telkinyje ir visos kartu, nors tai – bene rečiausias variantas mažame miško ežere, paprastai aptiksi kokias dvi, tris, o gal tik vieną. Raudės paprastai čia vienintelės nebūna, tai labiau būdinga ešeriams, lynams, karosams, nes visgi jos nėra tokios ištvermingos deguonies trūkumui ir rūgščiam pelkių vandeniui, nors ir šias žvynuotąsias galėtume priskaičiuoti prie dažniau ...

... pamažu, kurį laiką netgi plauko paviršiuje (jei svarelis lengvas, o gaudote ant žiogo, batono ar kokio nors vabzdžio – plūdraus masalo) ir tik po to lėtai nugrimzta. Tai atrodo labai natūraliai, todėl beskęstantį vilioklį dažniausiai raudės ir sugriebia. Jei to neįvyksta, kartais verta jas paerzinti patraukiant plūdę į save – tuo metu masalas kiek pakils aukštyn ir vėl skęs. Jei atkreipėte dėmesį, nieko nekalbu apie pavadėlį. Nesuprantu, kam jis, jei aš ir taip raudes ...

... Lūgnynuose galima sužvejoti pačių įvairiausių žuvų, kurias gaudome plūdine meškere, nė viena jų rūšis nevengia šių augalų sąžalynų, anaiptol – juos mėgsta. Faktas, kad nedideliame stovinčio vandens telkinyje čia bus jau minėtos raudės, lynai, karosai, kuojos, ešeriai. Didesniuose rasime dar ir karšių, plakių. Upėse ties lūgnių priaugusių užutekių kraštais laikysis šapalai, meknės. Man visada būna keista, kuomet, tarkim, Neryje, kur yra sraunūs lašišiniai upės ...

Veikiausiai kiekvienas žvejys atsisuka per petį ir pamąsto apie praėjusiais metais savo pasiektus rezultatus. Aš nesu išimtis, galbūt skirtumas tas, jog visa tai dabar pateikiu į viešumą. Pavasarinę žūklę aprašiau praeitame straipsnyje, dabar tęsiu pasakojimą apie vasarą ir rudenį. Užbėgdamas už akių pasakysiu, jog pasibaigęs sezonas man nebuvo kažkoks labai išskirtinis, rekordinių žuvų nepagavau. Nemanau, kad čia galima taikyti patarlę apie šokėją, nes daug ką lėmė pasirinkti spiningavimo būdai...

... kuris tuojau pat keliauja atgalios (kulinariniu požiūriu ši žuvelė – tikrai ne iš skaniųjų). Ištraukęs keletą žuvų, nutariu pasiirti kiek arčiau, nes iš valties toli užmesti masalus sėdint nepatogu. Priartėjau prie žuvų pulko, bet raudės išdidžiai zuja toje pačioje vietoje, o į vilioklį absoliučiai nereaguoja. Vėl keli grybšniai atgal – vėl plono valo įsitempimas iki ribos, kovojant su smarkiai besipriešinančiomis žvynuotosiomis. Nuo to karto visados stengiuosi ...

Veikiausiai pasirodys keista, kad prasidėjus rudeniui rašau apie augalinės kilmės masalus. Tačiau nenustebkite, o išbandykite ir tada galėsite įsirašyti tuos vilioklius į savo būsimų žūklių „repertuarą“ arba juos išbraukti. Visų pirma rugsėjis, jei dar jis ir šiltas, vandens temperatūra telkiniuose yra aukšta, mažai kuo skiriasi nuo vasaros. Antra, kai kuriuos negyvūninės kilmės vilioklius karpinės žuvys su mielu noru ragauja ne tik šilčiausiuoju metų laiku, bet ir anksti pavasarį, ir vėlų rudenį...

... gyvenančioms vabzdžių lervoms, todėl žvynuotosios čia nušauna du zuikius. Būdmainių rūgčių sąžalynus labai mėgsta tradicinės dumblėtame dugne gyvenančios žuvys – lynai ir karosai. Bet ne ką rečiau šių augalų kolonijas lanko ir raudės, kuojos, karšiai. Ypač pastarieji, jų visada tokiose vietose pagaudavau Kėdainių rajono tvenkiniuose, kai kuriuose karjeruose, beje, per patį vidurdienį. Žinoma, karšiai, kitaip nei lynai ar karosai, nelenda į rūgčių tankynę, bet ...

Raudės tarsi sutvertos gyventi mažuose sekliuose ir gausiai augalija apžėlusiuose vandens telkiniuose. Todėl smulkūs pelkių ir miškų ežerai – jų stichija... Tai paviršinius vandens sluoksnius mėgstančios žuvys, kur plaukiodamos suėda ...

... spėlioti, kodėl tik kai kuriuose šiuose mažuose menkos mitybinės bazės ežerėliuose įvyksta vadinamasis žuvų susmulkėjimas. Juk žvynuotųjų rūšių įvairovė čia menka, kartais viso labo vos vienintelė – lynai, karosai, rečiau ešeriai, raudės, kuojos. Plėšrūnų irgi nedaug – jau minėti ešeriai, retsykiais dar ir lydekos. Bet palikime šiuos klausimus spręsti ichtiologams, o mes bandykime išsiaiškinti, kaip ir ką čia žvejams galima pagauti... Bus tęsinys. Romualdas Žilinskas

... tačiau pakirtimo rezultatai buvo ženkliai prastesni. Optimalus kabliuko dydis priklauso ir nuo bandomos sugauti žuvies rūšies. Tarkim, aukšlėms, strepečiams prireiks kone „mikroskopinių“ kabliukų, o štai šapalams, ešeriams, didesnėms raudėms tiks ir įprastas daugelyje parduotuvių randamas nedidelis trišakis kabliukas. Mikroturbinėlė montuojama ant plonytės, nerūdijančios ir kiek spyruokliuojančios vielos. Šiam tikslui galima pritaikyti ir gitaros stygą. Atsikerpame reikiamą ...

Nesuklysiu tvirtindamas, kad nemaža dalis mūsų meškeriotojų dar ligi šiol gana šnairai žiūri į boloninę ir žvejodami su plūde įranga mieliau renkasi populiarią tolimojo užmetimo match meškerę. Kiekvieno teisė rinktis įrangą, su kuria jam žuvauti patogiau, visgi norėčiau plačiau apžvelgti boloninės privalumus ir patarti, į ką reikėtų atsižvelgti perkant tokio tipo meškerę. Tačiau pirmiausiai derėtų sudėlioti ant „i“ taškus ir paaiškinti, kam toks įrankis apskritai reikalingas, kada su juo žvejoti...

Kuo labiau įsibėgėja vasara, tuo labiau kai kurie mūsų vandens telkiniai apželia vandens augalais. Ir tai tampa didelę problema meškeriotojams, kurie nori juose pažvejoti. O juk nedideliame ežere, karjere, tvenkinyje ar senvagėje tokiu metų laiku galima tikėtis puikaus laimikio – karosai, lynai, kai kur ir karšiai visai neprastai jaučiasi tuose džiunglėmis tapusiuose vandenyse. Panaši situacija susiklosto ir ištisuose lėtesnių vidutinio dydžio upių ruožuose, taip pat daugumoje Nemuno, Neries ramesnių...

Karštomis ir mažai vėjuotomis dienomis saulė smarkiai įšildo vandens paviršių. Ypač tai juntama ežeruose bei tvenkiniuose. Tada įvyksta savotiškas vandens temperatūros susisluoksniavimas. Daugelis žvejų kažkodėl galvoja, jog žuvys tokiomis sąlygomis priglunda prie dugno arba lindi giliai duobėse ir ten maitinasi. Pagal tokią teoriją jų reikia ieškoti gylyje, tad, jei meškeriotojai žvejoja kur nors ežere, masalą sviedžia kuo toliau nuo kranto. Iš tiesų yra truputį kitaip. Žolynai, kriauklynai...

... įmanoma lengvesnes plūdes ir mažesnių gabaritų masalus. Beje, nereikia galvoti, kad šitaip elgiasi tik mažos kuojytės, tai gali būti solidžios puskilograminės „mamos“. Ir dar. Kuojos beveik niekada nekelia plūdės, tai labiau būdinga raudėms, kurias ežeruose daug kas painioja su kuojomis. Raudė . Ši kuojos pusseserė turi labai išraiškingą kibimo manierą – ji traukia vandens paviršiumi plūdę, tačiau jos neskandina. Tiesa, šias žuvis mes paprastai gaudome aukštesniuose ...

..., pabandykime rasti ir geriausiai joms tinkantį masalą. Masalai ir jaukinimas Nors aname rašinyje ir kalbėjau, kad raudes žvejai žiemą gaudo retokai, o jei ir žvejoja, tai labai gausiais laimikiais paprastai nesigiria, bet, paradoksalu – raudės yra bene neišrankiausios masalams žuvys. Aišku, kiekviename vandens telkinyje savi prioritetai, tačiau būna, kad raudonakės vienodai godžiai griebia trūklio, musės lervas, slieko gabalėlį, tešlą, perlines kruopas ar duonos, batono ...

... kad į raudžių žūklę mūsų žvejai žiūri iš aukšto ir dėl jų kulinarinių savybių, ir dėl laimikio menkumo – žiemą paprastai kimba gana smulkios šios rūšies žuvelės. O gal didesnių tiesiog nerandame, neieškome? Kita vertus, raudės yra gana baikščios, didesni egzemplioriai – itin atsargūs, juos ne taip lengva pagauti ir šiltuoju metų laiku, nors stambių raudžių Lietuvos vandenyse esama. Žinoma, kas kaip vertina tą stambumą, bet didesnė už vyrišką delną,...

Pavadinimas „antriniai“ skamba gal kiek keistokai, bet šiuos masalus taip pavadinau todėl, kad jais vienais be avižėlės ar svarelio paprasčiausiai neįmanoma gaudyti – jie yra pernelyg lengvi. Na, galbūt kai kuriuos, jei naudosi ne storesnį nei 0.08 mm monofilamentinį valą, galima labai mažame gylyje virpinti tarsi bemasalinę avižėlę, tačiau iš pricipo tam jie ir nelabai tiks, o ir žvejyba tada būtų tarsi savotiškas mazochizmas. Aišku, galima būtų sakyti, jog tai yra papildomi viliokliai, visgi...

Kaip ir žadėjau, tęsiu pasakojimą apie meškeriojimą plūdine meškere įsibridus. Faktiškai tokia žvejyba naudojama tol, kol upės nepasidengė ledo pluta ir yra vienodai perspektyvi visą atviro vandens sezoną. Praeitame straipsnyje kalbėjau apie plūdes, sistemėlę, netgi suktuką, tačiau pamiršau paminėti kabliukus. Jie nebus kažkuo ypatingi – tinka visi, kuriuos naudojate meškeriodami plūdinėmis, o jų dydis priklauso nuo masalo dydžio. Tik norėčiau priminti vieną gerai žinomą faktą – kabliukai su ilgesniais...

... esmė juk ne pavadinime, o pačiame žuvų gaudyme, tad kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Masalo paruošimas Kai kurios karpinės žuvys dažniau maitinai viduriniuose vandens sluoksniuose arba prie pat jo paviršiaus, nei dugne. Tai – aukšlės, raudės, šapalai, strepečiai, neretai pakilusios nuo dugno skrandžius kemša ir kuojos arba net karšiai, karpiai bei karosai. Tokie karpinių mitybos ypatumai labiau būdingi šiltajam metų periodui, tačiau giedromis rudens dienomis, ypač bobų ...

... vandens bangelės išduoda, kad žuvys dar tikrai nesiruošia miegoti. Kuo saulė žemiau, tuo žvynuotosios darosi drąsesnės ir, pradėjusios ardyti ežero stiklą tolimajame įlankos gale, dabar jau priartėjo visai netoli kranto. Tai, be abejonės, raudės – gražiausios mūsų vandenų žuvys. Nėra jos labai stambios – pasisekė, jei masalą teikėsi praryti kokių 300 g. raudonakė. Paprastai kimba šimtgraminės ar dar smulkesnės raudės, bet yra ir po pusę kilogramo ar daugiau sveriančių....

... Kontauto, labai palankios sąlygos veistis lynams, karpiams, lydekoms, ešeriams. Žuvys čia komfortiškai peržiemoja buvusio ežerėlio duburyje, o vasarą pasklinda po maisto kupinas seklias ganyklas. Pragulba nuo seno garsėja ypač stambiomis raudėmis ir kuojomis, o pastaruoju metu šį vandens telkinį tiesiog garbina lynų meškeriotojai. Žuvų ežere ypač pagausėjo, kai vandens telkinį ėmė globoti jauni ūkininkaičiai Paulius ir Tadas Poškiai, jų šeimai į Pragulbos pakrantes ...