Spiningavimas naktį vėlyvą rudenį. Kelių kartų̃ masalai
Praeitame šio ciklo straipsnyje kalbėjau apie guminukų spalvas. Faktas, kad skaitytojai norėtų konkretumo – kokių firmų ir kokie modeliai būtų geriausi naktinei sterkų ir lydekų žūklei.
Pradėsiu nuo to, kad riperių, tvisterių modeliai, kurie yra kibūs dieną, bus kibūs ir tamsiuoju paros metu. Ir tai liečia veikiausiai visus vandens telkinius, nors aš dabar kalbu daugiausiai apie Nemuną. Aišku, skirsis spalviniai variantai, vilioklių pravedimo technika, žūklaviečių pasirinkimas, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad tie guminukai tamsoje spiningauti netinkami.
Masalus pirmiausiai suskirstysiu į tris grupes atsižvelgdamas į tai, kada jie atsirado mūsų žūklės prekių parduotuvėse. Gal toks rūšiavimas atrodo keistas, bet jis atspindi, kokio amžiaus žvejai naudoja vienus ar kitus silikoninius masalus, kiek tie guminukai yra pas mus populiarūs, kaip plėtėsi jų pasirinkimas, tobulėjo gamybos technologijos.
Įpročių gniaužtuose
Noriu pasakyti, kad pirmojoje grupėje bus senos kartos guminukai, antrojoje – jau gerokai tobulesni, o trečiojoje – šiuolaikiškiausi. Nors veikiausiai kažkas prieštaraus, kadangi galima nusipirkti ir tų senųjų, nors galbūt kažkiek ir patobulintų masalų, arba sakys, kad antros grupės viliokliai pagal gamybines technologijas vargu ar kuo nusileidžia trečiajai grupei. Gal netgi bus ir savaip teisūs, bet aš galvoju kitaip.
Kita vertus, mano masalinėje net dabar rastume ir pačių seniausių, ir pačių naujausių guminukų – visi jie ligi šios dienos yra „darbiniai“. Tačiau prioritetą atiduodu šiuolaikiniams modeliams jau vien todėl, kad jų panaudojimo galimybės yra platesnės, tokie masalai gali būti plaukiantys ir skęstantys, turintys kvapą ir skonį.
Dar viena svarbi detalė, o ją akcentuoju nuolat – žuvys ilgainiui įpranta prie kažkokių vilioklių ir juos ima sieti su pavojumi. Ypač tos, kurios buvo užkibusios ne sykį ir nutrūko, buvo paleistos, žodžiu, realiai juto vieną ar kitą guminuką.
Senesnės kartos masalai naudojami ilgiau, vyresni spiningautojai jais gaudo ligi šiol ir nė nežada bandyti kitų tokio tipo vilioklių. Todėl natūralu, jog daug plėšrūnių kartų yra ragavusios anksčiau gamintus guminukus, o pačios stambiausios (ir vyriausios) grobuonės gal net šiuo metu krapšto iš tarpdančių tų masalų silikoną.
Kita vertus, senieji guminukai kibūs ir šiais laikais. Nesiginčysiu, nes kitaip jų į žūklę net nesineščiau. Visgi dar geresni rezultatai pasiekiami su naujausiais modeliais, nors jų trūkumas tas, kad prireikia laiko, kol imi suvokti, kada, kur geriausiai juos panaudoti, kokią animavimo techniką taikyti. Bet ta tema esu rašęs, tikrai nežadu dabar kartotis, juolab išplėsti straipsnių ciklą iki tiek, kad paskaitę paskutinį rašinį žvejai pamirš, kas buvo rašyta pirmajame.
Jei šrato formos galvakablius vadinu „tautiniais“, veikiausiai nesuklysiu taip įvardydamas ir 7,5 cm dydžio Relax Kopyto guminukus. Labai panašūs, tik pagaminti iš minkštesnio silikono Mann’s Predator riperiai. Šiuos du masalus naudoja ir dar ilgai naudos vyresnio amžiaus žvejai, tais viliokliais kažkada pradėjau džigauti ir aš. Spiningauti naktimis jie taip pat tinkami, nes tokius guminukus mielai čiumpa lydekos ir sterkai.
Abiejų firmų silikoninių masalų spalvinė paletė itin plati, nors vėlgi – dauguma žvejų apsiriboja keliais daugiau ar mažiau universaliais variantais, kurie... ne patys tinkamiausi naktinei žūklei. Gal išimtis būtų baltašoniai tamsiomis (juodomis, mėlynomis) nugarėlėmis riperiai. Beje, tiek Relax, tiek Mann’s minėtų vilioklių serijose yra „fosforuojančių“ guminukų.
Bebandydamas šių firmų guminukus, o jos gamina ne tik minėtus modelius, atradau, kad Relax California 7 cm dydžio riperiai visiškai be reikalo kažkada taip ilgai užsigulėdavo žūklės parduotuvių lentynose – spiningautojai šių masalų reikiamai neįvertino. Man jie nesyk pagelbėjo tuomet, kai sterkai vos baksnodavo į masalus arba apskritai atsisakydavo reaguoti į bet kokius vilioklius. Tiesą sakant, net nežinau ar Relax California dabar apskritai pas mus rasite...
Vienu laipteliu aukštyn
Vėliau mūsų žūklės prekių asortimentas smarkiai išsiplėtė. Suprantama, kad mano masalinių turinys – irgi, po truputį naujesni guminukai išstūmė senesniuosius.
Gaila, bet kai kurių išbandytų masalų jau nebeturiu, nes per naktį neretai prarasdavau nuo 3 iki 7 guminukų – juos eksperimentuodamas nutraukdavau dugno akmenynuose. Tiesa, vėliau mano sąnaudos gerokai sumažėjo, bet apie tai dar kalbėsiu.
Tęsdamas šią temą negaliu vėl neprisiminti to žvejo, apie kurį rašiau praeitame straipsnyje. Jo nuomone, naktimis reikia didesnių masalų – standartiniai to spiningautojo riperiai – apie 10–12 cm dydžio.
Reikia pripažinti, jog būtent pastarasis meškeriotojas garsėjo kaip dažniausiai pagaunantis itin didelių sterkų, lydekų ir šamų. Tačiau vidutinio dydžio laimikiais (1,5–2,0 kg sterkais, 2,0–3,0 kg lydekomis) jis tikrai nepranokdavo savo kolegų. Tad kartais žvejojant tenka rinktis – kiekybė ar kokybė.
Vieni iš geresnių, mano nuomone, buvo ir yra 8 bei 11,4 cm Lunker City firmos riperiai Shaker. Naktimis spiningaudavau ir vieno, ir kito dydžio modeliais. Visgi 11,4 cm Shaker, mano akimis, atrodė kiek didoki, todėl nukirpdavau apie 1,5–2,0 cm „žuvelės“ priekio. Tada guminukas tapdavo labiau „įkandamas“ vidutinio dydžio Nemuno plėšrūnams. Nors, aišku, taip darydavau ne visada, nes, kaip juk sakiau – nori stambesnės žuvies, siūlyk ir atitinkamų gabaritų masalą.
Pagrindinis šių guminukų privalumas – platus „uodeginis pelekas“, kurio atsilenkimo kampas toks, kad masalas itin stipriai priešinasi vandens masei, ir tolygiai plonėjantis uodegos strampas, leidžiantis guminukui atlikti labai plačius uodegos mostus.
Kadangi pradėjau kalbėti apie Lunker City bendrovę, negaliu nepaminėti ir kito man seniai „prilipusio“ riperio – 12 cm dydžio Swim Fish modelio. Jis ypač patiko didesnėms lydekoms. Beje, šį guminuką irgi dažnai patrumpindavau porą centimetrų.
Kuomet žvejodavau sterkus stipresnėje tėkmėje, bene kibiausi būdavo Bass Assasin firmos Walleye Assasin 9 cm dydžio riperiai. Keista, tačiau firmos kataloge jie įvardyti kaip Turbo /Sea Shad, kai kur rasite „suplaktus“ visus pavadinimus. Bet čia gal ir nelabai svarbios detalės, nes tai gana savitos formos guminukai, manau, jų nesupainiosite su kitais.
Tiesa, reikėtų pasakyti, kad labai greitos tėkmės didesni sterkai privengia. Sveriančių iki pusės kilogramo galima pagauti tipinėse šapalinėse rėvose, kur vanduo bėga itin srauniai.
Nežinia kodėl, nes stambesnės žuvys yra stipresnės ir paprastai lengviau įveikia smarkią tėkmę. Veikiausiai dideliems plėšrūnams ten pernelyg seklu arba nėra tinkamo maisto, nes gružliai, strepečiai ir maži šapalai vėlų rudenį būtų pernelyg menkas užkandis.
Šiuo metu geriausi
Naujausieji arba bent naujesni, o tai būtų jau trečios, gal net ir ketvirtos kartos silikoniniai masalai, gaminami iš tvirtesnio silikono, gali būti plaukiantys, dauguma jų turi kvapą bei skonį, įdiegtos 3D vizualinį efektą padidinančios technologijos ir panašiai.
Itin platų tokių silikoninių vilioklių asortimentą siūlo Lucky John firma. Jei imčiau lyginti su tais masalais, kuriuos jau minėjau, tokiu atveju didesnius anksčiau sėkmingai bandytus guminukus man atstojo Lucky John 3D Kubira Swim Shad ir Lucky John 3D Basara Soft Swim didesnieji modeliai. Tai nėra patys naujausi Lucky John gaminiai, ta prasme, kad ne šįmet pasirodę masalai, todėl ir galiu taip teigti – jais esu žvejojęs ne vieną sezoną ir pagavęs ne vieną stambų laimikį.
Į senuosius „tautinius“ Relax ir Mann’s riperius labiausiai panašūs Lucky John 3D Red Tail Shad, Lucky John LJ Minnow ir Lucky John Pro Minnow. Kita vertus, skirtumas yra ir jis naujesnių guminukų pusėje.
Pavyzdžiui, Lucky John 3D Red Tail Shad turi 3D spalvinimą, kas kitąsyk labiau traukia akylus sterkus, o Lucky John LJ Minnow ir Lucky John Pro Minnow iškvėpinti skumbre – tai pliusas, kada tenka gundyti pasyvius ir nenorinčius apžioti masalo plėšrūnus. Todėl niekaip neprisiverčiantiems atsisakyti senųjų guminukų spiningautojams, rekomenduočiau pabandyti šiuos Lucky John modelius.
Kaip tipinį (jau pats pavadinimas taip sako) sterkams skirtą riperį galėčiau pasiūlyti Lucky John 3D Zander Paddle Tail. Mažesnių, o tai būtų 10 cm dydžio modelių aš kažkodėl dabar mūsų parduotuvėse nerandu, nors dar turiu keletą vienetų iš anksčiau. Todėl imu sekančius pagal dydį 4,8 colio, t. y. 12 cm šios serijos masalus, ir nukerpu, kaip jau esu rašęs, porą centimetrų nuo priekinės jų kūno dalies. Vėlgi – taip elgtis nebūtina.
Grįžtant prie palyginimų, jei žvejoju smarkioje tėkmėje, tuomet labiausiai tikėtina, kad naudosiu 3D Makora Shad Tail 4 colių (10,1 cm) modelius. Beje, šių guminukų silikonas gana kietas, tačiau uodegos strampas itin plonas, tad net ir labai lėtai vedami jie puikiai erzins sterkus.
Kitaip nei rekomenduoja daugelis spiningautojų, aš riperius veriu ant galvakablių, kurių kabliukai būna, jei paisysime rekomendacijų, pernelyg trumpi. Paprastai trumpesni nei du trečdaliai masalo kūno. Taip darau todėl, kad masalas galėtų plačiau mojuoti uodega. Galbūt sumažėja rezultatyvių pakirtimų skaičius (aš sakau tik „galbūt“), bet tai kompensuoja kibimų dažnumas. Tokia mano nuomonė.
Suprantama, kad spiningauju ir su ofsetinėmis galvutėmis. Taip kitąsyk net geriau, bet nesikartosiu, apie tai skaitėte ankstesniuose straipsniuose. Žuvaudamas su šarnyrinėmis sistemėlėmis geresnių rezultatų pasiekiu naudodamas specialiai tam sukurtus guminukus.
Tai gali būti Lucky John Tioga Fat, Lucky John Tioga, Lucky John Mr. Greedy. Labai geras plaukiantis Lucky John Joco Shaker, nes pauzių metų kylą į viršų, atsistoja kone stačiai (jei tėkmė silpna), kas leidžia išprovokuoti ne tik pasyvius sterkus, bet ir naktį mieguistas lydekas.
Bus tęsinys.
Romualdas Žilinskas
