Baltijos lašišų gaudymas velke
Po naujamečio Baltijos jūroje prasideda lašišų ir šlakių žūklės sezonas – vanduo priekrantėje vėsus ir tauriosios žuvys laikysis joje iki pavasario, kol reikės trauktis tolyn, ieškant gaivios vėsos. Tad dabar, jei tik leidžia oras, pats laikas, pasiėmus porą stangrių spiningų ir masalinę su blizgėmis, sėsti į katerį ir išplaukti pro uosto vartus į atvirą jūrą.
Tauriosios žuvys po neršto migruoja atgal į jūrą iškart pradeda maitintis, pernelyg nenutoldamos nuo kranto, nes čia dabar telkiasi jų grobis – stintos, strimėlės ir bretlingiai. Jei pavyks parinkti tinkamą masalą, laimikis praktiškai garantuotas. Kokia informacija žinotina apie tokią išvyką į jūrą?
Skirtumai ir sutapimai
Lašišos Baltijos jūroje gaudomos bočių metodu – velke, kuris dabar vadinamas madingu žodžiu trolingas. Šis metodas mūsų platumose naudojamas gėluose vandenyse gaudyti plėšriąsias žuvis nuo neatmenamų laikų, o jūroje pradėta aktyviai velkiauti maždaug prieš porą dešimtmečių. Kaip šis procesas vyksta ir kuo jūrinis velkiavimas skiriasi nuo žuvų gaudymo šiuo būdu gėluose vandenyse?
Masalai abiem atvejais lygiai taip pat plukdomi paskui katerį, sumažinantį eigą iki minimalaus greičio, ir laukiama, kol „iššaus“ vadinamajame segtuke įtvirtintas valas. Tai ženklas, rodantis, kad žuvis pagriebė masalą, nes, stverdama blizgę, lašiša su didele jėga trūkteli valą ir tas ištrūksta iš segtuko.
Iš pirmo žvilgsnio jūrinės velkės įranga nesiskiria nuo standartinės – stangrūs meškerykočiai, masalų nardikliai, kuriais blizgės nugramzdinamos į 8-15 m, o kartais didesnę gelmę, ir vandens aitvarai, skirti plukdyti masalus paviršiniame vandens sluoksnyje (iki 7-8 m), kuriame dažniausiai medžioja lašišos, lydinčios strimėlių ir stintų tuntus panašiai kaip lydekos seliavų būrius.
Kad smulkias žuvis plėšrūnai be priežiūros nepalieka nė minutei, puikiai matoma echoloto ekrane – kai kateris atplaukia iki jūros rajono, kur telkiasi lašišų ir šlakių grobis, ekrane aiškiai matyti, kad „dėmę“, reiškiančią didžiulį smulkių žuvų būrį, apsupusios banano formos dėmelės. Velkiautojai dažnai jas vadina tiesiog „piemenimis“ – tie „bananai“ išmanančiam žmogui pasako daug – jie byloja, kad strimėlių ar stintų būrį persekioja lašišos ar šlakiai.
Patyrę velkiautojai teigia, kad plėšrūnai dažnai elgiasi kaip pelės aruode – nesitraukia nuo grobio, net prisikimšę pilvus. Kai tie ištuštės, vėl įsijungs medžioklės instinktas, tačiau toli plaukti nereikės. Tada „bananai“ echoloto ekrane ima judėti aktyviau ir priartėja prie didžiosios „dėmės“, laukdami, kol nuo būrio atsiskirs kokia nors paklydėlė žuvelė.
Medžioklės laiko trukmę sunku nuspėti, todėl, kol lašišos ir šlakiai dar neprisikimšo pilvų, reikia atplukdyti kuo operatyviau jiems į panosę masalus. Žinoma, pasitaiko ir klaidingų aliarmų, kai smulkmę atakuoja ne lašišos, o menkės, tačiau tai būna retai ir labiau tikėtina, jog strimėles lydi lašišos ar šlakiai. Jei masalai praplauks reikiamu atstumu nuo stintų ar strimėlių tunto ir lašišoms pasirodys esą nuklydusiomis nuo tunto žuvelėmis, lauk atakos.
Masalų plukdymo ypatumai
Nedideli kateriai velkiavimui naudoja delikačią ir galima sakyti minitiūrinę įrangą – nedidelius vandens aitvarus ir „downrigger“ nardiklius, tad jie neturi to pranašumo, kurį įgyja didesni laivai, naudojantys vadinamąsias “roges”, kaip jas praminė Baltijos velkiautojai. Kaip jau minėta, klasikinis vandens aitvaras, kurį naudoja daugelis velkiautojų, susideda iš vienos “pavažos” ir geriausiu atveju plukdo tris masalus, be to, kiek stipresnis bangavimas velkiavimą jais daro problemišką, o štai “rogės” kitas dalykas, nes turi dvi “pavažas”.
Tiksliau kalbant, tai ne pavažos, o kyliai, sumontuoti po rėmu, prie kurio pritvirtintos dvi vamzdžio formos plūdrios kameros, laikančios visą šią iš pirmo žvilgsnio gremėzdišką konstrukciją vandens paviršiuje. Tad “rogės” yra labai stabilios ir puikiai atsispiriančios bangavimui katamarano konstrukcijos. Ne veltui klaipėdiečiai jas konstruoja patys tokios keliamosios galios ir tokios masės, kuri atitiktų turimą velkiavimo laivą.
Velkiautojų naudojamos „rogės“, kaip ir klasikiniai vandens aitvarai, skirti velkės masalams nuplukdyti į šalį nuo plaukiojimo priemonės, kad būtų užgriebtas kuo platesnis horizontas. Masalai tada plaukia ne paskui laivą, o išsidėstę frontu, tad žymiai padidėja tikimybė, jog jie paklius lašišoms ir šlakiams į akis. Todėl, kaip ir klasikiniai vandens aitvarai, “rogės” yra dešiniosios ir kairiosios. Tai reiškia, jog pirmosios paleidžiamos ir plukdomos nuo dešinio katerio borto, o kairiosios – nuo kairiojo borto. Šio įtaiso privalumas – stebėtinas stabilumas, leidžiantis velkiauti tada, kai Baltijos banga klasikiniams vandens aitvarams – aukštoka. Kitas tokio velkiavimo įtaiso – rogių” privalumas – neįtikėtino pločio velkiavimo frontas, leidžiantis masalų vorai užgriebti didžiulį vandens plotą.
Didžiausi “rogių” modeliai plukdomi iki 50 m, o kartais ir didesniu atstumu nuo vieno katerio borto. Kitos tokiu pat atstumu plaukia, nutolusios nuo kito borto. Todėl naudojant dvejas „roges“, aprėpiamas 100 m frontas, kuriame galima išdėstyti porą dešimčių masalų, plaukiančių skirtinguose gyliuose. Pro tokį „voratinklį“ lašišai ar šlakiui sunku prasprūsti, neatkreipus dėmesio į viliojančiai blykčiojančias blizges arba apetitiškai vinguriuojančias museles.
Be to, „rogės“ leidžia operatyviai kontroliuoti masalus. Kai prisegtos prie lynų „rogės“ atsiduria ant vandens ir ima tolti kiekviena į savo pusę, įtempdamos lynus, jungiančius jas su kateriu, o jau galima pradėti leisti į vandenį masalus. Iš pradžių nuo ritės nuvyniojama reikiamo ilgio valo atkarpa, o tada valas įtvirtinamas segtuke, kuris paleidžiamas slysti lynu, plukdančiu roges. Reikiamoje vietoje segtukas stabdomas, o spiningas įtvirtinamas ant katerio borto įrengtame laikiklyje. Ir taip užmetami visi viliokai paeiliui.
Tokių efektingų vartiklių kaip Lucky John Croco Spoon siluetas puikiai imituoja lašišų ir šlakių medžiojamo grobio išvaizdą
Masalų masė
Velkiavimo jūroje populiariausi masalai, kaip ir galima buvo tikėtis, yra blizgės. Kodėl? Pasak patyrusių velkiautojų, blizgių patrauklumas lašišoms - akivaizdus, todėl kam išradinėti dviratį. Be to, blizgių žaismas identiškas, o tai leidžia kelis masalus plukdyti tuo pačiu tempu, nesibaiminant, kad jų elgsena neįtiks lašišoms ar pasirodys įtartina. Antra, jei blizgės bus vieno gamintojo ir vieno modelio, tai jas bus lengva suderinti tarpusavyje. Velkiavimui jūroje dažniausiai naudojamos 11-15 cm laivelio formos blizgės, kaldinamos iš plono metalo. Todėl, nors ir būdami didelių gabaritų, šie masalai - labai gana lengvi (10-15, rečiau 18-20 g). Tokios jūros sąlygomis praktiškai besvorės blizgės puikiai sklendžia gelmėje, o, prigesus laivo greičiui, nenustoja žaismo ir į gelmę grimzta palengva. Vienas labai vykusių tokio tipo masalų, turintis žilvičio lapo formą, yra trylikagraminė Salmo blizgė Lucky John Maibe Spoon. Minėtas modelis – idealus velkiavimui, o štai 18 g tokia blizgė – tinkamas masalas didesnei gelmei, kai reikia velkiauti, nenaudojant downrigger įtaiso ir vienintelė papildomo masalo gramzdinimo priemonė – ant valo užveriamas gramzdas. Šis masalas, nukaldintas tiesiog preciziškai, todėl pasižymi labai stabiliu žaismu. LJ Maibe Spoon siauras ir ilgas siluetas puikiai imituoja stintas ir strimėles.
Kai masalai užmetami, spiningai įtvirtinami specialiuose laikikliuose
Dešimtys versijų
Nors ne vienas velkiautojas vis dar tebesilaiko versijos, kad kibiausios - variaspalvės blizgės, tačiau be naujoviškų emalėmis dengtų modelių taip neišsiverčiama. Velkiautojų nuomone, geriausia sukomplektuoti įvairių spalvų ir atspalvių tarpusavyje suderinamų blizgių kolekciją. Tada bus lengviau parinkti masalą ir atsikratyti nevaisingų abejonių. Kai masalų dydis aiškus, belieka pasirinkti reikiamų spalvų blizges. Kaip jau minėta, pagal klasikinę versiją, turinčią šimtametes tradicijas, lašišas ir šlakius ypač vilioja variaspalviai masalai. Tik nemanykite, kad pasirinktos blizgės kaldintos iš vario skardos. Velkiavimui jūroje naudojamų blizgių ypatumas tas, kad, siekiant įvairesnių optinių efektų, jos dabar retai dekoruojamos vien dažais ar kaldintais ornamentais – dažniausiai masalų puošyba susideda iš emalių, 3D elementų ir kaldintų ornamentų derinių. Tad įgaubtoji blizgių pusė gali būti padengta specialiais variaspalviais lipdukais, imituojančiais žvynelių piešinį, o paradinė, išgaubtoji – spalvotos emalės piešiniu, primenančiu strimėlės žvynus ir pasižyminčiu optiniu efektu. Pavyzdžiui, efektinga vartiklė Lucky John Maibe Spoon dengiama specialia danga Salmon Face, primenančia žuvies žvynus ir užtikrinančia natūralią masalo išvaizdą.
Tikroviška vartiklė jūriniam velkiavimui Lucky John Maibe Spoon dengiama unikalia, ypatingai refleksuojančia žvynelių imitacija Salmon Face
Klasikinė schema
Kiekvienas patyręs velkiautojas laikosi tam tikros masalų išrikiavimo schemos. Tai daroma taip: prie fluorokarbono pavadėlio (0,35-0,60 mm), kurio gale - segtukas su sukučiu, prisegama blizgė, paskui nuo spiningo nuvyniojama keliolika metrų valo ir pritvirtinamas gramzdukas (25-50 g), tada nuvyniojama dar pusšimtis metrų valo, kuris įtvirtinamas į specialų gnybtą. Tas savo ruožtu pritvirtinamas prie segtuko, slankiojančio lynu, jungiančiu „roges“ su laivu. Tada belieka tik išleisti dar kiek valo, kad segtukas rogių lynu nulystų į reikiamą padėtį. Ši procedūra atliekama su kiekvienu iš masalų, kuriuos plukdo dešiniosios „rogės“, ir su kiekvienu iš masalų, plukdomų kairiųjų „rogių“. Atkarpa nuo segtuko iki masalo visada atmatuojama nevienoda, kad blizgės plaukdamos vaizduotų natūraliai išsimėčiusių žuvelių būrelį. Dažniausiai, kai „rogės“ jau velka masalus, nuo katerio paskuigalio į dvigubai didesnę 15 m gelmę nardikliais nugramzdinamos dar dvi blizgės, pavadėliais prisegtos prie „flešerių“. Kas tie flešeriai?
Kai blizgė gelmėje, valas įtvirtinamas specialiame segtuke, iš kurio jis „iššauna“, jei žuvis užkimba, ir tai būna signalas pakirsti.
Kad veržliai plaukianti lašiša susidomėtų plukdoma blizge, dažnai naudojami papildomi viliokai – „flešeriai“, kurie tvirtinami prie pagrindinio valo, o prie jų – penkiametriniais pavadėliais prisegami pagrindiniai masalai – blizgės. „Flešeriai“ paprastai plaukia plačiai vinguodami, todėl blizgė taip pat atkartoja jo kursą, o tai reiškia, jog ne tik flešeris, bet kartu su juo ir masalas aplanko žymiai didesnį jūros akvatorijos plotą, kuriame medžioja lašišos ir šlakiai. Papildomi viliokai, kurių šonai blyksi toli matomais atspindžiais, sukuria žuvelių būrio iliuziją, kuri beveik visada patraukia lašišų ar šlakių dėmesį. Tad flešeriai – papildomi viliokai, padidinatys pagrindinių masalų veiksmingumą.
Flešeriai daugiausiai turi žuvies formą ir dekoruojami atšvaitais, atspindinčiais menkiausią šviesos spindulį
Viktoras Armalis
