Su plūdine iš valties
Pirmosios pavasarinės žūklės plūdine paprastai pradedamos nedidelėse upėse, upeliuose, užliejamose senvagėse, mažesniuose stovinčio vandens telkiniuose. Ten vanduo yra šilčiausias ir būtent tokiose vietose po žiemos atkutusios žuvys aktyviau ieško maisto. Kita vertus, artėja nerštas, todėl kuojos, plakiai, meknės ir kitos žvynuotosios laikosi arčiau būsimų nerštaviečių. Tačiau nereikėtų užmiršti ir didžiųjų mūsų upių ar juo labiau didelio ploto tvenkinių, tarkim, Kauno marių.
Tokiu metų laiku labai didelės žuvų santalkos būna ir gelmėje, nes vanduo dar šaltas, tačiau ten besilaikančios žvynuotosios ne ką mažiau aktyvios nei tos, kurias mes gaudome prieš tai minėtuose vandens telkiniuose. Esmė ta, kad tik dalis žuvų patraukė į seklumas, o kitos (alkis – ne brolis!) taip pat nori ėsti. Tačiau kaip jas pasiekti?
Paprastai tokiais atvejais imamos dugninės ir meškeriojama nuo kranto. Bet ši įranga pernelyg negrabi, ji ne visada pateisina lūkesčius, todėl labiau tiktų plūdinė, tačiau dėl didelio gylio ir nuotolio nuo kranto ja žvejoti neįmanoma. Nors kodėl?.. Juk žvejai turi valtis ir galima žuvį gaudyti iš jų.
Gali būti, kad nepasakiau nieko nauja, nes kai kurie meškeriotojai tik ir laukia gražesnių dienų, kai saulė išlįs iš po debesų, bent kelias paras nusistovės aukštesnė oro temperatūra ir jie galės būtent taip vilioti žuvis. Tačiau beveik visada imamos tos pačios dugninės, tik mažesnio užmetimo svorio, jautresnės. Pats esu taip ne kartą žvejojęs ir netgi labai sėkmingai. Bet meškeriotojas visada ieško būdų, kaip dar labiau pagerinti savo laimikių skaičių, svorį ir šiuo atveju žūklė plūdine bus tikrai našesnė.
Kai žūklę apsunkina tėkmė
Kita vertus, yra tam tikrų išlygų. Galbūt tik viena, bet ji esminė – nestipri tėkmė. Tvenkiniuose srovė bus būtent tokia, kai kada netgi visai nemenka, o upėse tikrai ne visuose ruožuose galėsime žuvauti plūdine meškere iš valties. Bet tinkamų vietų rasime ir netgi daugiau nei pakankamai. O juk čia ir bus pagrindinės žuvų sambūriai, nes šaltame vandenyje putojančiame sraute žvynuotosios vargu ar laikysis.
Jau numanau, kokia mintis kirba skaitytojų galvose: o kaip gylis? Juk tvenkiniuose jis gali siekti 5–10 m ir žvejoti plūdine bus sudėtinga. Upėse, aišku, gelmės gerokai mažesnės, tačiau ir jose pakilus pavasariniam vandeniui ties vagos šlaitais gali neužtekti standartinio match meškerykočio ilgio, jei bandysime naudoti tradicinę nejudamai tvirtinamą plūdę. Žuvauti su waggler? Bet juk tai nepatogu, ji nepritaikyta žūklei srovėje, juo labiau prilaikant masalą.
Žinoma, jūs esate visiškai teisūs, nes nei vieno, nei kito tipo plūdės nebus geriausias pasirinkimas. Tačiau prisiminkite tas mažai naudojamas slankiojančias valu plūdes, kurios turi du valą praleidžiančius žiedelius. Būtent tokiomis aš ir meškerioju.
Nuo jų ir pradėsiu. Tokių plūdžių taip pat būna galybė modelių, paties įvairiausio plūdrumo. Kai kuriuos modelius, tarp jų yra ir savadarbių, juos gaminausi pats, matote nuotraukose. Nežinau ar bus lengva rasti nusipirkti panašių plūdžių, jos pas mus tikrai nepopuliarios, todėl, kaip matote, kai kurias teko pasidaryti pačiam.
Kur kokią pasirinkti, diktuoja žūklės sąlygos. Upėje, kur tėkmė bus dar palyginti greita, žuvauju su 5–8 g arba net sunkesne plūde, o tvenkiniuose, kai uždaromos vandens nuleidimo turbinos ir tėkmė sulėtėja iki minimalios, galima imti vos 2–3 g plūdes. Beje, jei neteko tokio tipo plūdėmis žuvauti, reikia turėti omenyje, kad čia būtinas stop mazgas, juk plūdė kaip-ne-kaip slankiojanti.
Kitas ne mažiau svarbus aspektas bus žūklavietės gylis. Jis svarbesnis tvenkiniuose, nes upėse gelmė nebus labai didelė. Šiuose telkiniuose, jei žvejosime 8–10 m gelmėje, taip pat teks rinktis sunkesnes plūdes, šiuo atveju jos bus tokios pat kaip ir upėse. Taip sakydamas tikrai nekalbu apie plūdžių formas, nes nedidelėje srovėje tai nėra labai svarbu, jei tik sistemėlė gerai suderinta. O štai jautrumas – svarbus, nes neretai žuvys kimba palyginti atsargiai, juolab kad didelis gylis irgi turi įtakos, ar gerai savo darbą atliks plūdė.
Pavadėlių variacijos – priklausomai nuo žūklės sąlygų
Vos nepamiršau paminėti paties svarbiausio dalyko. Meškeriojame plukdydami masalą pasroviui, prilaikydami. Kas tai yra, žino net ir pradedantieji meškeriotojai. Bet galimos šiokios tokios variacijos, t. y. savotiškos išimtys, kurias paprastai taikau labai lėtoje tėkmėje.
Jei žuvys kimba tik labai nedideliame apibrėžtame plotelyje, stengiuosi plūdę kiek galima lėčiau praleisti pro tą vietą, o tai įmanoma tik ją nuolat prilaikant, galbūt truputį atleidžiant. Žinoma, šiuo atveju tenka trumpinti pavadėlį ir didinti apatinių svarelių svorį. Šiaip jau standartinę sistemėlę sudaro slyvutės formos viršutinis svarelis (apie 2/3 arba net daugiau bendro gramzdų svorio) ir 2–3 nedideli švino šrateliai.
Kai kimba itin silpnai, galima naudoti iki 1,5 m ilgio pavadėlį, tačiau prieš tai minėtu atveju – pasaitėlis bus 20–25 cm ilgio. Standartinis – apie 0,5 m ilgio pavadėlis.
Keli niuansai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį. Visų pirma, tai valo storis. Kuo bus storesnė gija, pavadėlis, tuo labiau tėkmė jį kels nuo dugno. Tada teks naudoti daug sunkesnes plūdes ir labiau svareliais apkrauti sistemėlę. Tai gali turėti neigiamos įtakos kibimui, nes naudodami didesnio skersmens valą mes visada mažiau sužvejojame, žuvys tiesiog mato giją, jaučia ir atsargiau kimba. Dabar labai praverčia fluorokarboniniai pavadėliai.
Kita vertus, pavadėlis juk neapkrautas svareliais, tad jį vanduo kels nenatūraliai, pernelyg greitai, aukštai, vos tik pristabdysime plūdę. Bet ir vėl dilema: kartais žūklavietėje apsilanko karpiukai, kimba stambūs karšiai ir tada jau niekur nesidėsi – dažniausiai naudojamą 0,14–0,16 mm pagrindinį valą ir 0,12–0,14 mm storio pavadėlius tenka keisti į storesnius ir tvirtesnius.
Dar vienas galbūt mažiau svarbus veiksnys, bet taip pat turintis reikšmę, yra paties kabliuko svoris.
Paprastai tokiu metų laiku meškerioju sliekais arba uodo trūklio lervomis, kartais musės lervomis, bandau manų kruopų tešlą, makaronus (augalinės kilmės masalai labiau tiks pavasario pabaigoje, vasarą), tad iš storos ir sunkios vielos pagamintas kabliukas vilioklį gali per daug skandinti. Meškeriojant pernelyg plonu valu masalas prastai, nenatūraliai kils nuo dugno prilaikant.
„Kieta“ meškerė ir tinkamas graibštas
Aš vis apie plūdės prilaikymą, o ji juk slankiojanti... Na, taip, todėl yra šiokių tokių niuansų, nes tenka viską daryti švelniau, plastiškiau, kibimas kitąsyk labiau jaučiamas ranka nei spėja jį parodyti plūdė. Iš tiesų visą žvejybos techniką aprašyti žodžiais gana sunku, paprasčiausiai reikėtų pabandyti meškerioti su tokio tipo slankiojančiomis plūdėmis tėkmėje ir gana greitai perprasite šios žūklės techninius „nukrypimus“ nuo panašaus meškeriojimo su stacionariai pritvirtintomis plūdėmis.
Galiu pasakyti, kad šiuo atveju ypač praverčia „kietesni“ ir todėl jautresni match tipo meškerykočiai. Boloninės meškerės bus jau ne itin tinkamas įrankis, nes jomis ranka jausti galima tik stiprius žuvų trūktelėjimus. Na, nebent tai bus itin geros kokybės brangūs tos rūšies meškerykočiai.
O štai tokia match tipo meškerė, kaip Salmo Elite Match 25 yra idealus variantas. Taip sakau todėl, kad joje suderintas labai tinkamas užmetimo svoris, ilgis (3,90 m) ir fast akcijos blankas. Ir šiaip labai smagus meškerykotis, puikiai „prilimpa“ prie rankos.
Žvejojant iš valties jaukinti būtina. Galimi du skirtingi variantai.
Pirmąjį dažniausiai renkuosi upėse arba tik labai gerai žinomose vietose tvenkiniuose. Atplaukiu, išmetu inkarą ir jaukinu. Viskas čia įprasta, elementaru, žodžiu, laukiu, kol į žūklavietę susirinks žuvys.
Antruoju atveju elgiuosi jau kitaip. Dabar labai praverčia echoloto rodmenys (beje, jie praverčia bet kada), nes tiesiog plaukioju ir ieškau žuvų pulkų. Netgi jau minėtose Kauno mariose kai kuriuose ruožuose vieną dieną gali būti visiškai tuščia, tačiau kitą dieną echoloto spindulys vos prasimuš iki dugno per žuvų masę. Dabar tik radęs tinkamą vietą pradedu žūklę ir jaukinu.
Jauko reikėtų daug, per pusdienį jo sunaudoju apie 5–7 kg, priklausomai nuo kibimo intensyvumo. Kai gerai kimba, stengiuosi būrį žuvų ilgesnį laikotarpį išlaikyti vienoje vietoje ir dažniau svaidau jauko rutulius. Pradžioje į žūklavietę išpilu didesnę prievilo dalį. Pavasarį jauke turi būti gyvūninės kilmės priedų. Žinau, tai brangu, tačiau kelias saujas uodo trūklio, musės lervų arba kapotų sliekų reikėtų įdėti bent dėl kvapo.
Beje, geras priedas, ypač kimbant karšiams ir karosams, yra miežinė košė. Tik jos įmaišius į prievilą nereikėtų smarkiai spausti rutulių, nes košė labai sulipins jauką ir jis prasmegs dugno dumble. Upėse gal tai ir nėra taip svarbu, o kitąsyk – netgi geriau.
Ko dar nepasakiau... Ak, taip, valtį visada dera laikyti skersai srovės ir inkarus išleisti iš abiejų jos galų.
Tiesa, būtina akcentuoti graibštą. Spiningaudamas arba velkiaudamas iš valties jį visada naudoju, nors yra buvę atvejų, kad pamiršdavau, žinau žvejų, kurie niekada šio įrankio neima į žūklę. Bet tikras vargas, jei graibšto nepasiimsite į žvejybą gaudydami plūdine iš valties.
Čia juk kibimas gali būti toks, kad trauksite vieną žuvį po kitos, viską norisi daryti greitai, kol kuojų, plakių ar karšių būrys žūklavietės neapleido, todėl nuolat ranka graibyti bortą ranka žuvis, patikėkit, sudėtinga ir didelė gaišatis, dalis jų būtinai nusipurtys nuo kabliuko. Kita vertus, jūsų valas veikiausiai bus pernelyg plonas, kad „žaistumėte“ palei pat valtį su aukštai pakeltu ilgu meškerykočiu bandydami nuvarginti stambų laimikį. Neatmetu galimybės, kad taip ir sulaužysite meškerę. Galiausiai – daug patogiau nepakėlus užpakalio ištiesti vandenin graibštą ir iš toliau „pasemti“ žuvį.
Bet tas graibštas, kurį paprastai naudojate velkiaudami, spiningaudami, čia netiks. Nepatogus ir nuo kranto naudojamas ilgakotis. Pirmasis dėl tos priežasties, kad jo akys pernelyg plačios ir smulkesnė kuoją pralįs garantuotai – tada ji tik supainios valą. O graibštas ilgu kotu valtyje užims daug vietos, labai plataus irgi nereikia.
Tad ieškokite „aukso vidurio“. Toks kaip Lucky John Mini Gummi yra tas, kokio reikia: ilgis tinkamas, akys mažos, lengvas, tad ranka nepavargs, jei žuvys kibs net ir labai intensyviai.
Ar taip gali nutikti? Aišku, juk tuos daugiau nei 5 kg jauko veltui į vandenį gal nepylėte...
Romualdas Žilinskas
