DREIFAS – SPININGAVIMO INSTRUMENTAS
Kiekvieną masalų rūšį spiningininkas privalo plukdyti ne tik ypatingai, savo stiliumi, kuris padeda išprovokuoti kibimą, bet dar ir tinkamai, kad būtų pilniausiai panaudojamos, atsižvelgiant į žūklavietės ypatumus, masalo savybės ir vieną svarbiausių sąlygų - masalų plukdymas turi būti derinamas su optimaliausia spiningavimo konkrečiame vandens telkinyje versija.
Taktikos pasirinkimas
Masalo plukdymas – visuma veiksmų kuriuos atliekant, spiningo masalas nugramzdinamas į reikiamą gelmę, jam suteikiamas optimalus pagreitis, užtikrinantis reikiamą (arba konstrukcinėse savybėse užprogramuotą) žaismą bei eigos ritmą ir trajektoriją. Vienu tokių masalo plukdymo instrumentų gali būti dreifas, kuris labai sėkmingai naudojamas jūrinėje žūklėje.
Idėja pasinaudoti valties dreifu gali kilti apgalvotai arba netikėtai, pvz. jei pamiršote valties inkarą, tačiau abiem atvejais svarbu yra spiningavimo vieta. Kitaip tariant, vandens telkinio plotas, kuris gali būti aptiktas echolotu arba iš anksčiau gerai pažįstamas. Suprantama, kad turi būti žinoma, jog jame mėgsta telktis plėšrūnai. Dažniausiai tai – vietos palei sėklių šlaitus, savotiškos povandeninės pievos, įdubos dugne, dugno pakopos virš šlaitų, staigiai nyrančių į gelmę, nuosekliai besileidžiantys į gelmę dugno plotai ties iškyšuliais. Tokių vietų ilgis turi būti ne mažesnis nei 100 metrų, nes kitaip dreifo metodo panaudojimas neturi prasmės.
Dreifo vietos parinkimas ypač priklauso nuo metų laiko, nes plėšrūnai vasarą renkasi vienas vietas, rudenį - kitas, o žiemą - trečias. Tai galima išsiaiškinti tik praktiškai, įsidėmint plotus, kur kibimai - dažniausi. Paprastai vieno sezono tokiems tyrinėjimams visiškai pakanka. Tik turint pakankamai informacijos dreifo ėja tampa tikslinga.
Reikiamas atstumasDreifo idėja kyla tada, kai supranti, kad jis konkrečiomis sąlygomis gali būti labai efektyvus, nes nereikia kas pora minučių iš naujo užmesti masalą, kaip tai daroma, spininguojant klasikiniu būdu – iš rankos užmetant spiningo masalą. Dreifo privalumas tas, kad masalas ilgai plaukia zonoje, kurioje – didžiausia kibimo tikimybė. Plaukia ne kokius 15-20 m, o šimtmetrį mažų mažiausiai. Antra, spininguojant dreifo metodu masalas visą laiką plaukia 15-20 m nuo valties, o tai yra atstumas, užtikrinantis didžiausią kibimo tikimybę. Žodžiu, realus masalo buvimo reikiamoje vietoje laikas gerokai pratęsiamas. Tiesa, po kurio laiko tenka grįžti į pirmykštį tašką, iš kurio pradedamas dreifas, tačiau grįžtant galima velkiauti.
Dreifo kaip spiningavimo instrumento panaudojimo sąlyga viena – visose tinkamose vietose dugnas turi būti palyginti lygus, nes dažnai kaitalioti masalo panirimo gelmę sunkoka, o ir aklai tai daryti keblu.
Spiningauti dreifuojant ir panaudojant tvičingo elementus labai parankus modelis - „Salmo Elite X-Twitch“, pasižymintis puikiomis rezonansinėmis savybėmis
Valtis ir dreifas
Spiningavimas dreifo metodu neįmanomas be valties. Spiningauti dreifuojant tinka tiek irklinė valtis, tiek valtis su varikliu – tinka ir elektrinis, ir benzininis, o kartais – abiejų variklių derinys. Elektrinis variklis labai parankus, kai reikia grįžti per dreifo plotą į pradinį – išeities tašką.
Valtis turi būti tokia, kad joje galima būtų, reikalui esant, saugiai stovėti, o laivas liktų visą laiką stabilus. Beje, spininguoti dreifo metodu geriausia būtent stovint. Jei spininguojama dviese geriausiai rinktis pūstinę valtį, nes ji nebilda, o jei valtis medinė arba metalinė, pageidautina, kad jos dugnas būtų išklotas audiniu ar kilimėliu. Jei valtis irklinė, irklus patartina apvynioti skuduru, kad nebilsnotų į bortą.
Meškerykočiai ir ritės
Patartina spiningavimui dreifuojant pasirinkti tokius įrankius, kurie yra patogiausi, jūsų požiūriu, meškerioti iš valties. Meškerykočių geriausia turėti mažiausiai du: vienas – 1,80-2.00 m, o kitas – 2,40 m ilgio. Tiek vieno, tiek kito ilgio spiningai skirti kitokio tipo masalams. Beje, meškerykočių ilgis gali būti kitoks, jei jums jie tinka spininguoti tais masalais, kurie rekomenduojami tokiam plėšrūnų viliojimo metodui. Paprasčiausiai, suskirstykite masalus į dvi grupes ir praktiškai pabandykite, kurio ilgio meškerykočiai kuriuos masalus plukdyti jums yra parankesni. Po kelių eksperimentų viskas labai greitai paaiškės ir susikursite nuosavą spiningavimo dreifuojant schemą.
Porą skirtingo ilgio spiningų turėti valtyje geriau dar ir todėl, kad taip galima operatyviau užmesti skirtingų tipų masalus. Dreifo metu tai labai svarbu - nereikia krapštytis su segtukais, kurie šaltu oru tampa nesukalbami, nes masalai iš anksto prisegti prie valų.
Ritė multiplikatorinė Lucky John Vanrex Cast 6 paranki valdyti masyvius dreifo masalus
Spiningavimui dreifo metodu ritės taip pat tinkamiausios tos, kurias geriausiai valdote ir kuriomis dažniausiai naudojatės. Svarbu, kad jos talpintų reikiamo ilgio ir reikiamo skersmens valo atsargą. Tinkamiausios vis dėlto ritės, kurių būgneliai - didelio skersmens, nes tokie įrankiai geriausi norint lengviau manipuliuoti valo ilgiu. Antra, ritės žingsnis turi būti pakankamai spėrus, nes dažnai tenka staigiai suvynioti nemažą valo atsargą.
Kur įtaisytas valo nuslydimo mechanizmas - ritės gale ar ritės priekyje – ne tiek svarbu. Kokia parankesnė, tą ir naudokite. Ritės tipas - neinercinė ar inercinė, kitaip tariant „multas“, taip pat skonio reikalas: kuria sekasi patogiau užmesti ir plukdyti masalą, ta ir tinkamesnė. Tačiau, teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad „multas“ spiningavimui dreifuojant tinka labiau. Pirma, „multas“ puikiai dera su meškerykočiu, kuris turi pistoletinę rankeną. Tokia rankena trumpa – ja lengviau valdyti spiningą, kurio viršūnėlė visą laiką nukreipta link vandens paviršaus. Kita vertus, tokio tipo spiningas – „skambesnis“ instrumentas, geriau rezonuoja, t.y. perduoda kontaktą su dugnu, kerplėšomis, kitais kliuviniais ar signalizuoja apie žuvies kibimą. Be to, nors „multas“ puikiai derinasi su vienagysliu valu, tačiau jis geriau tinka spininguoti pintu valu, kuris kartais nepamainomas, kai gaudomi sterkai, arba, kai naudojamas guminukas.
Masalai ir dreifas
Guminukas Lucky John Pro Roach Paddle Tail vangiais judesiais ir išvaizda primena lydekoms pasimetusią žuvelę
Norint dreifą sėkmingai panaudoti spiningavimui, reikia ne tik parinkti optimalius įrankius ir valus, bet ir masalus, kurie labiausiai tinka šiam metodui. Jau minėta, kad tokiam spiningavimui sėkmingai gali būti panaudoti įvairūs guminukai, tačiau geriausia apsiriboti tik žuvelių imitacijomis, o fantazinius guminukus, imituojančius sliekus, vandens gyvūnus atidėti kitiems spiningavimo metodams. Vis dėlto guminukai nusileidžia „suspender“ tipo, t.y. neutralaus plūdurumo vobleriams.
Paprastai dreifuojant spininguojama tokiuose ežerų plotuose, kur gelmė retai viršija penkis metrus, o optimaliausia gelmė – 3,5-4 m. Neutralaus plūdrumo vobleris gana greitai nugrimzta į poros metrų gelmę, nes jį pamažu traukia į gelmę metalinis pavadėlis, be kurio spininguoti nepatartina, jei norite išvengti masalų nuostolių (patartina naudoti vadinamąjį volframinį pavadėlį, kuris atlieka papildomo gramzdo vaidmenį ir fluorokarbonnį valą).
Visiškai nebūtina, kad masalas pilvu brauktų dugną, o taip atsitiktų su bet kuriuo sunkesniu
už vandenį spiningo masalu. Poros metrų gelmės horizontas – labai gera pozicija žuvelę imituojančiam masalui, nes nuskaidrėjusiame vandenyje masalas tada puikiai matomas iš toli. Geriausia pasirinkti voblerius, kurie maksimaliai tikroviškai imituoja kuojas, ešerius arba pasirodančias rudenį prie krantų seliavas. Dar geriau, jei šie masalai turi holograminių savybių.
Ryškūs, rėksmingi vobleriai naudojami retai, tik tada, kai vanduo – labai drumstas. Tačiau tokie atvejai nedažni, todėl natūraliai nuspalvinti masalai – pranašesni. Jie neakina, o jei ir sublyksi, tai lygiai taip pat natūraliai kaip tikra žuvelė, bet svarbiausia, kad lydekų, ešerių ar sterkų atmintyje užfiksuota būtent tokia grobio išvaizda.
Vienas universaliausių dreifo masalų – neutralaus plūdrumo vobleris Lucky John Minnow X 8 cm
Na, o kodėl ypač tinkamas dreifo masalas – būtent neutralaus plūdurumo vobleris? Dreifuojant masalas plukdomas lėtais, sklandžiais trūktelėjimais, įterpiant vieną kitą staigų šuoliuką, bet svarbiausios yra pauzės, kai po trūktelėjimo vobleris pakimba viename taške ir po kurio laiko ima iš lėto grimzti. Štai per šias pauzes plėšrūnas tinkamai apžiūri ir įvertina savo auką , ir pasirengia atakai. Joks kitas masalas – tik neutralaus plūdurumo vobleris gali pakibti nesvarumo būsenoje reikiamą laiką.
Viktoras Armalis