Tvičingavimas iš valties – mano mėgstami vobleriai
Visi straipsniai turi pradžią ir pabaigą. Todėl šis rašinys – ciklo apie tvičingavimą ežeruose bei tvenkiniuose „užbaigiamasis akordas“. Bet, kaip žinia, tokie straipsniai būna įdomiausi jau vien todėl, kad dažnai juose kalbama apie konkrečius masalus.
Primisiu, kad tai yra ne mano mintys, aš jas tik užrašiau, o kas susidomėjo tvičingavimu tik dabar, galite paskaityti dar tris prieš tai publikuotus rašinius.
Žūklės taktika
Nuolat plaukiodamas po ežerus ir ieškodamas lydekinių vietų, jas radęs susižymiu GPS prietaise. Žinau, tarkim, kad yra ten 5 m gelmė, kuri pereina į 2 m gylį, šalia žolėmis apaugęs seklus „liežuvis“. Metu masalą paprastai iš gelmės, kur užsiinkaruoju valtį, į seklesnę vietą vėduoklės principu.
Patogu, jei tai galima daryti pavėjui. Bet iš principo nereikia bijoti spiningauti ir prieš vėją. Ten – po vandeniu – viskas vykti gali kitaip nei mums atrodo būnant valtyje. Lydekos paprastai tupi po nulinkusiomis vandenžolėmis atsisukusios priekiu pagal sugulusią augaliją, t. y. joms virš nugarų yra savotiškas žolių „stogas“, kurių statmenai į dugną įaugę stiebai yra už plėšrūnių uodegų.
Todėl geriausiai voblerį traukti, kad jis plauktų prieš nulinkusias žoles. Netgi ežeruose yra povandeninės srovės, todėl kitąsyk ir sąlyginai nedideliame gylyje vėjo ir bangų kryptis neturi jokios reikšmes, nes augalai bus nulinkę taip, kaip juos spaus toji srovė. Bet gali būti, jog po vandeniu srovės nėra, tada masalo mėtymas pavėjui ir traukimas prieš vėją turi prasmę.
Kas spiningauja ir ypač velkiauja upėse, žino, kad dauguma kibimų būna traukiant masalą prieš srovę. Čia galioja tie patys principai, nes yra ir tos pačios priežastys. O jei vieta yra tokia, apie kurią nupasakojau, ir dar plius žolėta, plėšrūnės tupi po augalais atsisukusios į sėklių ir laukia, kol iš ten atplauks kokia žuvelė. Žodžiu, tie staigesni dugno reljefo kritimai ir pakilimai, šlaitai tikrai turi racijos ieškant lydekų.
Taip gaudant aštriadantes plėšrūnes reikia elgtis tyliai. Aišku, lydekos – ne šapalai, bet ir jas palyginti nedideliame gylyje išbaido variklio triukšmas. „Silkutės“ gal ir mažiau reaguoja, tačiau stambios bei atsargios lydekos pasitraukia, kada koks nors tų vietų „žinovas“ ima sukti ratus su valtimi ieškodamas kaip čia patogiau išmetus inkarą. Aš prie tokių vietų stengiuosi pridreifuoti išjungęs variklį.
Prisižiūriu žvejodamas visokių „cirkų“. Būna, kad užsiinkaruoja valtį koks nors žvejys ties lydekomis, o masalus meta į kokių 12 m gelmę ir nesupranta, kodėl nekimba, nes tų gaudytojų žiniomis (ir nuorodomis, kurias davė draugai), čia yra vos ne ištisa aštriadančių plėšrūnių kolonija. Pieštais batimetriniais planais nepasitikiu, jie nėra tiek tikslūs ir smulkiai sužymėti, kad nežinomame ežere greitai surastum tikėtiną lydekinę vietą. Kaip sakiau, viską susižymiu GPS, nes echolotas su navigaciniu prietaisu.
Bet ligi tol reikia gerokai padirbėti žvejojant. Aš stebiuosi tokiais spiningautojais, kurie sako, kad po trijų žūklių dar iš valties variklio gali į mašinos baką benzino įsipilti. Man degalų reikėtų keturgubai tiek...
Net ir geriausias vobleris nepadės...
Nors sakiau, kad voblerių turiu daug, bet yra ir patys mėgstamiausi. Brangoki, bet verti savo kainos, juolab tvičinguojant iš valties masalų prarandama labai mažai.
Pradedantiesiems spiningautojams arba tiems, kurie neįstengia nusipirkti žemiau minėtų masalų, galiu parekomenduoti „Pontoon 21“ modelius Crank Jack 98. Jie būna su trijų ilgių liežuvėliais, taip pat dviejų modifikacijų – plaukiantieji ir neutralaus plūdrumo, tad galimos skirtingos darbinio gylio variacijos, jos svyruoja nuo 0,7 m iki 2,5 m, sakyčiau labai universalūs modeliai.
Mažesni Pantoon 21 Crank Jack modeliai taip pat labai kibūs, jie puikiai tinka tvičingavimui nuo kranto, mano manymu yra universalūs (aišku, reikia atsižvelgti į žūklės sąlygas, konkretaus modelio panirimo gylį ir panašiai) viliojant bet kokias mūsų vandenų plėšrūnes, be abejo, paklius ir lydekų. Tačiau tai jau būtų kita „daina“...
Taip pat geras yra tos pačios firmos vobleris Cablista. Tai – plaukiantysis modelis, tačiau pasirinkus su skirtingų ilgių liežuvėliais bei skirtingus dydžius (siūlyčiau 90, 105 arba 125 mm modelius), galima tvičinguoti nuo 0,6 m iki 2,0 m gylyje.
Bene daugiausiai voblerių modelių, kurie yra puikūs tvičinginiai viliokliai gali pasiūlyti japonų firma ZipBaits. Visų tikrai neminėsiu, nes, kaip sakiau, turiu mėgstamiausius, bet negaliu tvirtinti, kad jie tam tikromis sąlygomis bus ir patys kibiausi. Tarkim Orbit 110Sp yra mano darbinis „arkliukas“, kuris „atnešė“ ne vieną stambią lydeką.
Beje, šis modelis, kaip matote, neutralaus plūdrumo, tad būtų lyg išimtis iš bendros taisyklės (yra tų išimčių ir daugiau), nes tvirtinau, kad labiausiai mėgstu tvičinguoti plaukiančiaisiais vobleriais.
Priskirčiau jį prie vidutiniškai seklių kategorijos. Kur tokius naudoju, turėjote susiprasti iš ankstesnių straipsnių, kadangi šio voblerio panirimo gylis – 0,8–1,2 m. Jo ilgis yra 11 cm, svoris – 16,5 g, tad pagal masę būtų pakankamai sunkus, užsimeta tikrai neblogai dar ir dėl tų visų viduje esančių patobulinimų, kurie papildomai vilioja žuvis savo barškėjimu.
Sekantis „ZipBaits“ masalas, be kurio sunkiai įsivaizduoju stambių lydekų žūklę tvičinguojant labai sekliai, yra plaukiantysis ZBL System Minnow 123F, nes jo panirimo gylis siekia nuo 0,3 iki 0,5 m.
Nuo anksčiau minėto modelio jis skiriasi ir plastiškesniu žaidimu, judesiai yra ne tokie staigūs, bet čia tik tokia bendra nuoroda, nes, kaip sakiau, ką pasėsi – tą ir pjausi, t. y. kaip sugebėsi tvičinguoti, taip ir žais vienas ar kitas modelis. Šis masalas nėra šiuo atžvilgiu koks nors ypatingas.
Galbūt reikėtų pabrėžti tą faktą, kad ZBL System Minnow 123F gerai valdomas net toli jį nusviedus. O užsimeta dėl jame įmontuotos specialios balansinės sistemos jis puikiai, nors sveria dar mažiau nei Orbit 110 Sp ir yra didesnis. Šio modelio duomenys: ilgis – 12,3 cm, svoris – 15 g.
Paprastai dauguma minnow voblerių, kurių panirimo gylis nedidelis, o patys siekia 10 cm ir daugiau, turi tris trišakius kabliukus. ZipBaits ZBL System Minnow 11F būtų išimtis, nes jame pritaisyti du kabliukai. Aišku, tokių modelių tvičingavimui rastume ir daugiau, bet kalbant apie ZipBaits produkciją – jų reta.
Pagal savo kūno formą jis beveik identiškas Orbit modeliui, bet kardinaliai skiriasi jų liežuvėliai. ZBL System Minnow turi trumpesnį bei platesnį, tad jo judesiai taip pat yra visiškai kitokie. Būdamas 11 cm ilgio šis plaukiantysis vobleris sveria 14,5 g.
Reikėtų pridurti, kad tai nėra tipinis tvičinginis masalas gaudymui ežeruose, anot gamintojų, jis skirtas labiau spiningavimui jūroje, bet maža kas kam yra sukurtas – man puikiai žaidžia tvičinguojant ežeruose ir tvenkiniuose. Ir būtent lydekas, nes aštriadantės plėšrūnės firmų nuorodų neskaito. Gal kad Lietuvos vandenyse gyvena ir angliškai nemoka...
Tikriausiai firma DUO mažiau žinoma daugumai mūsų spiningautojų. Palyginti dar neseniai šios japonų bendrovės vobleriai pas mus pasirodė, o ir nebuvo smarkiai išreklamuoti. Tačiau užsienio tvičingautojai DUO masalus labai vertina ir ne be reikalo.
Kaip vienas iš universalesnių ir geresnių gaudymui nuo 0,4 iki 0,8 m gylyje yra MOAB 120F, savo kūno forma panašus į ZipBaits firmos voblerį ZBL System minnow 123F. Bet čia tas panašumas ir baigiasi, kadangi DUO MOAB 120F turi plonesnį bei ilgesnį liežuvėlį. Su tokiais modeliais galima išgauti labiau kampuotus judesius, bet virpėjimas bus menkesnis. Faktiškai jie labiau pasiduoda spiningautojo suteikiamiems manevrams.
MOAB 120F modelio dydis yra 12 cm, sveria jis 13 g. Vėlgi turi viduje tą barškančią balansavimo sistemą, kuri leidžia masalą nusviesti didesniu atstumu, nors šiaip jau minnow tipo masalai net ir būdami gerokai lengvesni užsimeta visai neblogai. Galbūt toji balansavimo sistema prideda kažkiek tikslumo, kada tenka taikliai mėtyti į numatytą tašką.
Kadangi aš vis rekomenduoju palyginti sekliai neriančius voblerius, tai šįsyk kelis žodžius tarsiu apie tvičingavimui labai tinkamą jau didesnėje gelmėje DUO Realis Jerkbait 120Sp.
Pats modelio pavadinimas sako, kad tai nėra tikrasis minnow, nors pagal formą jį gal ir galima būtų priskirti pastarųjų masalų klasei. Visgi jis turi gana stipriai išreikštus savus judesius, dėl ko tinkamas ne vien tvičingauti, juolab palyginti ilgas bei platus liežuvėlis leidžia Realis Jerkbait 120Sp vandenyje judėti ir stipriai virpant, ir pakankamai smarkiai nukrypti nuo tiesiosios.
DUO Realis Jerkbait 120Sp techninės charakteristikos: 12 cm ilgio šis modelis sveria 18 g, o jo darbinis gylis yra 1,5–2,0 m.
Aišku, galėčiau savo mėgstamų (ne tik turimų, nors ir pakankamai kibių) tvičinginių voblerių sąrašą tęsti dar bent keliuose straipsniuose. Bet apsiribosiu tik vienu, nes tai jau kitos firmos masalas.
Kalbu apie žinomą japonų kompaniją Megabass, kurios vien vardas spiningautojus veikia magiškai, nes šios firmos aš praktiškai gal net nežinau nekibių voblerių. Bet ypač magiškai veikia ir lydekas modelis Ito Shiner. Tai 14 g neutralaus plūdrumo 11,5 cm dydžio modelis. Panyra jis nuo 0,5 iki 1,2 m gylio. Toks nurodytas darbinis gylis ant pakuotės.
Bet, kaip minėjau ankstesniuose rašiniuose, man tvičinguojant neutralaus plūdrumo vobleriai paprastai tampa lėtai skęstančiais, tad šiuo atveju aš sakyčiau, kad šitas modelis dirbs maždaug 2 m gelmėje.
Atkreipkite dėmesį į Megabass Ito Shiner liežuvėlį – jo forma lyg ir įprasta minnow modeliams, tačiau turi įdubą. O tai reiškia, kad šis vobleris dirbs vėlgi savitu stiliumi. Tačiau ant to liežuvėlio gali įspausti ir tuziną įdubų – nemokėsi normaliai tvičinguoti ir jos tikrai nieko nepadės...
Vidmantas Jurkevičius
Užrašė Romualdas Žilinskas
