Su dvinariais vobleriais – tarp žolių
Vanduo šyla, o vandens telkiniai senka ir želia... Tai – gana didelė problema spiningautojams, kadangi jų mėgstami vobleriai tokioje žolių tankynėje tuojau pat nustoja žaisti ir į krantą parsitempi ne žuvį, tačiau žolių kuokštą. Bet tenka dantis sukandus vis bandyti laimę, nes šalia vandenžolių gana dažnai laikosi lydekos, nepaisant to, kad tame augmenijos miške labai mažas gylis. Lydeka – pasalūnė, todėl jai didelės erdvės nereikia, aštriadantė gali įsitaisyti siaurame take tarp augalų, „languose“ ir laukti, kol ten atplauks kokia nuo saulės apakusi raudė arba aukšlė.
Aš gana dažnai matydavau, kaip, ilgais dumbliais, elodėjomis apaugusioje Nemuno seklumoje arba tarp plūdenų bei kitų augalų ežere, staiga susisuka sūkurys ir į šonus pažyra paviršiuje plaukiojusios žuvelės. Faktas, kad toje vietoje savo aukų tyko lydeka, todėl dabar galima jai ten siūlyti masalą – čiups garantuotai. Tačiau pasakyti lengviau nei padaryti, nes, kaip jau minėjau, mažai yra vilioklių, kurie tiktų tokiai žūklei. Galima bandyti nedidelius šapalavimui skirtus vobleriukus, tačiau jų problema ta, kad šie masalai yra nedideli, lengvi (toli ir taikliai sunku užmesti) ir per daug judrūs. Lydeka nekvaila, ji skaidriame ir sekliame vandenyje pajus apgaulę ir vargu ar atakuos tokį vilioklį. Yra galimybė naudoti poperius, bet mūsų žvejai juos nelabai mėgsta (be reikalo), galima į tą vietą mesti beliežuvius plaukiančiuosius voblerius (irgi nelabai populiarus mūsų spiningautojų tarpe masalas) ir tvičinguoti – šitie jau daug labiau primena aptingusią ir žioplą aukšlę.
Bet geriausiai sekliai tarp žolių esančią plėšrūnę vilioti, mano nuomone, dvinariu vobleriu. Tačiau jis turi nerti labai sekliai arba apskritai plaukti tik pačiu vandens paviršiumi. Gal nustebins šis pasirinkimas, bet būtent tokio tipo masalas yra panašiausias į vangią žuvelę, juolab, kad nemokantiems tvičingauti bus galima jį traukti paprastai, t. y. tiesiog sukti ritę. Dvinario voblerio judesiai imituoja lėtai plaukiančią žvynuotąją, o jei jis yra minnow tipo – forma idealiai atitinka ir upinių lydekų aukas.
Lucky John „Antira Swim“ yra vienas geresnių tokio tipo voblerių. Aprašinėti jo judesių nėra reikalo, tai galima labai aiškiai pamatyti pavyzdyje, kur nupiešti masalo išsivingiavimai, žiūrint iš viršaus. Vaizduotę turite, todėl dabar ją „įjunkite“ ir daugiau ar mažiau visas vaizdas bus aiškus.
„Antira Swim“ yra dviejų tipų – plaukiantieji ir neutralaus plūdrumo, abeji po 11,5 cm dydžio. Gal pasirodys didoki, bet juk ne mailiaus išsiruošėte gaudyti. Nesvarbu, kad seklu ir žolėta, kad galbūt pats vidurdienis, saulė spigina, stambios lydekos ne visada palieka seklumas ir žolynus tokiu oru – jos irgi kartais tingi pirmyn ir atgal plaukioti. O auką, kai ji lengvai pagaunama, griebs.
Kurį geriau rinktis? Plaukiantysis neria nuo 0 iki 0,8 m. Neutralaus plūdrumo – nuo 0,5 iki 1,2 m. Jei upėje, vienareikšmiškai imčiau pirmąjį, nes ten seklumos seklesnės. Jei ežere, kada gaudau iš valties – veikiau antrąjį. Kitas galbūt neesminis (nors žūklėje smulkmenų nebūna) skirtumas – plaukiantysis yra vos judresnis. Bet tvičinguoti arba tolygiai traukti galima abu voblerius – žaidžia puikiausiai. Tik neįsibėgėkite tvičinguoti taip, tarsi aštriadantės medžioja aktyviai, dabar reikia palengva, vos vos, švelniai...
Galbūt neramins tas faktas, kad masalas yra dvinaris, kadangi tokie – prastai užsimeta. Tačiau nevisi, nes jei sveria pakankamai, vilioklio forma jo balistinių savybių beveik neįtakoja. Kadangi „Antira Swim“ yra atitinkamai 14 g ir 15 g, didelių problemų nusviesti masalą toli ir taikliai – iškilti neturėtų.
Dar kai kurios „Antira Swim“ gerosios pusės. Atkreipkite dėmesį, kad toks gana didelis vobleris, juolab dvinaris, neturi uodeginio trišakio, vietoje jo yra žuvies uodeginio peleko plastikinė imitacija. Ar esate kada lydekas vilioję vandens paviršiuje? Jei taip, tik masalo papilvėje kabantys du trišakiai neturėtų stebinti, kadangi absoliuti dauguma aštriadančių savo auką atakuos iš apačios. Jos po to jau gerklėje apsuka aukšlę ar kuoją, na, kas ten plėšrūnėms į nasrus pakliuvo. Bet juk spiningautojas nelaukia tiek laiko – pakerta išsyk... O ta plastikinė uodegėlė prikabinta ne vien dėl vizualinio panašumo – ji vibruoja papildomai. Beje, vandenžolės dažniausiai kabinasi ne už apatinių, bet už galinio kabliuko.
Voblerio „pasmakrėje“ specialiose mažose kamerose patalpinti masalo balansą palaikantys šrateliai, kurie irgi skleidžia papildomą vibraciją, gerina užmetimą. Panašių dalykų jau nebereikėtų aiškinti, čia yra „rimtiems“ vobleriams įprastos detalės.
„Antira Swim“ spalvinė gama tikrai pakankamai plati įvairiam metų laikui, žūklei bet kokiame vandens telkinyje, bet kokiu oru. Rašau ir žiūriu pro langą – saulė plieskia. Imčiau salotinius, ryškiai geltoną. Vakarop lietų pranašauja, na, jei tada eičiau spiningauti, siūlyčiau lydekoms kurį nors modelį iš melsvų arba natūralių (pilkšvo metalo šonais) spalvinių variacijų asortimento. Po lietaus bandyčiau laimę rudais, tamsiai geltonais.
Jau, kažkas bėga pirkti voblerio... Pala, pala, tvirtesnio pinto valo nepamirškite. Nesvarbu, kad ant masalų pakuotės parašyta, jog rekomenduojama iki 0,15 mm storio. Jūs žuvausite tarp žolių, tad jei „įsegsite“ solidesnį lydį, manding, kad jį teks į krantą ar valtį lupti dar ir su papildomais porą kilogramų augmenijos...
Romualdas Žilinskas
