Kuo skiriasi plonas ir storas valas
Besirinkdami įvairių rūšių valą spiningavimui, meškeriojimui dugnine arba plūdine, žvejai visų pirma atkreipia dėmesį į jo diametrą, kuris paprastai lemia ir gijos tvirtumą. Šiame straipsnyje noriu pakalbėti, kokį poveikį žūklės rezultatams turi gijos storis gaudant žuvis įvairiais žūklavimo būdais.
Pradėsiu nuo to, kad nesvarbu, kokios rūšies būtų valas, storesnės gijos ritės būgnelyje telpa mažiau nei plonesnės. Veikiausiai nesureikšminčiau tokio faktoriaus, jei kiekvienas meškeriotojas turėtų po keletą ričių kiekvienai meškerei arba ritėse visada būtų po keletą skirtingos talpos atsarginių būgnelių. Antrasis atvejis įmanomas, bet taip yra tik kai kuriose neinercinėse ritėse, dažniausiai tokie modeliai pritaikyti žuvauti plūdine.
Problema ritėje ar valo storyje?
Mažo dydžio ritėje negalima privynioti reikiamą kiekį storesnio valo, nesvarbu, bus jis pintas, monofilamentinis ar fluorokarboninis. Faktas, kad gaudant didelio diametro valais reikalingos ir atitinkamo dydžio, galingumo ritės, jos turi ir talpesnius būgnelius.
Bet netgi pakankamai talpūs ričių būgneliai gali būti skirtingi: vieni jų yra gilesni, kiti platesni, ilgesni. Pastarieji skirti vynioti plonam valui, jų talpa nedidelė ir paprastai šie būgneliai taikomi žūklaujant match tipo meškerėmis, retesniais atvejais – spiningaujant mikromasalais.
Gilūs būgneliai turi vieną esminę problemą – jei žuvaujama storu valu, metimo metu gija sulig kiekvienu metru labai ženkliai tolsta nuo būgnelio briaunos. O tai reiškia, kad nusivyniojantis nuo būgnelio valas patiria vis didesnę trintį, kampas tarp valo ir apatinio spiningo ar meškerės žiedelio irgi smarkiai didėja, tai turi gana didelę neigiamą įtaką masalo užmetimo nuotoliui, taiklumui.
Kita vertus, stora gija naudojama žuvaujant sunkesniais, didesniais masalais. Tačiau taip būna tikrai ne visada, juolab didelis vilioklis nebūtinai gali būti sunkus.
Pradedantieji meškeriotojai neretai tiesiog suvynioja giją ant ritės nė nekreipdami dėmesio, kad iki būgnelio briaunų likęs vos ne poros centimetrų atstumas, valas yra giliai ritės būgnelyje.
Kada žuvauji, tarkim, dugnine ir mėtai sunkius svarelius, tai gal ir mažai juntama. Tačiau kuomet tenka spiningauti, meškerioti lengvomis plūdėmis, toks žvejys stebisi, kad niekaip negali bent kiek toliau nusviesti masalo. Privynioti po „darbiniu“ valu vadinamojo bekingo paprasčiausiai tingi.
Plona gija turi daugiau privalumų
Didelio diametro valai yra labiau veikiami pašalinių jėgų. Noriu pasakyti, kad vėjuotą dieną žvejodami plonesniu valu jūs tikrai toliau ir taikliau užmesite vilioklį nei storesniu. Vandenyje gijos diametro skirtumai juntami dar labiau.
Kuomet tenka žuvauti guminukais džigavimo metodu, reikia visada jausti kontaktą su masalu, nes kitu atveju toks spiningavimas taps bevertis – neužčiuopsite dugno, nesuprasite, kada kimba žuvis ir panašiai. Paprastai džigavimui pasirenkami atitinkamos akcijos kotai, pinti standūs valai, kas pagerina kontaktą.
Bet visi patobulinimai ir derinimai nueis šuniui ant uodegos, jei valo diametras bus pernelyg didelis. Ypač tai juntama tekančiame vandenyje.
Upėse spiningauti apskritai yra sudėtingiau nei ežeruose arba tvenkiniuose, o džigauti – juo labiau. Kuo storesnis bus valas, tuo labiau jį veiks tėkmė, o tai reiškia, kad norint normaliai „iščiupinėti“ sraunesnėse ir gilesnėse vietose dugną, visada jausti masalą, teks rinktis vis sunkesnius galvakablius arba ofsetines galvutes. Bet galima nesunkinti masalų, jei žvejosime plonesne gija.
Vilioklių pasunkinimas džigaujant dažniau turi neigiamos nei teigiamos įtakos masalo animacijai ir, suprantama, galutiniams žūklės rezultatams. Aišku, taip būna ne visada, nes kartais žuvys kaip tik nori to „grubaus“ guminuko žaidimo.
Tos pačios masės galvakablis su storesniu valu galbūt visgi pasieks dugną, bet tai užtruks ilgiau ir teks naudoti kai kuriuos technikos elementus, tarkim, aukščiau laikyti spiningo viršūnę. Ir tada visai įmanomas dalykas, jog plėšrūnėms ilgas masalo skendimas kaip tik labiau patiks. Bet, darsyk pabrėšiu, jei nejausite kontakto su masalu, nebus jokios naudos.
Panašiai nutinka ir meškeriojant dugninėmis. Jei atitinkamoje sraunioje vietoje žuvaujant, tarkim, 0,25 mm monofilamentiniu valu mums prireiks 70 g svarelio, kad masalas išsilaikytų norimoje vietoje, tai ten pat meškeriojant su 0,20 mm vienagyslę gija veikiausiai pakaks ir 50 g gramzdo. Regis, koks skirtumas, svarbu masalas yra ten, kur to nori meškeriotojas, o be to jo įranga pakankamai tvirta.
Iš tiesų skirtumas bus, juk gaudant subtilesnėmis sistemėlėmis ir plonesniais valais (šįsyk apie pavadėlį net nekalbu) visada sulauksite daugiau kibimų, kadangi žuvys jaus mažesnį valo, gramzdo pasipriešinimą.
Reikėtų paminėti faktą, kad užmetus dugnines smarkus vėjas dažnai judina jų viršūnėles ir tai trukdo identifikuoti atsargų žuvų kibimą. Kuo storesnis bus valas, kuo didesnė to valo atkarpa tarp vandens paviršiaus ir meškerės, tuo labiau vėjas lankstys dugnines.
Esant tokioms žūklavimo sąlygoms atsiduri dviprasmiškoje situacijoje – pakėlus aukštyn meškerės viršūnę, pastačius meškerę kone stačią, mažiau valo yra po vandeniu, jį menkiau veikia upės tėkmė, bet tada labiau į valą pučia vėjas. Tenka rinktis iš dviejų blogybių mažesnę.
Meškeriojant plūdine situacija irgi būna panaši. Kuomet pagrindinis valas storas, tokio paties plūdrumo plūdė, jei norėsime ją tėkmėje išlaikyti vienoje vietoje, bus gana greitai nunešta į šalį.
Galima imti plūdresnę plūdę, sunkinti sistemėlę, naudoti skęstantį valą ir masalas ilgiau išliks reikiamoje vietoje. Tačiau didesnei plūdei prireiks daugiau jėgų, kad žuvis ją paskandintų, galbūt tik pajudintų, todėl žvynuotoji jaus didesnį pasipriešinimą ir rezultatai kažin ar džiugins meškeriotoją.
Netgi gaudant su plūdine stovinčiame vandenyje didesnio diametro giją labiau veiks paviršiaus tempimo jėgos, vėjas, bangos ir panašiai. Todėl labai praverčia waggler plūdės, kadangi jos daugiau apsaugotos nuo vėjo, bangų ir kitų valą bei pačią plūdę veikiančių veiksnių jau vien todėl, kad užmetus masalą gija būna po vandeniu.
Diametras įtakoja masalo panirimą
Grįžtant prie spiningavimo, derėtų pasakyti, kad žuvaudami nedideliais vobleriais jūs tikrai pajusite skirtumą tarp plonesnio ir storesnio valo. Tebūnie tai bus pinta gija, nors gali būti ir monofilamentinis arba fluorokarboninis valas. Bet kokios rūšies storesnė gija labiau varžys mažo, lengvo voblerio judesius, nes ji yra sunkesnė už tos pačios rūšies ploną valą, nesvarbu, plaukiantį, skęstantį ar neutralaus plūdrumo. Kita vertus, valo plūdrumas savaip veiks masalą, bet apie tai dabar nekalbu.
Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet būtent storesnė pinta gija pasitarnauja tam, kad geriau kibtų žuvys. Tarkim velkiaujant, kai reikia giliai neriančius voblerius nardinti mažiau jų galimybių ribos.
Pavyzdžiui, turite kibius modelius, tačiau žūklavietėje jiems trūksta gylio, traukiami masalai gremš dugną. Storas valas gali turėti įtakos panirimui dabar jau teigiama prasme, nes juos kels į viršų, beje, nepriklausomai nuo savo paties plūdrumo, nes pirmame plane atsidurs būtent valo diametras. Tai liečia ir spiningavimą nuo kranto.
Būna priešingų variantų. Jūs turite masalų modelius, kurie yra puikūs, bet lydekos, sterkai tupi giliau jų panirimo ribos. Plonas valas galbūt padės pasiekti giliai esančias žuvis nekeičiant voblerių.
Tačiau tvičinguojant storesnė gija gali būti naudingesnė nei plona. Gal skamba nelabai įtikinamai, bet tai yra faktas. Storas, standus valas pauzių metu neužsimes už voblerio, poperio ar kito masalo kabliukų. Tai lemia spiningavimo būdo technika, nes daromi patrūkčiojimai su pauzėmis.
Todėl pradedantiesiems tvičingautojams kaip tik rekomenduočiau labai „nenusiploninti“. Dabartinė spiningautojų karta mėgsta subtilią įrangą ir tai tikrai nėra blogai. Tačiau skirkite mikrodžigavimą nuo kitų spiningavimo būdų, nes kiekvienas jų turi savitumų.
Ir turėkite omenyje, kad plona gija dažniau painiojasi, nesvarbu kokiu žūklės būdu žvejosite. Ypač tai pajausite spiningaudami mažais ir lengvais masalais su pintu 0,06–0,08 mm ar plonesniu valu.
Vėjuotą dieną, kai gūsiai tampo giją, kada užmesti masalus dėl priešpriešinio, šoninio vėjo sunku, „barzdas“ iš susipainiojusio valo narplioja net ir labai patyrę spiningautojai. Mažiau susimazgo standžios gijos, bet jos menkina užmetimo nuotolį.
Kitame rašinyje pakalbėsiu apie dar neminėtas valo savybes ir apie pavadėlius.
Romualdas Žilinskas
