Geriau trumpas ar ilgas kotas? Pirma dalis
Jei prieš gerą dešimtmetį 2,50 m ilgio kotas, tuometinių spiningautojų akimis, būtų trumpas, tai dabar veikiausiai jį pavadintume pakankamai ilgu. Trijų metrų ir ilgesnių spiningų netgi sunku rasti, tai veikiau specializuota įranga, tarkim, skirta lašišų gaudymui. Universaliose kotų serijose, kurios orientuotos į plėšrūnių žvejybą platesniame diapazone, turiu omenyje tiek žuvų rūšinę sudėtį, tiek įrankių testus, akcijas, pritaikymą gaudyti vienais ar kitais masalais, ilgesnių nei 2,50 m ilgio spiningų dabar pasitaiko palyginti retai.
Beje, kuo mažesnis užmetimo svoris, tuo trumpesni siūlomi spiningai. Šiuo atveju tai gana logiška. Tačiau ar iš tiesų, vėlgi jei žiūrėtume plačiau, trumpas spiningas yra geriau nei ilgesnis? Bandysiu tai aptarti iš neutralių pozicijų, nors, atvirai pasakius, nesu labai trumpų spiningų gerbėjas.
Pradėsiu nuo spiningo kompaktiškumo, nors ši pozicija, manding, mums mažiausiai svarbi. Čia nėra net ką ir kalbėti, faktas, jog trumpas įrankis, kurį išardžius padalinsime į dvi dalis, kas būdinga absoliučiai daugumai spiningų, bus kompaktiškesnis už ilgą. Todėl vežtis trumpą kotą galima bet kurios mašinos bagažinėje, galbūt net ir įsigrūsti į kuprinę.
Pasitaiko ir išimčių. Tarkim, vienos dalies spiningas. Kažkuriuo metu pas mus tokie buvo gana madingi, visgi pastarieji kotai dažniausiai naudojami velkiavimui, jais taip pat tvičinguojama, kartais taikomi ir kitiems žūklės būdams. Todėl gabenantis įrankį kur nors toliau, mažesnis „nedalomo“ spiningo ilgis bus dar pravartesnis. Vienos dalies spiningai, galima sakyti, yra tvirčiausi jau vien todėl, kad jie neturi taip vadinamo sudūrimo, kuris gali būti įrankio silpnoji grandis.
Taip pat rastume ir iš trijų dalių spiningų arba sustumiamų (teleskopinis principas) travel tipo įrankių. Vėlgi visiems aišku, jog dalijant į tiek pat dalių trumpą ir ilgą spiningą, trumpas juo labiau bus trumpesnis ir kompaktiškesnis.
Trumpas spininingas patogesnis pritraukus žuvį prie kojų ar valties, kuomet laimikį tenka paimti ranka arba trumpakočiu graibštu. Tačiau ilgas kotas daug geresnis varginant žvynuotąsias, net nesvarbu, kokios akcijos tas spiningas bebūtų. Trumpu kotu greičiau sureaguosime į žuvies kibimą (staigiau pakirsime), tačiau betraukiant žvynuotoji turės daugiau galimybių išpurtyti iš nasrų kabliuką. Tad šiuo atveju įrankio ilgis yra tartum lazda su dviem galais.
Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo
Kadangi kalbu apie spiningų ilgius, tiesiog būtina aptarti masalo užmetimo nuotolį. Paprastai sakoma, jog ilgu spiningu vilioklį nusviedžiame toliau, tai lyg ir būtų visiškai suprantama. Išties yra ne visai taip, kadangi čia rastume daugiau niuansų, kurių paprastai niekas neakcentuoja. Todėl teks nukrypti nuo pagrindinės temos, bet gal nieko blogo.
Tos pačios serijos trumpas spiningas turės mažiau žiedelių nei ilgesnis. O kuo mažiau ant blanko yra žiedelių, tuo menkesnę trintį užmetimo metu jaus valas, tad galimai masalas skries toliau. Sakau „galimai“, nes žiedeliai ant koto išdėstomi pagal tam tikrą koncepciją, kurios esmė, kad spiningo blankas užmetimo metu ir traukiant žuvį dirbtų maksimaliai. Tad vienas ar du papildomi žiedeliai gali ir neturėti neigiamos įtakos, gal bus net priešingai.
Tiesą sakant, užmetimo nuotolį įtakos ir visa eilė kitų detalių. Jei jau užsiminiau apie žiedelius, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios jie kokybės ir kokio skersmens. Vienareikšmiškai kokybiškesnių (na, taip, ir brangesnių) žiedelių ertmės yra iš tvirtesnių bei slidesnių medžiagų, todėl trintis tokiuose žiedeliuose mažesnė.
Gerokai kebliau yra su žiedelių skersmeniu. Mąstant logiškai, užmetimo metu didesnio diametro žiede valas mažiau liesis prie žiedelio ertmės ir tai leis masalui skrieti didesniu atstumu. Bet praktiškai gali būti visiškai priešingai, vėl tektų grįžti prie ankstesnės minties apie maksimalų blanko panaudojimą. Čia reikėtų daug pasakoti, galbūt net remtis fizikiniais dėsniais, tačiau taip giliai „nekapstysiu“. Nebent pridursiu, kad lankstesniuose spininguose paprastai būna daugiau žiedelių nei, kaip mes sakome, „kietuose“ kotuose, ir tai tiesiogiai susiję su blanko savybėmis.
Derėtų paminėti ir ritės pritaikymą konkrečiam spiningui. Nelyginsiu neinercinių ir multiplikatorinių ričių, nes jos turi savitumų, pakaks pirmųjų, kadangi mūsų žvejai neinercines naudoja nepalyginamai dažniau. O jos kai žinia, gali turėti skirtingus dydžius ir skirtingo aukščio kojeles.
Kuo didesnė ritė, tuo didesnis jos būgnelis. Nuo didelio būgnelio mažiau vijų nusivynioja nuo užmetimo metu, todėl būna menkesnė trintis ir masalas skrenda toliau nei žuvaujant mažomis ritėmis. Vėlgi taip yra teoriškai. Praktiškai – kitaip, nes būtina atsižvelgti dar į bendrą įrankio balansą (tektų trečiąsyk grįžti prie blanko), kuris turės įtakos tiek užmetimo nuotoliui, tiek spiningo jautrumui. Jei remtumėmės vien tik ritės būgnelio gabaritais, tada visi pirktų kuo didesnes rites.
Kita vertus, didesnės ritės kojelė paprastai yra ilgesnė, o tai reiškia, kad kampas tarp artimiausio spiningo žiedelio gali būti pernelyg didelis trumpam spiningui, nes jo rankena trumpesnė ir ritė tvirtinsis arčiau žiedelio. Todėl šiuo atveju valo trintis kaip tik padidės. Beje, skirtingų firmų ritės gali turėti skirtingo dydžio (aukščio) kojeles. Į tai derėtų atsižvelgti komplektuojant įrangą, nes pernelyg trumpa ritės kojelė irgi negerai dėl jau minėtos priežasties.
Monofilamentiniais ar fluorokarboniniais valais spiningauja mažuma žvejų, tad straipsnyje apsiribosiu pintuku. Užmetimo nuotoliui labai svarbi pintos gijos kokybė ir parametrai. Tai būtų gijos slidumas, skerspjūvio apvalumas, diametras ir valo standumas. Labiausiai išskirčiau būtent pintos gijos storį ir standumą. Vėlgi, faktas, kad su plonesniu valu mes masalą nusviesime toliau, nes plona gija turi mažesnį paviršiaus plotą, dėl ko liečiant žiedelius bus mažesnė trintis. Toks valas yra ir lengvesnis.
Tačiau plonesnė gija silpnesnė. Todėl neretai tenka aukoti užmetimo nuotolį, nes tai verčia daryti žūklės sąlygos, tarkim, žvejojame stambias žuvis, gaudome labai sunkiais masalais, žūklavietėje yra daug kliuvinių ir panašiai.
Dabar kas liečia pintuko standumą... Nors standus valas dažniausiai yra vos sunkesnis nei minkštas, kas gali turėti neigiamos įtakos svaidant labai lengvus masalus, bet jis lygiau gula ant ritės būgnelio, mažiau liečia užmetimo metu žiedelius ir vėjas tokios gijos nelenkia lanku. Todėl būtent su standesniu valu masalas užmetamas toliau, nors dauguma mažiau patyrusių spiningautojų tvirtintų priešingai.
Sudrėkusi minkšta pinta gija turi bjaurią savybę lipti prie blanko, kas, suprantama, irgi trukdo laisvai skrieti masalui. Dėl šios priežasties kartais pintas valas užsimeta ant viršutinio ar antro nuo viršaus žiedelio, susidaro mazgas tarsi „iš niekur“, giją tenka atpainioti ir meškeriotojai nesupranta, kur čia šuo pakastas. Dažniausiai būna apkaltinti gamintojai dėl netinkamo žiedelių išdėstymo, pernelyg ilgų ar trumpų žiedelių kojelių, bet problema kitur, pasikartosiu – valas per minkštas!
Beje, pinta gija suminkštėja nusidėvėjusi, tai žino visi. Kuo ilgesnis ir lankstesnis spiningas, tuo labiau išryškėja neigiamos minkšto pinto valo savybės.
Visa tai, ką dabar parašiau apie valą, nereikia suprasti vien tiesiogiai, ta prasme, kad pulti į kraštutinumus. Nes itin standi gija bus lyg viela ir masalą užmesite gal netgi dar prasčiau nei su pernelyg minkštu pintu valu. Labai kietas valas gali būti naudojamas nebent žuvaujant itin masyviais viliokliais, todėl tokios gijos naudojamos meškeriojant dugninėmis.
Kur toji riba tarp minkšto ir standaus valo, sunku pasakyti, ji išsiaiškinama tik empiriniu būdu, nes įtakos turės įrangos sukomplektavimas, naudojami masalai ir panašiai. Bent jau aš asmeniškai pasirinkčiau veikiau šiek tiek minkštesnę nei vos kietesnę giją. Išimtis, jei džigausiu sunkiais galvakabliais. Tačiau tai mano asmeninis pasirinkimas ir nebūtinai teisingas. Kaip ir renkantis rites – man geriau truputį vos didesnė ritė, nei mažesnė.
Masalo forma užmetimo nuotoliui taip pat labai reikšminga. Kalbu ir apskritai, ir lygindamas spiningų ilgius. Regis, koks skirtumas, tačiau voblerį su ilgu liežuvėliu arba lengvą didelę sukriukę užmesti bent kiek toliau trumpu spiningu žymiai sudėtingiau nei ilgu kotu. Tai susiję su skirtingais rankos mostais (apie juos dar kalbėsiu), gaudant nevienodo ilgio spiningais, ir įgaunamu pradiniu masalo pagreičiu, kuris būna didesnis mosuojant ilgesniu meškerykočiu. Užmetami ilgu kotu tokie viliokliai mažiau vartosi ore, toliau ir taikliau skrieja.
Bet apie taiklumą ir dar daugiau skaitykite straipsnio tęsinyje.
Romualdas Žilinskas
