O čia tai bent 025
2010 m spalį Panamos paplūdimyje, Floridoje, Wira Parker susidūrė su ypač bauginančia patirtimi. 14 metų mergaitė žvejodama su savo šeima Meksikos įlankoje buvo užpulta 1 m 14 cm ilgio barakudos. Mergaitė sėdėjo valtyje, kai milžiniška žuvis iššoko iš vandens ir įsikibo į jos ranką. Šeimos nariai kelias minutes desperatiškai mėgino nuplėšti žuvį nuo mergaitės. W. Parker sužeista nuo pečių iki riešo. Medikams prireikė 51 siūlės, kad galėtų susiūti sužeistą ranką. Mergaitės mama Dina Parker sako: „Į tą vietą mes niekada daugiau nebegrįšime. Tai buvo labiausiai gąsdinantis mano gyvenimo įvykis.“ Mergaitės broliui Benui pavyko nuplėšti barakudą ir įmesti ją atgal į vandenį. (1 pav.)
2014 m. lapkričio pradžioje prie Norvegijos krantų ištrauktas 10 tonų ryklys Milžiniškas padaras buvo rastas plūduriuojantis negyvas. Jį į vakarus nuo Ylvingeno salos pastebėjo pro šalį plaukusio kelto įgula. Kūną į krantą partempė gelbėjimo valtis. Kapitonas Trleifas Ludvigas Olsenas su įgula išvilko negyvą milžiną į sausumą, tačiau iš pradžių tiksliai įvertinti grobuonies dydžio negalėjo, nes pakrantėje buvo per tamsu. „Buvo maždaug 11 valanda vakaro, juoda naktis, – pasakojo T. L. Olsenas. – Iš pirmo žvilgsnio, ryklys buvo maždaug 12 metrų ilgio. Manau, jis svėrė apie 10 tonų. Iki šiol sugautas didžiausias ryklys buvo 13,7 metro ilgio, tačiau tas atvejis nebuvo oficialiai įregistruotas." Manoma, kad norvegai jūroje rado negyvą milžinryklių šeimos Cetorhinus maximus rūšies atstovą. Tai gali būti rekordinio dydžio ryklys, tačiau rekordas kol kas nepatvirtintas. Milžinrykliai yra antra didžiausia žuvis pasaulyje po bangininių ryklių. Milžinrykliai, kaip ir vieni keisčiausių neseniai aprašytų pasaulio ryklių, minta tik planktonu, todėl žmonėms nėra pavojingi. Kepenys gali sudaryti 1/4 šio ryklio masės. Jos – vertinga komercinė prekė. (2 pav.)
Kinjos drambliažuvė, (Psephurus gladius) buvo oficialiai paskelbta, kaip išnykusi gyvūnų rūšis. Ši didžiausia pasaulyje gėlų vandenų žuvis, galėjusi užaugti iki 7 metrų ir svėrusi iki pusės tonos, galutinai išnykusia paskelbta prieš dvylika metų. Šių žuvų, kadaise buvusioje vienintelėje natūralioje buveinėje- Jangdzės upėje, 1983 m. pastačius milžinišką Gehzoubos hidroelektrinę, susidarė nenatūralus barjeras, padalinęs upę į dvi dalis. Žuvims tapo nepraplaukiamas kelias tarp upės deltos, kur jos gyvendavo didžiąją metų dalį ir aukštupio, kur jos neršdavo. (3 pav.)
Jangdzės upės delfinas (Lipotes vexillifer) nors ir ne žuvis (tai – žinduolis), visgi delfinai visą savo gyvenimą praleidžia vandenyje ir savo išvaizda beveik niekuo nesiskiria nuo žuvų. Šios rūšies gėlavandeniai delfinai, vietinių gyventojų kadaise dar vadinti „upės dievais”, mokslininkų –„gyvomis fosilijomis”, išgyveno planetoje daugiau nei 20 milijonų metų. Tačiau rūšiai galutinai išnykti pakako vos 50 metų, paskutiniai egzemplioriai dar buvo gyvi šiame šimtmetyje. Kaip ir dramliažuvė, šis unikalus gyvis išnyko dėl upės ekologinės pusiausvyros suardymo, brakonieriavimo, užterštumo bei didelio laivų srauto. (4 pav.)
Banginiai narvalai (Monodon monoceros) iš kitų žinduolių išsiskiria iš galvos kyšančiu keistu dariniu, kuris primena ilgą ragą. Mokslininkai spėlioja, kokia šio rago tikroji paskirtis. Vieni sako, kad tai – puikus įrankis matuoti vandens temperatūrą bei nustatyti kitus aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, druskos kiekį vandenyje. Kiti spėja, kad ragas patinams tarnauja kaip patelių viliojimo priemonė. Tiesa, mokslininkai iki šiol neranda atsakymo, kodėl ragus turi tik patinai, o ne patelės. (5 pav.)
Mūsų šalyje 2016 m. gegužės mėnesį oficialiai užfiksuota nauja invazinė žuvų rūšis. Tai įvyko dėl tikrų tikriausio atsitiktinumo. Lydekas Neryje gaudęs ir vieną žuvį namo parsivežęs Gamtos tyrimų centro ichtiologas Kęstutis Skrupskelis jos skrandyje aptiko netikėtą radinį – kaspijinį upinį grundalą. (Neogobius fluviatilis). Anksčiau ši rūšis Lietuvoje nebuvo pastebėta, tad ją atpažinti galėjo tik ichtiologas. (6 pav.)
Drakonžuvės, gyvenančios giliuose jūros vandenyse, turi aštrius dantis ant liežuvio. Jos yra kiek didesnės nei pusė pėdos ir neskaitant gąsdinančios jų išvaizdos, visiškai nepavojingos žmogui. Drakonžuvės gyvena visiškoje tamsoje ir yra beveik aklos. (7 pav.)
Kaip priešistorėje gyvenęs ryklys su 18 cm ilgio dantimis galėjo išnykti? Nebuvo tokio gyvūno, kurio Megalodonas negalėtų sunaikinti, tačiau, akivaizdu, kad klimato pasikeitimai paskatino ir šios rūšies gyvūnų išnykimą. Pats Megalodonas buvo iki 25 metrų ilgio ir turėjo daugiau nei 20 000 dantų. Paleontologai šiuos ryklius laiko pačiais galingiausiais visų laikų gyvūnais. (8 pav.)
Mystacoceti banginių dantys labiau panašūs į ūsus banginio burnos viduje, dėl to jie kartais vadinami ūsuotaisiais banginiais. Kaip ir daugumos plaukelių pagalba ant veido, šiais "dantimis" banginis pagauną maistą. Pro juos prabėga vanduo, o grobis užkliūva ir pasilieka burnoje. (9 pav.)
Aviagalvė žuvis, paplitusi Šiaurės Amerikoje, yra daugelio žvejų geidžiamas laimikis. Tačiau tai, ko dauguma meškeriotojų nesuvokia iki šiol, yra jų dantys, kurie labai panašūs į žmogaus. Tvarkingai išsidėstydami jie dar dengia ir žuvies burnos gomurį. Aviagalvės dantys yra palyginti buki ir tinkami tik atverti moliuskams ar austrėms. (10 pav.)