Paieška

Svarelių dugninėms yra begalė. Suprantama, kad turiu omenyje ne tik jų masę, tačiau ir formą. Bene pagrindinis formos akcentas – užmetamas svarelis privalo skrieti toli ir taikliai, nepriklausomai, kur žvejojame – stovinčiame ar tekančiame vandenyje. Tačiau gaudymui upėse yra kitas nemažesnis reikalavimas – gramzdas turi būti tokios formos, kad jį kiek įmanoma mažiau veiktų srovė. Kaip jau minėjau pirmoje rašinio dalyje, yra dvi pagrindinės svarelių dugninėms rūšys – laisvai slankiojantys valu...

Ne kartą esu sakęs, kad žvejyba dugnine meškere pastaruoju metu įgavo tarytum kitokią prasmę, kadangi neseniai šiuo žūklės būdu susidomėję meškeriotojai jį tapatina tik su, pasak jų, „fyderiavimu“. Kalbant lietuviškai, tai būtų žuvų gaudymas dugnine meškere su šėryklėlėmis arba žūklė feeder tipo dugninėmis. Iš tiesų, tai – tik viena iš dugninės žvejybos atmainų, rūšių, būdų ar stilių, kur išskirtinė detalė ir yra minėtoji šėryklėlė. Ji atlieka tiesioginę savo funkciją, tai reiškia, kad šio įtaiso...

Mokslininkai seniai pastebėjo, kad žuvys vienaip ar kitaip reaguoja į elektrinio lauko stiprumą, jo svyravimų dažnį. Tokie pastebėjimai buvo pritaikyti praktikoje ir kai kurių šalių žvejai verslininkai jūrose tam tikras žuvų rūšis gaudo gaudyklėmis, kurios privilioja žvynuotąsias atitinkamo dažnio elektromagnetinėmis bangomis. Suprantama, kad čia negali būti nė kalbos apie tą barbarišką žuvų mušimą elektra, kuriuo kažkada garsėjo Lietuvos brakonieriai. Ir visgi kuo pasireiškia žuvų potraukis tam...

Anądien su bičiuliu, kuris man tinka į sūnus, bet dėl to tikrai nėra prastas žvejys (sakyčiau, netgi priešingai), įsišnekėjom apie įvairias spiningavimo sistemėles guminukams. Kalbame tarsi aklas su kurčiu, kol galiausiai susiorientuojame, kad šnekame apie vieną ir tą patį, tačiau įvardijame skirtingai. Tiksliau prie tokios išvados prieinu aš, nes apie sistemėlę man aiškina draugas. Vadina jis šį montažą „pašniūrke“ ir mūsų pokalbio pradžioje labai nustemba, kad aš, tiek metų žvejodamas, nežinau...

Regis, ką galima išsamiai parašyti apie spininginį pavadėlį, kuris yra pagamintas iš vienos ir tos pačios medžiagos – šiuo atveju iš fluorokarbono. Tiesą sakant, prieš pradėdamas straipsnį niekada negalvoju, kiek bus teksto, bet mąstau, ką tame tekste išdėstysiu, kaip pagrįsiu savas mintis. O minčių prisikaupė pakankamai... Neseniai publikavau straipsnį apie valus, kuriame lyginau monofilamentines, pintas ir fluorokarbonines gijas. Gali būti, kad kai kurie teiginiai kartosis. Tačiau šįsyk jau...

Yra sena lietuvių liaudies patarlė, kuri sako, kad kaip danguje, taip ir ant žemės. Kalbant apie vandens augalus ją būtų galima perfrazuoti – kaip ant žemės, taip ir vandenyje. Šįsyk noriu pasakyti, kad vandenžolės ne tik aktyviai dalyvauja praturtindamos telkinių vandenį deguonimi, tačiau ir formuodamos jų gruntą. Kita vertus, žemė, kuria vaikščiojame, kažkada irgi buvo vandenyno dugnas. Bet gal taip toli į praeitį nenuklysiu, pakaks to, kas vyksta dabar. Vandens telkinių dugne susidarant klintims...

Tęsiu Tomo Būdo pasakojimą apie Nemune gyvenančių karpių žūklę. Straipsnyje išdėstytos mintys turėtų sudominti ne vien karpininkus, naudos ras ir žvejai, kurie mėgsta meškerioti dugninėmis. Kažkada, kai pirmą kartą pamatėme upėse karpius gaudančius druskininkiečius, jie naudojo savo sukonstruotas sistemėles. Bet mes žvejojame kitokiomis. Mūsiškėse yra iš apačios pasunkinta specialiai upėse gaudyti pritaikyta šėryklėlė, kuri ypatinga tuo, kad turi dar ir specialius iškilimus ant „pado“, kurie...

Veikiausiai jau būčiau nutraukęs pažintį su priekrančių ir sekliųjų vandenų augalais, jei ne šiųmetis lietingas gegužis, kuomet dar vasaros pradžioje upės buvo ištvinusios taip, jog net ir daug tikrųjų sausumos augalų atsidūrė vandenyje. Kita vertus, taip nuolat nutinka Nemuno vidurupyje, nes dėl Kauno HE ši upė kone kasdien daugiau ar mažiau apsemia savo pakrantes. Žvejams tokie netikėti potvyniai ar staigus Nemuno vandens lygio kilimas HE įtakoje nežada nieko gero, nes apsemtose povandeninėse...

Tęsiu pažintį su drėgnose Lietuvos vandens telkinių pakrantėse ir priekrantėse sutinkamais augalais. Kaip ir minėjau praeitame rašinyje, šie žolynai gali augti tiek vandenyje, tiek sausumoje, todėl mūsų žvejai su jais susiduria nuolatos. Jų tarpe yra ir labai retų augalų, bet pastarųjų galbūt plačiau aprašinėti neverta, pakaks įsiminti sutinkamus dažniausiai. Turiu omenyje, tų augalų pavadinimus, nes šiaip jau meškeriotojai vizualine atmintimi tikrai nesiskundžia, deja, kaip tiksliai vadinasi...

Prieš keletą dienų bespiningaudamas buvau labai maloniai nustebintas – ant upės kranto sutiktas septynmetis bamblys, pamatęs driežą, ėmė pasakoti to roplio biologiją. Jis netgi žinojo, kad tai vikrusis driežas, jo patinėlis yra žalias, o patelė – ruda. Dar daugiau – paklaustas, kaip vadinasi tas pusiau įvirtęs į vandenį medis, vaikas atsakė, kad karklas, nes gluosnis būna kitoks. Po to pasigyrė, kad taip pat mėgsta žuvauti ir labai susidomėjo mano masalinės turiniu... Veikiausiai tokia straipsnio...

Įsivaizduokite vandens telkinį be jokių augalų, o krantus – be žalumos. Tuomet upė būtų panaši į griovį, ežeras ar tvenkinys primintų paprasčiausią balą, žodžiu, vanduo atrodytų nykus ir tuščias, tarytum negyvas. Telkinyje ir jo pakrantėse esantys augalai – neatsiejama ežero ar upės ekosistemos dalis, nes tai ir maisto, ir deguonies šaltinis, tarp šių žolynų slepiasi ne tik žuvys, bet ir kiti vandenų gyventojai. Beje, svarbų vaidmenį vandens augalai suvaidina žuvims tęsiant savo giminę, nes ant jų...

Labiausiai mėgstu žvejoti upėse. Patinka Nemunas, Neris, Dubysa, bet tikriausiai nė vienoje iš jų nejaučiu tokio malonumo, kaip Aukštaitijos Šventojoje. Gal per daug emocingai skamba, tačiau gaudyti žuvis šioje upėje man būna tikra šventė. Šventoji turi kažkokią ypatingą ir nepakartojamą aurą. Ne todėl, jog čia gausu žvynuotųjų ir jų visada sumeškerioji, galbūt labiau dėl to, kad upės vanduo – itin skaidrus, krantai – ypatingai gražūs, be to ji visada pilna žvejiškų siurprizų. O gal todėl Šventajai...

Šis straipsnis bus tarsi baigiamasis akordas mano pasakojime apie klasikinės plūdės konstrukciją. Šįsyk aptarsiu plūdžių korpuso formas, į kurias veikiausiai didžiausią dėmesį ir atkreipia žūklaujantys plūdine meškere. Korpuso forma daug reikšmės turi jos keliamajai galiai arba kitaip plūdrumui. Jei stovinčiame vandenyje tai aktualu dėl bangavimo ir, suprantama, jautrumo, tai žūklaujant upėse korpusas apskritai gali nulemti ar mes galėsime gaudyti žuvis, nes galbūt mūsų plūdė visiškai netiks...

Tolumoje sudundėjo griaustinis, dangų ėmė traukti debesys, pasidarė taip tvanku, kad, regis, nėra kuo kvėpuoti, ir aukšlės, strepečiai, šapalai, salačiai, dar neseniai taip aktyviai pliuškenęsi vandens paviršiuje, per pusvalandį kažkur išnyko – upė tapo tartum negyva. Žuvys ką tik puikiai kibo, tačiau dabar visiškai nereaguoja į jokį masalą... Arba atvirkščias variantas vasarą: po kelias paras trukusio lietaus, rytas aušo giedras, nors ir vėsus, ežerą uždengusi balta migla sklaidėsi, ir veidrodinį...

Sakoma, kad pati mįslingiausia Lietuvos žuvis yra ungurys. Tačiau ne ką mažiau mįslių mokslininkams užmena ir skerssnukis, apie kurio gyvenimą, o ypač dabar ir būtent mūsų vandenyse, mažai kas žinoma. Kodėl pabrėžiau, kad ypač dabar? Nes skerssnukiai kurį laiką mūsų upėse buvo laikomi išnykusiais, tačiau pagal naujausius tyrimų duomenis šių žuvų dar yra. Jei remsimės Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį užregistruoti tik 3 atvejai, kada buvo pagauti skerssnukiai. Tai...

Spiningavimas drumstame vandenyje gal ir nereikalauja iš žvejo kokio nors specialaus techninio pasirengimo – tiks tie patys įrankiai bei masalų pravedimo metodai kaip įprasta, tačiau didele dalimi sėkmingą žūklės baigtį nulems vilioklių pasirinkimas. Dabar, kuomet matomumas po vandeniu yra dar gana prastas, plėšrūnės labiau orientuojasi savo šoninės linijos parodymais, o tai žinodamas spiningautojas niekuomet neprašaus pro šalį siūlydamas joms agresyviai dirbančius masalus. Metų laikas ir vandens...

Kad plonesnis pavadėlis geriau nei storesnis, nes mažiau kelia įtarimo žuvims, veikiausiai žino net pradedantys žvejai. Ta taisyklė tinka bet kuriam žūklės būdui. Kita taisyklė byloja, kad pavadėlis turėtų būti silpnesnis nei pagrindinis valas, nes kitu atveju pastarasis, kuomet masalas užklius už šiekšto arba užkibs labai stambi ir stipri žuvis, gali nutrūkti kur pakliuvo. Apie tąsumą, minkštumą ir „atmintį“ Tačiau žvejybinė teorija ir praktika kartais prasilenkia, o pastarojoje taisyklėje...

Besirinkdami įvairių rūšių valą spiningavimui, meškeriojimui dugnine arba plūdine, žvejai visų pirma atkreipia dėmesį į jo diametrą, kuris paprastai lemia ir gijos tvirtumą. Šiame straipsnyje noriu pakalbėti, kokį poveikį žūklės rezultatams turi gijos storis gaudant žuvis įvairiais žūklavimo būdais. Pradėsiu nuo to, kad nesvarbu, kokios rūšies būtų valas, storesnės gijos ritės būgnelyje telpa mažiau nei plonesnės. Veikiausiai nesureikšminčiau tokio faktoriaus, jei kiekvienas meškeriotojas turėtų...

Yra lietuviška patarlė, kuri sako, kad iš bado šuo ir žolę ėda. Tikrai nesiruošiu rašyti apie badą, žolę ar šunis, rašysiu apie žuvis ir joms žvejoti skirtą įrangą. O toji patarlė kažkuria prasme atitinka šio straipsnio pagrindinę mintį, kadangi specializuotus meškerykočius iš bėdos galima panaudoti ir ne pagal paskirtį. Tiesą sakant, to tikrai nesiūlyčiau daryti, nes vargu ar bus patogu valgyti sriubą šakute, o kepsnį – šaukštu. Tačiau kartais aplinkybės priverčia taip pasielgti. Kaip visada...

Vis rašau apie įrangą, masalus, jaukus ir panašius dalykus. Tačiau ne ką svarbiau meškeriotojui patogiai jaustis krante, įsibridus, valtyje, galiausiai – net ir einant, vykstant į žūklę ar grįžtant namo. Su laimikiu ar be, čia jau kitas klausimas, jo nesvarstysiu. Kaip matote iš straipsnio pavadinimo, kalbėsiu daugiau apie plūdininkus ir dugnininkus, nes pastarųjų žūklės būdų atstovo ekipuotė turi daug ką bendro – tai yra daugiau arba mažiau sėsli žūklė. Ne visada, suprantama, toks meškeriojimas...

Pirmame rašinyje daugiausiai akcentavau pigių ričių problemas. Tačiau kartais subyra ir prestižiniai modeliai, nes nieko nėra amžino. Juo labiau, kada daiktas netausojamas, jo priežiūra menka. Tęsiant straipsnį šia tema veikiausiai reikėtų pasakyti, kad kiekvienas žvejys perka žvejybinę įrangą pagal savo išgales, atsižvelgdamas į poreikius, į tai, kiek laiko jis žuvauja, kokiose vandens telkiniuose ir kokias žuvis gaudo, kokius žūklės būdus propaguoja. Todėl nesiūlau pirkti tik brangias ar tik...

Apie rites rašau bene rečiausiai. Apie jų gedimus net nežinau ar esu rašęs, nebent savo straipsniuose tik užsimenu, bet kažkokio apibendrinančio rašinio dar nepublikavau. Iš tiesų tokią temą geriausiai sugebėtų išnagrinėti žvejai, kurie užsiima ričių taisymu, tačiau tokių žmonių pas mus vienetai ir, patikėkit, darbo jiems netrūksta. Apie rites rašau bene rečiausiai. Apie jų gedimus net nežinau ar esu rašęs, nebent savo straipsniuose tik užsimenu, bet kažkokio apibendrinančio rašinio dar nepublikavau...

Metalinius spiningavimui skirtus masalus, t. y. vartikles ir sukriukes dažau rečiausiai. Visgi jas spalvinu, ypač sukriukes, ir tai darau, kaip esu minėjęs kituose straipsniuose, nagų laku bei spiritiniais rašikliais. Kažkada buvau tos nuomonės, kad geros vartiklės ir sukriukės gali būti tik daugiau ar mažiau tviskančios metalu. Bet vėliau pakeičiau nuomonę ir visai sėkmingai žuvauju emale dengtomis blizgėmis. Alternatyva – nagų laku dažytos blizgės. Apie vartiklių „gerinimą“ Tačiau toks lakas...

Gaudė senis lydį ir pagavo... šnipštą. Šitą posakį veikiausiai žino visi. Tiesa, tas senis lydį buvo suviliojęs, tačiau jo neįveikė – paspruko. Pasprunka ne tik lydekos, šamai, lašišos, tačiau ir kitos žuvys, ir nėra nė vieno meškeriotojo, kuriam taip nebūtų nutikę. Vienam žvejui trūko valas, kitam kitaip nepasisekė – atsikabino ar atsilenkė kabliukas, segtukas, sulūžo suktukas ir panašiai. Priežasčių daugybė, visų jų nevardysiu. Tiesa, pabėgusios žuvys visada būna didžiausios. Bent jau taip...

Visada domino eksperimentai. Tarkim, kaip galima pritaikyti kokį nors dirbtinį masalą spiningaujant, nors jis nėra skirtas tiksliniam spiningavimui. Aišku, kam reikia išradinėti dviratį, kada jis jau išrastas – tam skirtų blizgių atviro vandens sezonui. Kita vertus, o gal toks vilioklis bus itin kibus, gal masalas rodys kone „stebuklus“ ir plėšrūnės jį griebs taip, kaip nė vieno iki šiol, gal jo galimybių gamintojai ir žvejai neįvertino... Juk taip ir atrandami visiškai nauji masalai, kurie vėliau...

Jūsų dėmesiui dar vienas straipsnis, kurį parašiau, tačiau mintys yra Konstantino Gemskio. Gyvenantys Kaune žvejai veikiausiai žino, jog Konstantinas taiso lūžusius meškerykočius. O tokių meistrų (gerų, turiu omenyje) pas mus šalyje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Toliau jau kalbu ne aš... Kartais susimąstau – kiek per savo gyvenimą esu turėjęs rankose skirtingų meškerykočių? Su keliais esu žvejojęs, kiek jų suremontavęs? Daug, be galo daug – kotus turėčiau skaičiuoti ne dešimtimis, o tikrai...

Kodėl vienos žuvys puikiai jaučiasi greitoje srovėje, tačiau kitos – jos vengia? Ar vienodo stiprumo upės tėkmę gali įveikti tos pačios rūšies, bet skirtingo amžiaus žvynuotosios? O ar gali įtakoti žuvų galimybes ir jų pomėgius plaukioti srovėje paros metas, vandens skaidrumas, jo temperatūra? Tai klausimai, į kuriuos pabandysiu atsakyti šiame straipsnyje. Beje, žvejui šie klausimai turėtų rūpėti, juk pagal tai galima pasirinkti, kur ir kada geriausiai ieškoti tam tikros rūšies žvynuotųjų, pritaikyti...

Pirmoji meškerė, kurią paėmiau į rankas, suprantama, kad buvo plūdinė. Bet anais laikais tai „suprantama“, o šiais – nelabai. Nes galbūt tai būtų spiningas. Arba muselinė. Juk dabar yra kitos mados, kita žvejybinė įranga, kiti požiūriai į meškeriojimą. Tačiau plūdininkai neišnyko, kaip neišnyko ir plūdinės meškerės, kurių išskirtinis elementas – plūdė. Apie plūdes galima pasakoti daug. Juk plūdės būna įvairių tipų ir formų, plūdrumo, jų pritaikymas skiriasi ne ką menkiau, nei, tarkim, įvairių...

Viename savo straipsnyje plačiai aprašęs sliekų vėrimo ant kabliuko būdus, pagalvojau, kad visgi tai yra ne vieninteliai verti dėmesio gyvūninės kilmės masalai, kuriuos mūsų meškeriotojai naudoja rudenį. Vasarą tokių vilioklių asortimentas gerokai prasiplečia, bet dabar stengsiuosi rašyti „į taktą“ ir papasakosiu apie kitus šiuo metu naudojamus masalus. Faktas, kad sliekams populiarumu mažai kuo nusileidžia dar dveji masalai – musės ir uodo trūklio lervos. Šita trijulė, galima sakyti, sudaro tikrai...

Ruošiant namuose bazinį jauką, didžiąją jo dalį, t. y. apie pusę viso kiekio sudaro malti džiūvėsėliai. Bent jau pagal tą receptą, kurį siūliau praeitame straipsnyje. Tad šis produktas mums bus ypač svarbus. Džiūvėsėlius turbūt žino visi, man išsiplėsti lyg ir labai nederėtų, tačiau, kaip pamatysite, netgi renkantis šį produktą yra tam tikrų niuansų. Sentimentai močiutės keptai duonai Jei gyvenate ne kaime ir nelaikote gyvulių, kuriems sušeriamos visos maisto atliekos, nemažą kiekį džiūvėsių galite...

Savo straipsniuose esu ne sykį kalbėjęs, kad kai kurie vobleriai neretai būna tarsi vieno ar kelių sezonų masalai. Turiu omenyje faktą, kad kažkokie jų modeliai, spalviniai variantai gali puikiai vilioti žuvis vienais metais, tačiau jau kitais praranda tą savybę. Tai natūralu, minėjau ir priežastis, dėl ko taip atsitinka. Tačiau jei du identiški šios rūšies masalai labai smarkiai skiriasi savo kibumu, reikia daryti ir atitinkamas išvadas. Aš dabar kalbėsiu tik apie tipinius voblerius, nes iš tiesų...

Niekada nesidomėjau, kiek jauko per metus sunaudoja mūsų žvejai mėgėjai. Abejoju, ar galima būtų kur nors gauti tikslią statistiką. Tačiau esu tikras, kad jauko paklausa sulig kiekvienais metais didėja. Bent jau perkamo žūklės prekių parduotuvėse, nes kai kurie mūsų meškeriotojai veikiausiai sliekų nesugebėtų prisikasti, o ką jau kalbėti apie namuose gaminamus jaukus. Nepykit, kad truputį pasišaipiau, nors dalis tiesos tame yra. Ir dėl to žvejai nekalti, nes gyvenimo tempas dabar toks, kad išties...

Kiekvienas meškeriotojas dabar turi pasirūpinti individualia skiaure, kurią parankiausia išsirinkti Salmo parduotuvėse Žmonės taip pat klausia: Kas vadinama skiaure? Koks optimalus ilgis? Tinklo akis, dydis ir jo spalva? Pagal naujausias meškeriojimo taisyklių pataisas kiekvienas Lietuvos vandens telkiniuose žuvis gaudantis meškeriotojas laimikį privalo laikyti individualioje talpoje, kad aplinkosaugos inspektoriams būtų paprasta apskaityti jo dydį. Meškeriojantiems plūdinėmis ir dugninėmis tinkamiausias...

Nežinau, kiek gali duoti šiame straipsnyje užrašyti pamąstymai naudos žvejui, kuris norės įsigyti spiningą. Kalbu apie pradedantį arba mažiau patyrusį meškeriotoją, nes „seni vilkai“ galbūt netgi iškritikuos rašinį. Tačiau kritikos strėlių rašantys sulaukia nuolat, tam yra „šarviniai marškiniai“, kurie vadinami „tai yra mano nuomonė“. O mano nuomonė yra tik mano, ji paremta mano praktika ir mano įsitikinimais. Praktika vis didėja, dėl ko įsitikinimai gali būti koreguojami, tačiau šiai dienai jie...

Nusipirkai naują ritę, užsivyniojai naują valą, išėjai žvejoti, pirmas užmetimas ir... ai, „barzda“. Geros nuotaikos kaip nebūta, nes išpainioti susipynusią giją ne visada pavyksta. O jei dar pinta ir plona, tuomet šansai labai menki. Galiausiai išnarpliojai valą, bet ir vėl nutiko tas pats. Kur šuo pakastas? Pradėsiu nuo to, kad tereikia žvilgtelėti į žvejojančiojo ritę ir jau galima daryti išvadas – patyręs tai yra meškeriotojas ar tik pradedantis, galbūt tas žmogus turi nemenką žūklės stažą...

Paskutinę gegužės savaitę ateina pačių ankstyviausių rytmečių metas, kuris truks iki pirmosios liepos savaitės pabaigos. Kartu tai ir pats įdomiausias klasikinės žūklės plūdine arba dugnine meškere periodas, per kurį galima žvejoti praktiškai visas mūsų krašto vandens telkiniuose aptinkamas žuvis. Laužo liepsna Vos dangaus pakraštys rytuose pasidabina šviesia linija, nubrėžta palei pat horizontą, nustoja suokti lakštingalos ir pragysta paukščiai, kurių trelės skambės visą dieną. Tai ženklas, kad...

Ruduo – toks metų laikas, kada jo pradžioje žvejai džiaugiasi gerais laimikiais, o baigiantis rudeniui tik dūsauja: nekimba... Na, gal ne visos žuvys, nes lydekas galima sėkmingai spiningauti iki užšals vandens telkiniai, tik reikia žinoti, kur tų plėšrūnių ieškoti ir kokį masalą pasiūlyti. Neanalizuosiu kiekvieno vandens telkinio lydekų įpročių, nes jie gali gerokai skirtis, pakalbėsiu apie didesnių upių aštriadantes, nes jas geriausiai pažįstu. Kaip yra... Paprastai tikrasis ruduo pas mus prasideda...

Besisukančias blizges arba kitaip sukriukes žvejai neretai vadina masalu pradedantiesiems spiningautojams. Tai, sakyčiau, skamba nepelnytai įžeidžiamai. Ir visai ne todėl, kad aš jomis gaudau vis dažniau, o savęs „pradinuku“ tikrai nevadinčiau. Besisukančias blizges arba kitaip sukriukes žvejai neretai vadina masalu pradedantiesiems spiningautojams. Tai, sakyčiau, skamba nepelnytai įžeidžiamai. Ir visai ne todėl, kad aš jomis gaudau vis dažniau, o savęs „pradinuku“ tikrai nevadinčiau. Gal kažkam...

Sukriukių lapeliai gali būti patys įvairiausi. Lapelio forma apsprendžia, stovinčiame ar tekančiame vandenyje geriausiai vienokio ar kitokio tipo sukriukėmis geriau žvejoti, kokį konkretų sukriukės modelį, jei gaudome upėje kokia kryptimi (pasroviui, prieš srovę, skersai tėkmės) ir kaip greitai reikėtų traukti šį masalą. Norėčiau iš karto įspėti, kad yra teorinės nuostatos apie blizgių lapelių formas, kurios kartais prasilenkia su praktinėmis. Taip sakau todėl, kad spiningauju sukriukėmis daug...

Rašiniuose apie galvakablius paprastai akcentuojama jų galvučių forma. Turbūt geriausią straipsnį šia tema yra parašęs Rolandas Kažimėkas žurnale „Žvejys ir žuvis“, bet tai buvo bene prieš penkiolika metų. Nesinori kartotis, tad šį kartą pakalbėsiu apie kitus svarbius galvakablių akcentus – jų kabliukus. Veikiausiai esminiai dalykai, į kuriuos pirkdami galvakablius spiningautojai atkreipia dėmesį, yra jų masė, dydis ir kotelio ilgis. Du pastarieji parametrai dažniausiai, bet ne visada, tarpusavyje...

Karolinišką sistemėlę pirmieji išbandė amerikiečiai praeito šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje, toks spiningavimo būdas labai greitai paplito tarp mėgstančių gaudyti amerikinius ešerius žvejų. Beje, būtent spiningavimo „būdas“, kadangi žūklaujant šia sistemėle reikalinga speciali masalo pravedimo technika. Vienas iš pagrindinių Carolina Rig privalumų – ji yra patogi gaudant žuvis akmenuotuose, šiekštuotuose vietose, kur paprastai spiningautojai palieka šūsnis masalų, o šiuo atveju vilioklių netektis...

Šiuo metu galiojančioje tarptautinėje kabliukų numeracijoje kabliukų dydžiai yra nusakomi gana neįprastai, t. y. tartum atvirkštine tvarka. Skamba gal kažkiek painiai, todėl paaiškinsiu. Senos kartos žvejai dar nuo sovietinių laikų buvo įpratę, kad kabliuko numeris didėjo sulig jo dydžiu (nesu tarybinės santvarkos gerbėjas, bet toks principas, mano manymu, logiškesnis). Panašiai yra ir dabar, tačiau šitai galioja tik labai dideliems kabliukams, kuriuos gėluosiuose vandenyse naudojame labai retai...

Vasarą, turbūt, daugiausiai meškeriotojų gaudo žuvis plūdinėmis meškerėmis. Tad daug kam svarbu žinoti, kaip tinkamai paruošti klasikinę plūdinę meškerę? Vienas esminių plūdinės meškerės elementų – ritė. Kokia ji turi būti? Pirmiausia reikia aiškiai nustatyti sau, kiek ir kokio skersmens valo reikės vynioti ant ritės būgnelio, kad įrankis visiškai atitiktų meškeriotojo pasirinktos žūklavietės sąlygas bei gaudomų žuvų dydį? Nuo atsakymo į aukščiau iškeltą klausimą, priklauso, kokio tipo ir kokio...

Rudenį ties sėkliais, meldais apaugusiais pakraščiais ežerų vanduo primena sultinį, kuriame plaukioja šimtai tūkstančių šiųmetinių žuvyčių, kurias savisaugos instinktas suveja į dideles kaimenes, nes būryje esantį mailių ešeriams sunkiau pastverti, tačiau ir dryžuotašoniai nesnaudžia – jie ieško būdų, kaip išblaškyti mailiaus būrius ir taip pat susiburia į tuntus, kurie apsupa mailiaus būrį ir veja jį, o atsiskyrusias žuveles pastveria. Spiningautojams šiuo laikotarpiu reikia žinoti, kad gali grįžti...

Kaip patikrinti „picker“ ar „feeder“ tipo dugninių viršūnėlių stangrumą? Dažniausiai tai daroma prie vandens, pačioje žūklavietėje, kai brangi kiekviena rytinio ar vakarinio kibimo minutė ir, žinoma, po ranka jokių specialių prietaisų nėra, bet jų ir nereikia. Šiuolaikinių dugninių viršūnėlės – idealus kibimo signalizatorius, tačiau, kad jis puikiai veiktų, reikia parinkti tokio stangrumo viršūnėlę, kuri atitiks žūklės sąlygas. Vienokio stangrumo picker ar feeder dugninės viršūnėlė reikalinga...

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir forumuose dažnai diskutuojama, kad, spiningaujant kai kuriais naujos kartos spiningo masalais, pavyzdžiui tokiais, kaip „jerkbait“ (toliau - džerkai) ar „swimbait“, geriau naudoti multiplikacinę (toliau – multas), o ne visiems įprastą neinercinę ritę. Kodėl kyla ši tendencija ir kaip išmokti užmesti minėtus masalus rite, neužsidirbant „barzdos“? Jei spiningauti iš valties ar nuo kranto nutarėte įsigyti inercinę ritę - multą, atsiminkite, kad ja svaidomi...

Ungurys mūsų gėluosiuose vandenyse būna neilgai – patelės iki 9 m. amžiaus, o patinėliai – iki 7 m. Jei atmestume tą periodą, kuomet jie auga, faktiškai šių žuvų žvejybai lieka vos du – trys metai. Meškeriotojų džiaugsmui nedidelė dalis ungurių dėl nežinomų mokslininkams priežasčių pasilieka ilgiau nei 7–9 metus. Tačiau aš nesiruošiu pasakoti apie visą ungurių gyvenimo ciklą, kurį mūsų meškeriotojai, manau, žino puikiausiai. Tiesiog pasidalinsiu patirtimi, kaip žvejoju šias žuvis upėse, nes bet kokiu...

Uostamiesčio meškeriotojai labai sėkmingai ešerių ir sterkų žūklei Kuršių mariose naudoja gerokai primirštą spiningo masalą – kirmėlaitės formos guminukus. Pasirodė, kad priešingai nusistovėjusiai taisyklei, sakančiai, jog sėkmingesni yra žuvelės formos guminukai, tiek sterkai, tiek ešeriai mieliau vaikosi „kirmėlaites“ su pašėlusiai vibruojančiomis uodegėlėmis, tačiau dažnai tenka išgirsti disputų, kurių metu ginčijamasi, kaip teisingai ant kabliuko užveriamas tokio tipo guminukas? Vibruojančių...

Pagal Europos meškeriotojų laimikių statistinius duomenis, 58 proc. karšių sugaunama ežeruose, 26 proc. – upėse, 8 proc. – tvenkiniuose, 4 proc. – apleistuose karjeruose, 4 proc. – jūrų įlankose ir lagūnose į kurias įteka upės. Karšiai geriausiai kimba gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, rugsėjo pirmąsias dvi savaites būna pauzė, o spalį karšiai vėl kimba aktyviai. Žiemą daugiausia karšių sugaunama sausio mėnesį. Plačiašoniai gelmių gyventojai geriausiai kimba saulėtomis dienomis -...

# Worm – trenkta kirmėlė # Svorio centras – žaismo variklis # Taiklumo išbandymas # Įsmeigiamas svarelis Be jokios abejonės, daugelis spiningininkų prisimena, kokie veiksmingi buvo pirmieji guminukai – pakako masalinėje turėti porą vadinamųjų „kanopų“ ir laimikis būdavo garantuotas, bet ilgainiui paprastų, kuriuos dabar vadiname klasikiniais, guminukų efektyvumas ėmė blėsti. Ichtiologų tyrimai parodė, kad palaipsniui plėšriosios žuvys įsimena ‚pavojingą“ grobį ir nebeatakuoja pažįstamų masalų...