Ūsorius

Ūsorius (Barbus barbus), paprastasis ūsorius – gėlavandenė karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis. Sutinkamas Centrinės ir Vidurio Europos upėse, kurios įteka į Baltijos ir Šiaurės jūras. Nemuno baseinas yra šiaurinė šios žuvies arealo riba, Dauguvoje ir jos intakuose ūsorių nėra. Introdukuoti Ronos, Luaros, Ėros, Senos (Prancūzija), Sočos (Slovėnija) upėse.

Ūsoriai mėgsta sraunias didesnes arba vidutinio dydžio upes su žvyruotu, akmenuotu, molėtu dugnu. Dažniausiai laikosi rėvose arba šalia jų, ties stambiais iš vandens išsikišusiais stambiais rieduliais, gali laikytis netoli vagos arba visai šalia kranto, dažniau gilesnėse vietose nei seklumose, nors į seklius vandenis ir atplaukia pasimaitinti. Smarkiai apaugusių vandens augalais plotų vengia. Jautrūs deguonies stygiui, vandens užterštumui.

Ūsoriai gyvena apie 15 m., gali pasiekti beveik 90 cm. ilgį ir sverti iki 12 kg. Mūsų vandenyse tokių stambių nepagaunama, bet iki 5 kg egzempliorių kartais pasitaiko. Nykstanti žuvis beveik visame savo areale, Lietuvoje pastaruoju metu sužvejojama vis rečiau.

Neršia ūsoriai sulaukę 3 – 5 m. amžiaus, kai pasiekia 20 – 30 cm ilgį, vandeniui įšilus iki 15 ° C. Tai vyksta gegužės – birželio mėn., neštas porcijomis, ikrus šios žuvys beria ant žvirgžduoto ar akmenuoto dugno gilesnėse upės vietose, vislumas – 3 – 30 tūkst. ikrelių.

Ūsoriai – tipinės dugninės žuvys, todėl maitinasi moliuskais, įvairių vabzdžių lervomis, kitais bestuburiais, stambesni ėda ir nedideles varlytes, mailių ar net smulkias žuveles. Plauko būreliais, kurių gausumas priklauso nuo žuvų amžiaus – mažesnės žuvys renkasi į didesnius pulkus, labai stambūs egzemplioriai laikosi vienumoje. Savo buvimo vietas kartais išduoda ramiais pavakariais iššokdami iš vandens. Šuolis specifinis – tarsi pakimba ore horizontalioje padėtyje.

Geidžiamas meškeriojimo objektas, deja, sunkiai suviliojamas ir šiuo metu – itin retas. Gaudomas dažniausiai dugninėmis meškerėmis, masalui naudojant sliekus, musės, trūklių, karkvabalių, laumžirgių lervas, mažus šlyžius ir gružliukus. Ilgainiui jaukinamas, įpranta ir prie augalinio ėdesio, šiltesniuose kraštuose toks masalas yra gana įprastas, mūsų vandenyse ūsoriai gali užkibti ant konservuotų kukurūzų, perlinių kruopų, žirnių. Naudojant panašius vilioklius gaudomi ir plūdine. Įdomi ūsorių žvejyba spiningu, masalui pasirenkami maži vobleriai, smulkūs įvairių tipų guminukai. Galima sužvejoti ir museline meškere. Labai stipri, gudri, sunkiai įveikiama žuvis.