Stinta

Stinta (Osmerus eperlanus), europinė stinta – stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis. Gėlavandenė stintos forma, sutinkama lagūnose ir estuarijose (užtvindomose upės žiotyse) vadinama stintele (Osmerus eperlanus mordax spirinchus). Tačiau ją veikiau galima laikyti pusiau gėlo arba labai mažo druskingumo žuvimi, nors įvardijama, kaip gėlavandenė stintos forma. Kuršių mariose, Nemuno deltoje, ežeruose gyvena grynai gėlavandenės sėslios ežerinės stintelės (Osmerus eperlanus mordax relicta). Dar yra ir praeivė stinta arba didstintė (Osmerus eperlanus eperlanus), gyvenanti Baltijoje ties Lietuvos krantais, bet neršti plaukianti į Kuršių marias ir Nemuno žemupį. Iš principo visų šių formų gyvenimo būdas ir išvaizda mažai kuo skiriasi (išskyrus ežerinę stintelę), labiausiai krenta į akis dydžiai, kadangi kuo daugiau sąlyčio stintos turi su gėluoju vandeniu, tuo jos būna mažesnės, todėl ir šių žuvų dydžiai svyruoja nuo 20 cm iki 35 cm.

Europinės stintos paplitimo arealas apima Baltijos ir Šiaurės jūros baseiną, Europos priekrantės Atlante nuo Biskajos įlankos iki Pečioros upės, randamos Volgos upės baseine, Ladogos, Onegos ir kai kuriuose tų vietų šaltavandeniuose giliuose ežeruose, nors, pasak kitų šaltinių, ta pati stinta išplitusi gerokai labiau ir randama Arkties, Ramiajame bei Atlanto vandenyne ties Eurazija ir Šiaurės Amerika.

Didstintės subręsta 2 – 3 m. Neršia Nemuno žemupyje ant žvirgžduoto ar smėlėto dugno, kuriame yra vandens augalų. Nerštas vyksta balandžio mėn., kada vandens temperatūra pasiekia 4 – 6 °C, vislumas – 10 – 20 tūkst. ikrelių.

Jaunikliai migruoja į jūrą, kur minta zooplanktonu, paaugusios žuvys ėda bentosinius organizmus ir ryja smulkias žuveles. Didstintės yra labai rajos žuvys, turi nedidelius dantelius. Gyvena dideliais būriais, gyvenimo trukmė 7 – 9 m.

Kuršių marių stintelės subręsta 1 m., kai jų dydis yra vos 6 – 8 cm, neršia vos vieną kartą gyvenime seklumose ant žvyruoto augalais apaugusio dugno. Vislumas – 1 – 2 tūkst. ikrelių. Maitinasi zooplanktonu, plaukioja dideliais tuntais. Stintelės yra dažnas plėšriųjų žuvų maistas.

Ežerinės stintelės gyvena švariuose gilesniuose šaltesnio vandens ežeruose, kur mažiau augalijos, jautrios deguonies stygiui. Skirtinguose ežeruose žymiai skiriasi jų brendimo laikotarpis, gyvenimo trukmė, dydžiai. Minta zooplanktonu, labai dažnos žuvys, kur joms sąlygos yra tinkamos, laikosi būriais gelmėje. Vienos iš pagrindinių sterkų aukų, nors pačios suryja daug kitų žuvų ikrų.

Neršia balandžio mėn. sulaukusios 1 m. amžiaus, vislumas 1 – 2 tūkst. ikrelių. Gyvena iki 9 m., bet ežeruose, kur vanduo yra šaltas, o šiltesniame vandenyje jų amžius yra žymiai trumpesnis (1 – 3 m.) ir tuose telkiniuose stintelės neršia tik kartą gyvenime.

Tiek Kuršių mariose, tiek ežeruose stintos daugiausiai žvejojamos iš po ledo, masalai gyvūninės kilmės, žūklė turi savitą specifiką. Tačiau jų galima pagauti plūdinėmis meškerėmis ir nuo molų, krantinių uostuose, taip dažniausiai stintos žvejojamos pavasarį. Esant aukštam vandens lygiui Nemune, stintos migruoja net iki Neries žemupio, nors čia anksti pavasarį pasitaiko sumeškerioti tik vienetus šių žuvų. Ežerinės stintelės žvejojamos iš po ledo, šiltesniu metų laiku kimba, bet leidžiasi į dideles gelmes ir žvejai paprasčiausiai tada stintelių negaudo.