Plakis

Plakis (Blicca bjoerkna), paprastasis plakis, sausašonė priklauso karpinių (Cyprinidae) šeimai. Paplitęs Šiaurės, Baltijos, Azovo, Aralo ir Kaspijos jūros baseinuose. Gyvena ežeruose ir upėse, tvenkiniuose, Kuršių mariose. Nereikli, greitai prisitaikanti prie gyvenamosios aplinkos, dažna savo gyvenamajame areale žuvis.

Menkavertė, sudaranti konkurenciją karšiams, labai panaši į karšius, bet auga lėtai ir yra žymiai smulkesnė. Plauko būriais, kartais pramaišiui su kitomis karpinėmis žuvimis (kuojomis, raudėmis), dažniausiai maitinasi arti dugno, bet gali ėdesio ieškoti visuose vandens sluoksniuose, net ir vandens paviršiuje.

Plakiai minta vėžiagyviais, įvairiomis vandens vabzdžių lervomis, moliuskais, ėda ir augalinį maistą. Užauga iki 40 cm., sveria iki 1,3 kg.

Subręsta plakiai 3 – 4 m. amžiaus, kai pasiekia 10 – 13 cm dydį. Neršia porcijomis ant vandens augalų gegužės – birželio mėn., kada vandens temperatūra siekia 16 – 17 °C. Vislumas 3 – 130 tūkst. ikrelių. Kartais kryžminai su karšiais, išimtiniais atvejais ir su kai kuriomis kitomis karpinėmis žuvimis.

Labai dažnas meškeriotojų laimikis, nes kimba ištisus metus ir nėra įnoringas masalams. Gaudomas tikslingai arba užkimba bežvejojant kitas žuvis. Viliokliai patys įvairiausi, gali būti gyvūninės arba augalinės kilmės, greitai įpranta jaukinamas. Įranga – dugninės arba plūdinės meškerės. Viena dažniausiai pagaunamų žuvų poledinėje žūklėje.