Karšis

Lietuvos vandenyse gyvenantis karšis arba paprastasis karšis (Abramis brama) priklauso gausiai karpinių (Cyprinidae) šeimai. Jis yra vienintelis karšinių (Abramis) genties atstovas. Karšis natūraliai paplitęs Centrinėje ir Šiaurės Europoje, randamas praktiškai visuose Šiaurės, Baltijos, Kaspijos, Juodosios ir Aralo jūrų baseinų vandens telkiniuose, Kaukazo regione, aklimatizuotas kai kuriuose Azijos bei Sibiro vandenyse. Kadangi karšiai pakelia nedidelį vandens druskingumą, jų galima yra ir Baltijos jūros priekrantėje, Kaspijos, Aralo ir Azovo jūros lagūnose.

Karšiai gyvena būriais lėtos tėkmės didesnėse upėse, ežeruose, tvenkiniuose bei kanaluose. Tai – priedugnio žuvys, labiau mėgsta dumblėtą ar daug sąnašų turintį gruntą, kur nėra gausios augalijos. Individų skaičius būriuose priklauso nuo karšių gausos, telkinio ploto (kuo didesnis telkinys, ypač – stovinčio vandens, tuo skaitlingesni šios rūšies žuvų tuntai), taip pat nuo karšių amžiaus (smulkūs egzemplioriai renkasi į didesnius, kartais – mišrius su kitomis karpinėmis žuvimis būrius).

Karšis užauga iki 7 kg, gali siekti iki 75 cm dydį, gyvena iki 23 m. amžiaus.

Lietuvos vandenyse subręsta 5 – 7 m., kai šios žuvys būna 24 – 30 cm dydžio ir 300 – 500 kg svorio. Neršia ant vandens augalų gegužės – birželio mėn., vislumas – 50 – 400 tūkst. ikrelių. Nedideliuose vandens telkiniuose, kur prasta mitybos bazė, o žuvų tankumas yra didelis, karšiai neretai susmulkėja ir neršia gerokai mažesni, auga lėtai, niekada nepasiekia jiems būdingo dydžio bei svorio.

Karšių jaunikliai minta planktonu, paaugę ima maitintis bentosu, stambesnės šios rūšies žuvys pirmenybę atiduoda įvairiems dugno bestuburiams, jų lervoms, moliuskams ir pan.

Karšiai – gana dažnas ir geidžiamas meškeriotojų laimikis, tačiau dėl verslinės žūklės ir intensyvios mėgėjų žvejybos, stambių karšių mūsų vandenyse gerokai sumažėjo, 2 – 3 kg egzemplioriai tapo daug retesni.

Šios žuvys gaudomos dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis, masalui naudojant tiek gyvūninės kilmės (sliekai, įvairios vabzdžių lervos), tiek ir augalinės kilmės (įvairūs grūdai bei kruopos) masalus. Sėkmingiau meškeriojami jaukinant. Galima sužvejoti ir spiningu, tikslingai karšius viliojant smulkiais silikoniniais viliokliais. Atsitiktiniai stambūs karšiai kartais užkimba ir ant didesnių įvairių rūšių spininginių masalų. Gaudomi žiemą iš po ledo.

Mėgėjų Žvejybos taisyklės draudžia gaudyti karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus žvejybą polderiuose).