Karosas

Auksinis karosas

Auksinis arba paprastasis karosas (Carassius carassius) – karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis. Iš dviejų mūsų vandenyse esančių karosų rūšių, būtent šis yra aborigeninis, t. y. gyvenantis Lietuvos vandenyse nuo seno. Išplitęs Eurazijoje: Šiaurės ir Centrinės Azijos vandenyse iki Šiaurės Kinijos, Sibire iki Lenos upės, Europoje nuo Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos iki Makedonijos ir Šiaurės Italijos. Itin atsparus deguonies trūkumui, šalčiui, padidėjusiam vandens rūgštingumui.

Labiausiai mėgsta nedidelius stovinčio vandens telkinius: uždumblėjusius ežerėlius, kūdras, senvages, bet puikiai jaučiasi ir didesniuose ežeruose, lėtos tėkmės upių įlankose. Kažkada buvęs dažnas, pastaruoju metu auksinio karoso ištekliai smarkiai mažėja dėl juos nukonkuravusių introdukuotų sidabrinių karosų.

Auga paprastieji karosai lėtai, ypač tuose vandenyse, kurių plotas nedidelis, o mitybinė bazė menka, ten susidaro ir nykštukinės šios žuvies formos. Dirbtinai auginant tvenkiniuose, augimo tempai greitesni. Sėsli, mažai migruojanti žuvis.

Normaliomis sąlygomis išgyvena iki 15 m., gali pasiekti iki 50 cm dydį ir 4 kg svorį. Dėl gebėjimo kryžmintis su karpiais, raudėmis, sidabriniais karosais, galimos hibridinės formos, kurios kartais užauga net ir stambesnės nei auksinis karosas.

Subręsta šios rūšies karosai 3 – 4 m., kai pasiekia 9 – 10 cm dydį, sveria apie 25 g. Vislumas – iki 300 tūkst. ikrelių. Neršia porcijomis seklumose ant vandens augalų, kada telkinio temperatūra būna 14 °C, praktiškai beveik visą vasarą, maždaug nuo gegužės mėn. vidurio.

Auksiniai karosai – tipinės dugninės žuvys, kurios maitinasi bentosiniais gyvūnais, zooplanktonu, dumbliais.

Žvejojami auksiniai karosai plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis. Masalas gali būti ir gyvūninės (sliekai, vabzdžių lervos), ir augalinės (įvairūs grūdai, tešlos, duona) kilmės. Gyvūninės kilmės masalai labiau tinkami pavasarį ir vasarą, o augalinės – šilčiausiuoju metų periodu. Greitai įpranta jaukinami.

Sidabrinis karosas

Sidabrinis karosas (Carasius auratus gibelio) yra rytinio karoso (Carasius auratus) porūšis, priklausantis karpinių (Cyprinidae) šeimai. Tai – gėlavandenė, mūsų vandenyse 1952 m. introdukuota žuvis. Natūraliai gyvenantis Amūro upės baseine, tačiau praeito amžiaus viduryje pradėtas intensyviai veisti Europos ir Azijos vandenyse, kur smarkiai išplito ir kai kuriuose telkiniuose tapo viena iš dominuojančių žuvų rūšių. Dėl gebėjimo greitai prisitaikyti naujomis gyvenimo sąlygomis, nereiklumo deguonies kiekiui vandenyje, introdukuotas Šiaurės Amerikoje.

Mūsų vandenyse sidabrinis karosas yra viena iš labiausiai išplitusių žuvų rūšių. Jis gerai jaučiasi bet kokio tipo vandens telkiniuose, nors vengia stiprios srovės upėse. Mėgstamiausios vietos: dumblėti ežerai, tvenkiniai, senvagės, gausiai vandens augalais apaugusios ramios upių įlankos.

Augimo tempai didesni nei auksinio karoso, tačiau gyvenimo trukmė mažesnė: sidabriniai karosai gyvena iki 12 m., pasiekia 45 cm dydį, 3 kg svorį.

Kai kuriose sidabrinio karoso populiacijose sutinkamos vien patelės, tad nešto metu jų ikrus inaktyvuoja (bet neapvaisina) auksiniai karosai, lynai, karpiai, raudės. Todėl palikuonys išlaiko visas tik sidabriniam karosui būdingas savybes ir genetiškai nekinta, bet ir vėl iš ikrų išsirita tik patelės (ginogenezė). Visgi dvilytės populiacijos yra gyvybingesnės, tokie sidabriniai karosai auga greičiau ir užauga didesni.

Neršia sidabriniai karosai porcijomis ant vandens augalų, kai vandens temperatūra pasiekia 14 – 15 °C gegužės – liepos mėn. Vislumas nuo 100 iki 350 tūkst. ikrelių. Subręsta būdami 1 – 3 m. amžiaus, maždaug 12 cm dydžio.

Sidabriniai karosai minta įvairiais smulkiais dugno organizmais, zooplanktonu, dumbliais.

Labai populiarus žūklės objektas. Meškeriojamas plūdinėmis ir dugninėmis, masalui naudojant pačius įvairiausius natūralios kilmės vilioklius – pradedant sliekais ir vabzdžių lervomis ir baigiant kruopomis, grūdais, tešla. Itin geri rezultatai pasiekiami karosus jaukinant. Tekančiuose vandenyse, tvenkiniuose sidabrinių karosų galima pagauti ir šiltesnėmis žiemomis.