Ešerys

Paprastasis europinis šerys (Perca fluviatilis) plačiai išplitęs Europoje vidutinio klimato juostos gėluosiuose vandenyse, taip pat Šiaurės Azijoje iki Kolymos upės rytuose ir iki Afganistano ir Irano pietuose. Aklimatizuotas Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Ešerys yra ešerinių (Percidae) šeimos žuvis. Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje, ešeriai gyvena tiek stovinčiuose įvairaus tipo vandens telkiniuose, tiek ir upėse, apysūrėse jūrų priekrantėse ties upių deltomis. Itin gausūs Kuršių mariose.

Ešerys nereiklus gyvenimo sąlygoms, plaukioja didesniais arba mažesniais būriais, stovinčiuose vandens telkiniuose vienodai gerai jaučiasi ir gelmėje, ir seklumose, upėse jų galima rasti ir ramiose dumblėtose įlankose, ir srauniose akmenuotose rėvose. Kadangi ešeriai pakelia kitoms žuvims kenksmingą vandens rūgštingumą, jų galima rasti ankančiuose, durpinguose miško ežerėliuose, kai kuriuose, tai – vienintelė to telkinio žuvų rūšis.

Ešeriai auga lėtai, pasiekia iki 0,5 m dydį, iki 3,0 kg svorį. Gyvenimo trukmė skiriasi priklausomai nuo vandens telkinių tipo ir juose vyraujančios vandens temperatūros. Upėse ešeriai retai perkopia 15 m. ribą, šaltuose giliuose ežeruose gali gyventi iki 25 m. amžiaus.

Ešeriai maitinasi įvairiais dugno bestuburiais, bet vos paaugę jau ima medžioti ir kitų žuvų mailių, vėliau stambesni individai ryja bet kokias už save smulkesnes žuveles, moliuskus, vėžius, varlytes. Linkę į kanibalizmą.

Ešerių augimo tempai, spalvinės variacijos ir net morfologiniai požymiai labai priklauso nuo konkretaus vandens telkinio ir mitybinės bazės. Kita vertus, net tame pačiame vandens telkinyje neretai susiformuoja tarsi dvi atskiros ešerių ekologinės formos, kurių viena – giliavandenė, laikosi gilesnėse telkinio vietose, nors dažnokai atplaukia maitintis ir į seklumas, didesnę dalį jų raciono sudaro žuvų mailius, nedidelės žuvelės, vėžiai; kita – taip vadinamoji „žolinė“ forma, laikosi sekliai, pačioje priekrantėje, arti vandens žolių ir, nors nevengia pulti žuvų mailių, dažniausiai ėda smulkesnius vandens bestuburius, auga itin lėtai, niekada nepasiekia maksimalaus dydžio. Didesniuose vandens telkiniuose, ypač – upėse, galima rasti net keletą spalvinių ešerio variacijų, ką įtakoja jų pasirinkta gyvenamoji aplinka ir maistas.

Ešeriai subręsta 2 – 3 m amžiaus, kai pasiekia 9 – 15 cm dydį. Neršia pavasarį, kai vandens temperatūra pasiekia 7 – 8 °C, ikrus beria ant vandens augalų arba kitokio substrato. Vislumas – 10 – 300 tūkst. ikrelių.

Ešeriai yra itin dažnas meškeriotojų laimikis, žiemą šios žuvys sudaro didesnę dalį visų mėgėjų įrankiais pagautų žuvų. Ešeriai žvejojami plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis, masalui naudojant įvairias sliekus, vabzdžių lervas, dėles, žuvų mailių. Bet dar dažniau šiuo metų jie tikslingai gaudomi spiningais, viliojami silikoniniais masalais, vobleriais, blizgėmis, cikadomis ir pan. Itin populiarus laimikis spininingautojų sportininkų tarpe, žvejojant ultralight stiliumi. Stambūs ešeriai kartais pakliūvą velkiaujant kitas stambesnes plėšrūnes ant didelių dirbtinių masalų, galima juos velke vilioti smulkesniais vobleriais gaudant tikslingai.