Valas Lucky John Micron 50m

Įpusėjus rugpjūčiui oro temperatūra naktimis paprastai tampa juntamai mažesnė nei mėnesio viduryje, tamsusis paros metas jau gerokai ilgesnis, rytinis rūkas tirštesnis, lietūs vėsesni, dažnesni, žodžiu, vandens telkiniai nebešyla, o kai kuriais metais netgi pradeda po truputį vėsti. Žuvys anksčiau nei meškeriotojai pajunta artėjantį rudenį ir po truputį ima keisti savo mitybos vietas.

Regis, ką galima naujo arba įvairaus pasakyti apie šoninį pavadėlį, kuris rišamas virš avižėlės, velnio arba blizgutės. Iš tiesų čia yra įvairių niuansų, kurie priklauso nuo to, kokios rūšies žuvis žvejosime, kokio svorio ir tipo bus pagrindinis ir pririštas prie pavadėlio vilioklis, kokios žūklės sąlygos, o tai reiškia, žuvys maitinsis aktyviai ar beveik visai ignoruos joms siūlomus masalus.

Koks bebūtų ledas – storas ar plonas, tačiau viduržiemy žuvys vis tiek kibs prasčiau nei žiemos pradžioje ar jos pabaigoje. Kadangi poledinėje žūklėje ešeriai yra pagrindinis meškeriojimo objektas, tai dabar kalbėsiu tik apie juos.

Storas ledas, normalus sniego sluoksnis, žodžiu, tikra žiemą, kuo poledinės žūklės mėgėjai turėtų džiaugtis. Tačiau žvejai nuolatos nepatenkinti – tokiu metų laiku kibimas prastas, nes juk pats viduržiemis. Ir išties žvynuotosios dabar vangesnės nei kitais metų laikais, bet pasistengus jų visgi suvilioti įmanoma, tik gal žuvų paieškos ilgiau užtruks, gal masalams jos bus išrankesnės...

Nors poledinės žūklės sezonas neilgas, tačiau savaip žavus ir viliojantis. Netgi pats įrangos pasiruošimas turi savo aurą. Ilgi ir niūrūs vakarai, praleisti meistraujant, nors šiek tiek nuramina mintis, kurios vis sukasi apie pirmąjį ledą, dar šiek tiek braškantį, bet itin dosnų.

Įvadiniame rašinyje daugmaž nupasakojau apie Nemuno vietas, kurios tarsi nėra niekuo ypatingos – tai senos, apgriuvusios ir mažai pastebimos dambos. Bet čia žuvų gausu visą vasarą, jų nemažai gali būti net ir antroje rudens pusėje.

Pasitelkus šešiametrinę bolonijos palaidynę Diamond Bolognese Light galima masalą plukdyti plačioje akvatorijoje.

Kad plonesnis pavadėlis geriau nei storesnis, nes mažiau kelia įtarimo žuvims, veikiausiai žino net pradedantys žvejai. Ta taisyklė tinka bet kuriam žūklės būdui.

Kaip jau minėjau įvadiniame straipsnyje, avižėlių kibumą įtakoja begalė išorinių veiksnių. Taip pat ne ką mažiau svarbūs ir jo duomenys, t. y. svoris, forma ir panašiai. Bet dabar bandysiu susikoncentruoti tik ties avižėlių spalvomis.

Kadangi esu maksimalistas, manau, kad paskaitę mano pirmąjį straipsnį apie aukšlių gaudymą iš po ledo, Lietuvoje atsirado kokie penki šimtai norinčių sužvejoti šias žuvis. Na, gal padidinau – tebūnie penkiasdešimt. Nors gal tik kokie penki, bet vis – šis tas. Tad pratęsiu šią temą...