Ritė Lucky John Anira Jig 8

Kaip ir bet kuriuo metų laiku, taip ir rudenį, lydekos ar sterkai, apskritai visos plėšrūnės kimba tam tikromis bangomis. Atspėti, kada taip nutiks, gana sudėtinga, kaip ir pasakyti, kiek laiko truks geras kibimas. Pasitaiko, jog, tarkim, aštriadantės masalus gerai griebia tik kokį pusvalandį, o po to daro 3–4 valandų pertrauką. Jų „sujudimas“ kartais pasitaiko kokius tris kartus per dieną, kartais – vos vieną sykį.

Yra sena lietuvių liaudies patarlė, kuri sako, kad kaip danguje, taip ir ant žemės. Kalbant apie vandens augalus ją būtų galima perfrazuoti – kaip ant žemės, taip ir vandenyje. Šįsyk noriu pasakyti, kad vandenžolės ne tik aktyviai dalyvauja praturtindamos telkinių vandenį deguonimi, tačiau ir formuodamos jų gruntą.

Šiais laikais gerą spiningą kai kurie žvejai apibūdina keturiais esminiais žodžiais: skambus, kietas, lengvas, trumpas. Aš, kaip suprasite, į tai žiūriu su tam tikromis išlygomis.

Mūsų žvejai sterkus vasarą dažniausiai gaudo iš valties. Tačiau šiuos plėšrūnus labai sėkmingai galima spiningauti ir nuo kranto. Pagrindinis masalas žvejojant sterkus, be abejonės, bus guminukas, o spiningavimo būdas – džigavimas. Nors žūklė iš valties ir nuo kranto bus panaši jau vien todėl, kad gaudome tą pačią žuvį ir tuo pačiu būdu, visgi rasime čia ir kai kurių skirtumų. Apie tai ir šis straipsnis.

Džigavimas nėra jau toks statiškas, monotoniškas darbas meškerykočiu, kaip gali pasirodyti iš šalies. Tai, sakyčiau, vienas sudėtingesnių spiningavimo stilių, reikalaujantis be galo daug žinių, o kai kada ir labai gero fizinio pasiruošimo. Tai nėra ir siauros specializacijos spiningavimas, kuomet pakanka nusipirkti tinkamą šiai žūklei kotą, ritę, valą, saują galvakablių, keletą guminukų, išmokti Antano ar Juozo siūlomą masalo traukimo būdą ir sėkmingai žvejoti.

Straipsnio tęsinį apie Neries žiobrius turbūt vertėtų rašyti esamuoju laiku, nes tai nutiko vakar, t. y. penktadienį. Šią savaitės dieną, nors veikiau jau popiet, meškeriotojai apskritai gana dažnai žvejoja. Dėl to penktadienių ir nemėgstu – patinka žuvauti ten arba tada, kai aplink nėra kitų meškeriotojų, net nesvarbu, kokiu žūklės būdu žuvis begaudau.

Kaip jau minėjau pirmojoje šio rašinio dalyje, perprasti spiningavimą su šoniniu pavadėliu nesunkiai gali net vaikas. Kita vertus, yra įvairių niuansų, kurie tokią žvejybą daro dar efektyvesnę, bet kartu ir sudėtingesnę.

Cikados Europoje nėra taip plačiai paplitusios kaip savo tėvynėje Amerikoje. Veikiausiai nenusišnekėsiu sakydamas, kad cikada yra metalinis vibe analogas, netgi abiejų vilioklių naudojimo būdai yra daug kuo panašūs. Ir nors cikadas mes žinome anksčiau nei vaibus, bet populiarumu mūsų krašte pastariesiems masalams jos gerokai nusileidžia. Todėl galima teigti, kad cikadų galimybės kol kas lieka neišnaudotos...

Tvirtai teigti, koks vilioklis bus geriausias viename ar kitame vandens telkinyje viliojant tik tokias ir ne kitokias žuvis, galima tik tuomet, kai ten žuvauji ne metus ir ne du. Aišku, prioritetai laikui bėgant gali keistis, tačiau kažkada buvę kibūs masalai dažniausiai nepraranda „paklausos“ net praėjus dešimtmečiams.

Neseniai publikavęs straipsnį apie sterkų paieškas tvenkiniuose, dabar pasakosiu, kaip reikėtų gaudyti šiuos plėšrūnus. Spiningausime, suprantama, iš valties, masalui naudosime silikoninius vilioklius.

Praeitame straipsnyje kalbėjau apie šapalų žvejybą spiningu vasaros rytais. Bet dar geriau, mano nuomone, šapalai kimba vakarėjant. Regis, koks skirtumas, kaip gaudysi tas pačias žuvis vieną ar kitą valandą. Visgi šapalų žūklėje yra tam tikrų niuansų, kurie priklauso nuo paros laiko.

Ši lydeka ryžtingai stvėrė neutralaus plūdrumo Lucky John Basara modelį siauroje, bet palyginti gilioje protakoje tarp dviejų vandens augalų juostų.

Nuo sezono pradžios testavau Salmo Elite Jig&Twitch įvairius spiningų modelius. Žinoma, vos porą mėnesių yra pernelyg trumpas laikotarpis, kad galima būtų iki smulkmenų išbandyti visus keturis šios serijos spiningus, visgi kai kuriuos jų ypatumus matyti galima, juolab, kad teko žvejoti pačiais įvairiausiais masalais.

Įsibėgėjus vasarai būna dienų ar net savaičių, kuomet upėse lydekos tarsi išnyksta, nes retai vandenyje išvysi šias grobuones besivaikančias smulkias žuveles. Paprastai taip nutinka tuomet, kada nusistovi itin giedri ir vėjuoti orai. Tiesa, tuomet vėjas, kas būdinga būtent šiems metams, paprastai pučia iš rytų ir šiaurės, o tai reiškia, kad daugumoje mūsų upių pasroviui...

Esu rašęs straipsnį apie JAV sukurtą sistemėlę Carolina Rig, kuri pritaikyta basų žūklei, bet mūsų vandenyse puikiai tinka gaudyti ešerius, sterkus, kai kuriais atvejais – ir lydekas. Dabar norėčiau pakalbėti apie paprastesnį jos analogą Texas Rig arba Florida Rig.

Rašinio pavadinime nevardijau, koks tas įrankis, kadangi tiek spiningautojas, tiek plūdininkas arba dugnininkas nori puikaus meškerykočio už kuo mažesnę kainą (taupymas nėra blogybė). Beje, o kas yra geras žvejybinis įrankis?

Galit pykti, moterys, galit ne, bet mes – vyrai, vis tiek esame kitokie. Turiu omenyje ne anatominius skirtumus, nes čia ir taip aišku. Kalbu apie charakterio ypatumus ir požiūrį į gyvenimą.

Šis straipsnis yra skirtas besiruošiantiems pavasariniam spiningavimui. Kaip sako lietuvių liaudis: ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą...

Gaudė senis lydį ir pagavo... šnipštą. Šitą posakį veikiausiai žino visi. Tiesa, tas senis lydį buvo suviliojęs, tačiau jo neįveikė – paspruko. Pasprunka ne tik lydekos, šamai, lašišos, tačiau ir kitos žuvys, ir nėra nė vieno meškeriotojo, kuriam taip nebūtų nutikę.

Ateina toks metų laikas, kuomet plėšriosios ir visaėdės žuvys nepraleidžia progos pasmaližiauti smulkiu mailiumi. Tiesa sakant, tas smulkumas yra sąlyginis, kadangi (o dabar juk spalis) šiuo metu karpinių žuvų šiųmetukai paaugę maždaug iki 3 cm dydžio. Tad tokią „žuvelę“ jau galima užkabinti ant mažo kabliuko. Bet to mes nedarysime, kadangi yra panašaus dydžio silikoninių masalų, tad smagiau bus spiningauti. Ir viliosime guminukais retai spiningu gaudomą meknę.