Spiningas Lucky John Anira 14 2.29

Žvejyba poperiais spiningautojams dažniausiai asocijuojasi su lydekų gaudymu vandenžolėmis smarkiai apaugusiuose sekliuose ežeruose bei tvenkiniuose. O kaip kitos žuvys? Tarkim, ešeriai, juk pastarieji plėšrūnai irgi mėgsta gainioti žuveles vandens paviršiuje. Beje, net gerokai dažniau nei aštriadantės plėšrūnės.

Jei atvirai, vargu ar galima lyginti, kurie masalai upėtakiams yra geriausi. Praeitame rašinyje pasakojau apie guminukus, dabar daugiau kalbėsiu apie voblerius. Sakau „daugiau“, nes norom nenorom juos teks lyginti su kitais populiariais upėtakių žūklėje masalais – sukriukėmis.

Spiningavimas sukriukėmis kurį laiką buvo „priblėsęs“ – žvejai dažniausiai pirkdavo voblerius arba guminukus. Tačiau vėliau susidomėjimas šiais masalais vėl atsinaujino. Nepasakyčiau, kad įvyko kažkoks ypatingas lūžis, bet tokio tipo blizgių spiningautojai perka vis daugiau.

Kažkada buvau užkietėjęs natūraliai dažytų voblerių šalininkas, nemėgau ryškių guminukų ir juo labiau veidrodiniu spindesiu tviskančių blizgių. Tačiau vėliau ne kartą įsitikinau, kad mano vargu ar kuo pagrįstas požiūris buvo kaltas dėl to, jog iš žūklės grįždavau nukabinęs nosį. Todėl pastaruoju metu stengiuosi prisiversti spiningauti vadovaudamasis ne jausmais, o blaiviu protu, loginėmis išvadomis, kas, kaip pastebėjau, turi vien teigiamos įtakos žvejybos rezultatams.

Rudenį mėgstantys spiningauti upėse susiduria su viena didele problema – tėkmė be perstojo neša apmirusius vandens augalus. Žolės masiškai pradeda plaukti antroje sezono pusėje, kartais po ankstyvų šalnų.

Kai saulė ima liesti aukštesnių medžių viršūnes, prasideda antrasis vakarinės žūklės etapas. Dabar šešėliai ilgėja sulig kiekviena minute, vėjas visiškai nurimsta ir šapalai užsiima pozicijas, kurios jiems patogios vakariniam maitinimuisi, nė neįtardami, kad gali tuojau pakliūti spiningautojo ant kabliuko.

Vasarą yra du praktiškai lygiaverčiai laikotarpiai, kada geriausiai kimba žuvys – tai ankstyvas rytas ir vėlyva popietė. Priklausomai nuo oro, rytinis kibimas gali tęstis iki kokios vienuoliktos valandos, o neprasta vakarinė žvejyba prasidėti anksčiau. Galbūt žuvys masalus mielai ragaus ir sutemus, o tai reiškia, kad dar neišaušus bei vėlyvą vakarą.

Įsibėgėjus vasarai būna dienų ar net savaičių, kuomet upėse lydekos tarsi išnyksta, nes retai vandenyje išvysi šias grobuones besivaikančias smulkias žuveles. Paprastai taip nutinka tuomet, kada nusistovi itin giedri ir vėjuoti orai. Tiesa, tuomet vėjas, kas būdinga būtent šiems metams, paprastai pučia iš rytų ir šiaurės, o tai reiškia, kad daugumoje mūsų upių pasroviui...

Netgi pavasarį po neršto lydekų nuotaika sunkiai nuspėjama. Bandyti vardinti voblerius, taikant juos konkrečiam vandens telkiniui ar tam tikroms oro sąlygoms, būtų beprasmiška. Galbūt šiuo metu kiek ryškesnė viena tendencija – aštriadantės labiau nei bet kada atakuoja ryškių, išsiskiriančių spalvų vilioklius.

Suprantama, kad kalbu apie pirmąją lydeką pasibaigus šių plėšrūnių žūklės draudimui. Nors kodėl – galbūt toji lydeka kažkam bus ir apskritai pirmoji...

Šiame rašinyje tęsiu Konstantino Gemskio pamintijimus apie cikadas. Nors spiningavimą tokiu metų laiku riboja kai kurių plėšrūnių gaudymo draudimai, tačiau, kaip pamatysite iš straipsnio, cikados tinka net ir žiobrių žūklei. O juk šios žuvys tuoj, tuoj pradės kilti iš jūros į mūsų upių aukštupius...

Įžanginiame rašinyje bandžiau paaiškinti, kuo skiriasi vartiklės nuo žieminių vertikaliųjų blizgučių, nors visos jos yra pagamintos iš metalo, praktiškai tokiu pačiu principu, netgi turi jas siejantį bendrini pavadinimą – blizgės. Taip pat sakiau, kad visai sėkmingai žieminėmis blizgutėmis spiningavau atviro vandens sezono metu. Siūlau pabandyti...

Jūsų dėmesiui dar vienas straipsnis, kurį parašiau, tačiau mintys yra Konstantino Gemskio. Gyvenantys Kaune žvejai veikiausiai žino, jog Konstantinas taiso lūžusius meškerykočius. O tokių meistrų (gerų, turiu omenyje) pas mus šalyje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Toliau jau kalbu ne aš...

Ateina toks metų laikas, kuomet plėšriosios ir visaėdės žuvys nepraleidžia progos pasmaližiauti smulkiu mailiumi. Tiesa sakant, tas smulkumas yra sąlyginis, kadangi (o dabar juk spalis) šiuo metu karpinių žuvų šiųmetukai paaugę maždaug iki 3 cm dydžio. Tad tokią „žuvelę“ jau galima užkabinti ant mažo kabliuko. Bet to mes nedarysime, kadangi yra panašaus dydžio silikoninių masalų, tad smagiau bus spiningauti. Ir viliosime guminukais retai spiningu gaudomą meknę.

Gegužės 1-oji yra darbo žmonių šventė, kurios pas mus dabar niekas nešvenčia. Gal todėl, kad dalis potencialių „švenčiančiųjų“ ima spiningus ir bėga prie vandens. Juk prasidėjo kita ir daug malonesnė šventė, kuri vadinasi Lydekų gaudymo sezono atidarymas arba Spiningautojų šventė.