Meškerė Feeder Concept Silver Water 60

Dugnininkai retai specialiai meškerioja ešerius. Išimtis būtų Kuršmarės, kur taikomas tarsi hibridinis spininginis ir žūklės dugnine gaudymo principas. Bet dabar kalbėsiu apie Vidurio Lietuvą, o konkrečiai – Nevėžį, kadangi čia ešerių, kaip ir Kuršių ar Kauno mariose, yra daug ir didelių.

Nemuno žemupys tarsi magnetas traukia visus Lietuvos žvejus. Pavasarį čia paprastai suvažiuoja plūdininkai ir dugnininkai gaudyti karpinių žuvų. Suprantama, kad populiariausias ir vienas geidžiamiausių laimikių yra karšis. Jau kalbėjau apie Nemuno žemupį ir jo karšius, todėl dabar papasakosiu apie kitas žuvis ir kitokią žūklę.

Nemažai meškeriotojų susidarę nuomonę, kad dugninė reikalinga tada, kuomet reikia masalą užmesti toli arba labai toli, kur plūdine meškere nusviesti jį vargu ar pavyks. O jei ir taip – bus nepatogu žvejoti, nes plūdę greitai nuneš srovė.

Kuo labiau įsibėgėja vasara, tuo labiau kai kurie mūsų vandens telkiniai apželia vandens augalais. Ir tai tampa didelę problema meškeriotojams, kurie nori juose pažvejoti. O juk nedideliame ežere, karjere, tvenkinyje ar senvagėje tokiu metų laiku galima tikėtis puikaus laimikio – karosai, lynai, kai kur ir karšiai visai neprastai jaučiasi tuose džiunglėmis tapusiuose vandenyse.

Žiobrių gaudymo sezonas visai čia pat. Jei ne būdingas lietuviškam pavasariui staigus orų atšalimas, manding, kad šių žuvų masinis kibimas jau būtų prasidėjęs. Ne todėl, kad taip nutinka kasmet, nes dabar dar tik balandžio pirmosios dienos, tačiau praėjusi šilta žiema galėjo padaryti malonias korekcijas žiobrių gaudytojams.

Veikiausiai kvailas klausimas, nes dabar išpopuliarėjusi feeder žvejyba nepalieka jokių galimybių „senamadiškam“ žuvų gaudymui dugnine meškere, kuomet buvo konstruojamos paprastos sistemėlės su švininiu svareliu. Devyni iš dešimties jaunosios kartos žūklautojų vilios žvynuotąsias tik su šėryklėlėmis, nes... taip visi žuvauja You Tube.

Ant slenksčio žiema. Todėl lynas beveik miega arba nori užmigti. Ir guli jis tvenkinio ar ežero duobėje apsiklojęs šiltais dumblo patalais, beveik nekruta. Laimei, kad tas lynas turi mano charakterį – niekaip negali užmigti sočiai nepavalgęs...

Danės upė pastarąsias savaites džiugina puikiu karšių, plakių ir kuojų kibimu. SALMO Klaipėdos komanda dalina patarimus ir rekomendacijas miestiečiams ir svečiams.

Niekada nevažiuoju į žūklę tam nepasiruošęs. Jei staiga koks nors bičiulis paskambina ir pasako: „Tuojau pat kraukis meškeres ir varom“, aš atsakau, kad ne. Taip atsakau, nes žinau, kad po to gailėsiuosi – būtinai ką nors iš reikalingų žūklėje daiktų, tegul ir mažmožių, paliksiu namuose ir to „kažko“ man verkiant trūks (Merfio dėsnis), o tai gadina nuotaiką...

Kelios valandos po darbų žvejyboje gerų draugų kompanijoje ir nuovargio kaip nebuvę. Truputėli nuvylė besikaitaliojanti srovė, tad pavyko suvilioti tik keletą karšiukų, kuojų ir ešerių.

Visai neseniai rašiau, kaip rudenį nukritusi vandens temperatūra stimuliuoja žuvų aktyvumą. Tačiau šaltas rugsėjis daro savas pataisas ir staigus temperatūrinis šuolis neigiamai atsiliepia kai kurių žuvų kibimui. Ypač taikiųjų, ypač tų, kurios nemėgsta didelių gelmių, nes vanduo, kaip žinote, pirmiausiai ima šalti nuo žemesniųjų sluoksnių ir seklumose.