Kas yra valties variklis?
Kad nereikėtų žvejams vargti irkluojant valtis, tam yra skirti valčių varikliai. Kadangi valčių būna įvairių (medinių, plastikinių, metalinių, pripučiamų guminių ir pan.), gaminami ir skirtingi varikliai, kurie atitinka konkrečių plaukimo priemonių reikalavimus.
Kam reikalingas valties variklis?
Renkantis valčiai variklį reikia atsižvelgti ne vien iš kokios medžiagos pagaminta valtis, tačiau įvertinti ir tos valties svorį, dydį, bortų aukštį ir dar daug veiksnių, kurie įtakos variklio pasirinkimą. Taip pat gana reikšminga sąlyga renkantis valčiai variklį yra ir tos plaukiojimo priemonės paskirtis, kadangi su kai kuriomis valtimis galima žvejoti ir visai nedideliuose vandens telkiniuose, ir jūroje.
Didelėse valtyse, kurios paprastai naudojamos jūroje arba dideliuose gėlo vandens telkiniuose dažnai naudojami stacionarūs galingi varikliai. Tačiau dauguma žvejų įsigiję nedideles ir lengvai transportuojamas valtis, todėl tokioms plaukiojimo priemonėms taikomi pakabinami varikliai, kuriuos galima nuimti ir vėl uždėti, vežiotis nepritaisytus prie valčių.
Valčių variklių klasifikacija pagal veikimo principą
Vienas iš svarbesnių aspektų, kuris lemia valties variklio pasirinkimą yra to variklio veikimo principas, atsižvelgiant į tai, kuo bus „maitinamas“ variklis. Yra dvi pagrindinės variklių grupės – vidaus degimo varikliai, kuomet naudojamas degus kuras, ir elektriniai, kuriuose maitinimo šaltinis yra elektros srovė. Tačiau vidaus degimo varikliams gali būti naudojamas skirtingų rūšių kuras, taip pat skirsis ir jų konstrukcija.
- Benzininiai valčių varikliai, kuriuose kurui naudojamas benzinas, – labiausiai paklausūs dėl nedidelių savo kainų. Tokio tipo varikliai lengvai valdomi, jų yra itin didelis pasirinkimas, taikomi ir visai mažoms, ir pačioms didžiausioms valtims, kadangi gali būti įvairios galios. Benzininiai varikliai taip pat būna skirtingi pagal savo konstrukciją.
- Dvitakčiai benzininiai valčių varikliai, kuriuose darbo ciklas sudarytas iš dviejų taktų, kol alkūninis velenas apsisuka vieną kartą. Dvitakčiai varikliai taikomi praktiškai visoms nedidelėms arba vidutinio dydžio žvejybinėms valtims.
Tai patys pigiausi varikliai, jų konstrukcija pati paprasčiausia, lengvai valdomi, palyginti nedidelio svorio, kompaktiški, patvarūs, tačiau išnaudoja daug kuro, kurios dalis kartu su alyva patenka į vandenį, taip pat tokie varikliai sukelia nemažą triukšmą. - Keturtakčiai benzininiai valčių varikliai, kuriuose darbo ciklas sudarytas iš keturių taktų, kai alkūninis velenas per vieną ciklą apsisuka du kartus. Lyginant su dvitakčiais varikliai, keturtakčiai išnaudoja apie 30–40% mažiau kuro, kelia mažesnį triukšmą, yra ekologiškesni, tačiau vis tiek teršia vandenį bei orą. Dažniausiai taikomi vidutinio arba didesnio nei vidutinio dydžio valtims.
Trūkumas – gana sunkūs, taip pat, priklausomai nuo keturtakčio variklio modelių, gali tikti ne visų rūšių benzinas. - Dyzeliniai valčių varikliai yra tie patys vidaus degimo varikliai, kuriuose kurui pritaikomas dyzelinas. Naudojami vidutinio dydžio ir didelėms valtims, kateriams, jie patys galingiausi iš tokios konstrukcijos variklių.
Nežiūrint į gana stambius gabaritus ir didelį svorį – ekonomiški, tačiau gana triukšmingi ir gali neužsivesti žemoje temperatūroje, teršia aplinką. - Elektriniai valčių varikliai veikia nuo pakrautų baterijų (akumuliatorių), maitinami elektros srove. Elektriniai varikliai yra lengvi, tačiau papildomą svorį sudaro baterijos (akumuliatoriai). Tai itin tylūs varikliai, visiškai ekologiški, tačiau nedidelio galingumo, kuris paprastai neviršija 5 AG, todėl taikomi nedidelėms valtims, trumpesnėms išvykoms.
Kai kuriuose vandens telkiniuose, siekiant išvengti užterštumo ir triukšmo, leidžiama plaukioti tik su elektriniais varikliais.
Valčių variklių klasifikacija pagal užvedimo sistemą
Norint užvesti valties variklį naudojamos skirtingos jo užvedimo sistemos. Priklausomai nuo užvedimo sistemų gali keistis variklių kainos, jos taip pat turi įtakos, kiek ilgai tarnaus variklis.
- Valčių varikliai su rankiniu starteriu užvedami patraukiant specialią virvę. Ši paleidimo sistema pigi, papildomai neapkrauna variklio, bet nelabai patikima, kadangi virvė gali trūkti, taip pat varikliai dažnai užsiveda neišsyk, kas vargina rankas.
- Valčių varikliai su mygtuko tipo startine sistema patogūs tuo, kad užsiveda vienu mygtuko spustelėjimu. Jei tokia startinė sistema yra kokybiška, ji tarnauja gerokai ilgiau nei rankiniai starteriai. Tačiau šitokio tipo užvedimo sistemai būtina papildoma baterija, patys varikliai būna brangesni.
- Valčių varikliai su kombinuota paleidimo sistema gali užsivesti rankiniu starteriu ir mygtukinio tipo startine sistema. Paprastai pirmiausiai naudojama pirmasis paleidimo variantas, o rankinis starteris yra tam atvejui, jei nusilpo akumuliatoriai. Varikliai su kombinuota paleidimo sistema yra patys brangiausi.
Valčių variklių klasifikacija pagal galingumą (AG)
Priklausomai nuo valties dydžio, svorio, jos formos ir kitų parametrų parenkami atitinkamo galingumo varikliai, jų galingumas matuojamas arklio galiomis (AG). Pernelyg mažo galingumo variklis sunkiai stums vandeniu plaukiojimo priemonę, naudos daug kuro, nes visada veiks maksimaliu režimu, kas turės įtakos variklio eksploatacijos laikui. Per daug galingas variklis gali būti nesaugus ir net apversti valtį. Paprastai ant variklių yra nuorodos, kokio tipo ir dydžio, svorio valtims jie tinkamiausi.
- Valčių varikliai iki 6 AG taikomi mažiausioms plastikinėms, pagamintoms iš lengvo medžio ir pripučiamoms vienvietėms valtims.
- Valčių varikliai nuo 6 iki 10 AG tinkami daugumai žvejų naudojamų valčių, jei jos yra mažesnės nei vidutinės.
- Valčių varikliai nuo 10 iki 20 AG yra universaliausi, kadangi tinka praktiškai visoms mažoms ir vidutinėms valtims, nežiūrint iš kokių medžiagų jos pagamintos. Tokio galingumo varikliai naudojami ir lengvesnėms didelėms valtims.
- Valčių varikliai nuo 20 iki 50 AG tinkamiausi sunkesnėms vidutinio dydžio valtims, taip pat didelėms valtims, tokie varikliai geri ilgiems plaukiojimams.
- Valčių varikliai nuo 50 iki 180 AG naudojami didelėms, labai didelėms valtims, kateriams, dažniausiai pritaikomi žūklei jūroje ir meškeriojant erdviuose gėlo vandens telkiniuose.
Valčių variklių klasifikacija pagal galinio borto (transo) aukštį
Valčių konstrukcija (forma) būna įvairi, todėl atsižvelgiant į galinio borto (transo) aukštį, prie kurio tvirtinamas pakabinamas variklis, reikia pasirinkti variklius su atitinkamo ilgio „koja“, kurios gale yra sraigtas. Sraigtas turi būti paniręs vandenyje atitinkamame gylyje, kad variklis maksimaliai galėtų išnaudoti savo pajėgumą ir tinkamai sukdamas sraigtą galėtų stumti valtį bet kokiu greičiu. Paprastai prie variklių specifikacijų tokia nuoroda žymima. Pagal galinio borto (transo) aukštį arba „kojos“ ilgį galima tokia variklių klasifikacija:
S – transo aukštis 380–450 mm;
L – transo aukštis 500–570 mm;
X – transo aukštis 600–640 mm;
U – transo aukštis 650–680 mm.
Mūsų parduotuvėje ir Salmo žūklės prekių parduotuvėse galite įsigyti įvairių variklių, kuriuos pristato firmos Minn Kota, Fox, Outland ir kt. Įsigiję tinkamą variklį savo valčiai žvejosite be rūpesčių!