Žymiai anksčiau nei atverčiamas kalendoriaus lapelis su data rodančia, jog prasidėjo lydekų gaudymo sezonas, kiekvienas spiningautojas planuoja pirmąją išvyką: pasirenka, atsižvelgiant į sezono ypatumus, vandens telkinį, sustyguoja įrankius ir ekipuotę – labai nesinori, kad pirmas blynas „iškeptų prisvilęs“, tačiau nesėkmių pavyksta išvengti ne visada. Kas dar nesusidūrė su tokia situacija, tas gali pasisemti naudingos patirties iš vieno atvejo, tapusio man ir mano kolegai įsimintinu ir dar sykį patvirtinusiu, kad žūklėje ne viską lemia teisingai pasirinkta taktika – dažnai masalinėje pasigendi to, ko, regis, tikrai neturėjo prireikti spiningaujant ne sykį lankytame ežere ar upėje.
Kas yra švytuoklės?
Švytuoklės arba horizontaliosios blizgės, arba „balansyrai“ yra poledinei žūklei skirtos blizgės, kuriomis žvejojamos visos žiemą aktyvios plėšrūnės, rečiau – ir taikiosios žuvys. Gali būti taikomos žūklei atviro vandens sezono metu iš valčių.
Švytuoklių išskirtinis bruožas – judėjimas horizontalia kryptimi, kuomet galutiniame nuo horizontalės taške ši blizgė apsisuka 180° kampu ir grįžta į pradinę padėtį.
Švytuoklės gaminamos iš plastiko, metalo arba kieto silikono. Masalo kūnelis aptakus ir ištęstas, dažniausiai torpedos arba žuvelės formos, tačiau gali būti daugiau arba mažiau lenktas, suplotas iš šonų. Svorio centras dažniausiai yra ties kūnelio viduriu, bet gali būti pasislinkęs į priekį.
Konstrukciniu atžvilgiu švytuoklės ypatingos tuo, kad jų priekinėje ir galinėje kūno dalyje įtvirtinta po vienšakį gyliu į viršų nukreiptą kabliuką, nors retais atvejais vieno iš kabliukų gylys nukreiptas į apačią. Švytuoklių papilvėje dažniausiai yra (gali ir nebūti) laisvai kabantis trišakis kabliukas, kilpelė valui tvirtinti pritaisyta šio masalo nugaros viduryje. Uodeginėje švytuoklių kūno dalyje dažniausiai yra (gali ir nebūti), leidžiantys masalui plaukimo metu išsilaikyti horizontalioje padėtyje bei priverčiantys jį apsisukti atgal, stabilizatoriai.
Kokias pasirinkti švytuokles?
Švytuoklių dydžiai, priklausomai nuo modelių, varijuoja nuo 2 iki 10 cm. Nurodant švytuoklės dydį, priekyje bei gale esantys kabliukai ir stabilizatoriai į tą dydį neįskaičiuojami.
Švytuoklės pasižymi plačia spalvine gama: natūralaus metalų blizgesio, dažytos įvairiaspalve emale, dengtos holograma ir kt.
Švytuoklių klasifikacija
- Pačios populiariausios yra švytuoklės su galinėje kūno dalyje įtaisytais plastikiniais (retais atvejais – metaliniais) sparnelių pavidalo stabilizatoriais. Stabilizatoriai būna iš skaidraus, raudono, rečiau iš kitokių spalvų plastiko. Šios klasės švytuoklės yra universaliausios, taikomos viliojant žuvis įvairiausiuose gyliuose.
- Žvejojant seklesniuose vandenyse neretai naudojamos švytuoklės su plaukelių, siūlelių stabilizatoriais. Tokios horizontaliosios blizgės nuo vertikalės nukrypsta mažiau, juda lėčiau nei švytuoklės su plastikiniais stabilizatoriais.
- Gali būti švytuoklės su kombinuotais stabilizatoriais, kuomet blizgei įtaisomi abiejų rūšių anksčiau minėti stabilizatoriai. Tai taip pat gana universalios švytuoklės, kurios turi ir pirmųjų, ir antrųjų švytuoklių savybes.
- Žūklei dideliuose gyliuose naudojamos švytuoklės be stabilizatorių. Dažniausiai jose nėra ir apatinio kabliuko, tokių horizontaliųjų blizgių nukrypimas nuo vertikalės palyginti menkas.
- Pasitaiko įvairių švytuoklių atmainų, kurios sukonstruotos taip, kad turi kelių dirbtinių masalų savybes. Tokios netipinės švytuoklės gali būti kaip cikadų ir švytuoklių hibridai, kuomet masalo viršuje yra kelios valo tvirtinimo vietos, arba panašios į rattlin tipo masalus, taip pat turinčios ir horizontaliųjų, ir vertikaliųjų blizgių savybių, pasitaiko švytuoklių be tradicinių šiems viliokliams priekinėje ir galinėje kūno dalyje esančių vienšakių kabliukų, ir pan.
Mūsų internetinėje parduotuvėje ir Salmo žūklės prekių parduotuvėse galite nusipirkti pačių įvairiausių švytuoklių iš Lucky John, Rapala ir kitų firmų asortimento.