Žymiai anksčiau nei atverčiamas kalendoriaus lapelis su data rodančia, jog prasidėjo lydekų gaudymo sezonas, kiekvienas spiningautojas planuoja pirmąją išvyką: pasirenka, atsižvelgiant į sezono ypatumus, vandens telkinį, sustyguoja įrankius ir ekipuotę – labai nesinori, kad pirmas blynas „iškeptų prisvilęs“, tačiau nesėkmių pavyksta išvengti ne visada. Kas dar nesusidūrė su tokia situacija, tas gali pasisemti naudingos patirties iš vieno atvejo, tapusio man ir mano kolegai įsimintinu ir dar sykį patvirtinusiu, kad žūklėje ne viską lemia teisingai pasirinkta taktika – dažnai masalinėje pasigendi to, ko, regis, tikrai neturėjo prireikti spiningaujant ne sykį lankytame ežere ar upėje.
Kas yra pilkeris?
Pilkeris yra sunki, aptaki metalinė blizgė, kuri imituoja žuvį. Pilkerio ilgio ir pločio santykis būna ne mažesnis nei 5:1, pločio ir storio proporcijos svyruoja 2:1 santykio ribose, nors kai kurių rūšių pilkeriuose šis santykis yra 1:1. Visi pilkeriai turi savo kūnelio priekyje ir gale tvirtai įtaisytas kilpeles. Prie apatinės kilpelės prikabinamas trišakis kabliukas, prie viršutinės – rišamas valas, kai kuriais atvejais tvirtinamas ir antras kabliukas.
Pilkeriai gali būti natūralios metalo spalvos, dengti emale, su holograminiais lipdukais, taip pat su paryškintomis „akimis“. Ant kabliukų kartais pritaisomos sintetinių siūlų „šluotelės“ arba ryškaus kembriko atraižėlės.
Kam naudojami pilkeriai?
Pilkerio kūno forma ir svoris lemia šio masalo animaciją ir panaudojimo galimybes. Dažniausiai pilkeriais žvejojama jūroje didelėse gelmėse stambias žuvis, gaudoma vertikaliu būdu. Tačiau su lengvesniais pilkeriais, kurių svoris paprastai neviršija 150 g, o dydis – 12 cm, žuvaujama ir gėluosiuose vandenyse. Kai kurie lengvesni pilkeriai tinkami spiningauti, jie pasižymi itin geromis aerodinaminėmis savybėmis.
Pilkerių klasifikacija
Pilkeriai klasifikuojami pagal gamybos būdus bei kūno formas. Pilkerius galima išskaidyti į keturias pagrindines rūšis, nors galima rasti ir kitokių retai naudojamų tokio tipo masalų.
Žuvelės formos pilkeriai, kurie išliejami formose iš įvairių sunkesnių metalų. Tokie pilkeriai yra labiausiai išplitę šios klasės masalai. Įmanomos įvairiausios formų variacijos (ilgio, pločio ir storio proporcijų varijavimas), tačiau nenukrypstant nuo tikros „žuvelės“ išvaizdos. Pasižymi itin plačia spalvų palete. Išskirtinė savybė – jų tarpe būna visiškai lengvų ir mažų pilkerių, kurių svoris iki 10 g, nors tokios formos pilkeriai gali sverti ir 1 kg.
Tribriauniai šiek tiek išlenkti link viršutinio kampo pilkeriai. Viršutinė briauna gali būti smaili arba nugludinta. Tribriauniai pilkeriai bene patys populiariausi jūrinėje žūklėje gaudant menkes, otus ir kitas dugnines žuvis. Paprastai naudojami sunkūs, nuo 250 g iki 1 kg svorio. Gaminami iš žalvario, vario, melchioro arba šių metalų derinių, neretai tokių pilkerių vidus užpilamas švinu. Išskirtinė savybė – tribriaunių pilkerių gamyboje naudojamas rankų darbas, todėl šie masalai būna gana brangūs.
Nupjauto vamzdelio formos pilkeriai patys paprasčiausi, jie dažniausiai pjūvyje atrodo idealiai apvalūs, nors būna keturbiaunių, šešiabriaunių ir aštuoniabriaunių. Šių pilkerių galai gali būti nupjauti lygiai, nors dažnesnis variantas, kuomet priekis ir galas nupjauti 30–45 ° kampu. Dažniausiai gaminami iš plieno, padengiami nikeliu arba dažomi emale. Gamybos kaštai itin maži. Naudojami tik vertikaliai žūklei. Išskirtinė savybė – dėl vienodo svorio visame ilgyje žaidimo metu gale esantis kabliukas kartais užsikabina už valo.
Nupjauto vamzdelio formos su įlietu į vidų švinu arba alavu pilkeriai. Nuo prieš tai minėtų skiriasi didesniu svoriu, taip pat tuo, kad liejinį galima paskirstyti netolygiai visame ilgyje, tuščias vietas užpildant smėliu arba lengvesniu metalu, dėl ko iš esmės keičiasi masalo žaidimo braižas.