Žymiai anksčiau nei atverčiamas kalendoriaus lapelis su data rodančia, jog prasidėjo lydekų gaudymo sezonas, kiekvienas spiningautojas planuoja pirmąją išvyką: pasirenka, atsižvelgiant į sezono ypatumus, vandens telkinį, sustyguoja įrankius ir ekipuotę – labai nesinori, kad pirmas blynas „iškeptų prisvilęs“, tačiau nesėkmių pavyksta išvengti ne visada. Kas dar nesusidūrė su tokia situacija, tas gali pasisemti naudingos patirties iš vieno atvejo, tapusio man ir mano kolegai įsimintinu ir dar sykį patvirtinusiu, kad žūklėje ne viską lemia teisingai pasirinkta taktika – dažnai masalinėje pasigendi to, ko, regis, tikrai neturėjo prireikti spiningaujant ne sykį lankytame ežere ar upėje.
Kas yra muselės?
Musėlės yra dirbtiniai masalai, kurie imituoja įvairius skraidančius ir neskraidančius sausumos vabzdžius visose jų gyvenimo stadijose, taip pat smulkias žuveles, vandens bestuburius, dumblius ir kitokį natūralų žuvų maistą.
Muselėmis galima žvejoti tiek stovinčiuose, tiek tekančiuose vandens telkiniuose, gėluosiuose vandenyse museliavimas populiaresnis nei jūroje. Muselėmis meškeriojamos praktiškai visos gėlųjų vandenų žuvys, itin populiari lašišinių žuvų žūklė. Muselėmis dažniau gaudomos plėšrūnės, taikiosios žuvys viliojamos rečiau.
Kam naudojamos muselės?
Muselės naudojamos muselinėje žūklėje. Tai yra atskiras žvejybos būdas, kuriam reikalinga speciali įranga. Kartais muselės rišamos ir ant spininginių masalų kabliukų kaip slepianti kabliukus ir viliojanti žuvis papildoma masalo detalė. Kai kurias museles galima naudoti kaip papildomą masalą gaudant atskiras žuvų rūšis žvejojant plūdine arba dugnine meškere. Muselės taip pat pritaikomos poledinėje žūklėje. Šitokios muselės museliauti skirtų muselių grupei dažniausiai nepriskiriamos.
Muselių klasifikacija pagal plūdrumą
Žvejojant museline meškere žuvys gaudomos ir vandens paviršiuje, ir vandens storymėje arba prie pat dugno. Tam reikalingos atitinkamos muselės, kurias galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis.
- Sausos muselės (Dry Flies). Tai muselės, kurios plaukia vandens paviršiuje. Jos gaminamos iš plūdrių, lengvų medžiagų, standžių plunksnelių, rišamos ant plono, lengvo kabliuko. Paprastai turi vabzdžių sparnų, kojelių imitacijas, ilgesnę uodeginę dalį, tai padeda laikytis muselėms vandens paviršiuje, nors kai kurių išvardytų kūno dalių gali ir nebūti. Užmestos sausos muselės sujudina vandens paviršių ir, būdamos panašios į natūralius vabzdžius, atkreipia žuvų dėmesį.
- Šlapios muselės (Wet Flies). Muselės, kurios skęsta, žuvys tokias museles griebia laisvai skęstančias, nešamas tėkmės, patraukimo metu. Šlapiomis muselėmis žvejojama vandens storymėje, įskaitant ir priedugnio sluoksnius. Gaminamos iš švelnesnių, labiau papurusių medžiagų, švelnių plunksnų, pūkų, po vandeniu beveik nepraranda savo pradinės formos. Kai kurios šios rūšies muselės specialiai pasunkinamos. Tolesnė muselių klasifikacija skirtingose šalyse gali būti vertinama skirtingai.
Sausų muselių klasifikacija
Sausos muselės (Dry Flies) imituoja esančius ant vandens ar atsitiktinai pakliuvusius į vandenį, bet vis dar tebesilaikančius vandens paviršiuje sausumos vabzdžius. Pagrindinės dvi grupės, į kurias galima išskaidyti sausas museles, atspindi ir tam tikras vabzdžių rūšis – besparnius (arba neskraidančius) ir sparnuotus.
- Besparnius vabzdžius imituojančios muselės hackle floating flies gali būti voro (dry spider), vabalo (beetle), vikšro (palmer, bivisible) tipų.
- Sparnuotus vabzdžius imituojančios muselės dalijasi į atskirus porūšius. Tai dvisparnius vabzdžius (uodus, muses ir pan.) imituojančios muselės winged dry flies ir ketursparnius bei plėviasparnius vabzdžius (laumžirgius, skėtes, drugius, lašalus ir pan.) imituojančios muselės doublewinged dry flies. Pastarojo porūšio muselių tipai: lašalo (dun, dry may dun, spinner), apsiuvos (sedge, caddis), drugelio (month).
Šlapių muselių klasifikacija
Šlapios muselės (Wet Flies) naudojamos dažniau nei sausos muselės, jos imituoja beskęstančius, nuskendusius sausumos vabzdžius, jų lervas, vandenyje gyvenančius bestuburius, smulkias žuveles, buožgalvius ir pan. Užmestos tokios muselės skęsta, gaudoma nuolat trūkčiojant valą arba (ir), jei žvejojama tekančiame vandenyje, pasitelkiant upės tėkmę. Šlapios muselės būna šių rūšių:
- Besparnių vabzdžių imitacijos (hackle wet flies) yra kelių tipų: voras (spider), vabalas (beetle), vikšras (palmer). Tai yra tipinės muselės, kurios naudojamos gana plačiai, jų tipų pavadinimai beveik nesiskiria nuo panašių sausų muselių tipų, skirtumas – tokios muselės skęsta.
- Sparnuotus vabzdžius imituojančios muselės (winged wet flies) dalijamos į tipus: lašalas (dun, dry may dun, spinner), apsiuva (sedge, caddis), drugelis (month). Irgi vardijamos panašiai kaip šios grupės sausos muselės, kadangi savo išvaizda primena minėtus vabzdžius, tačiau tokie muselių modeliai skęsta.
- Strymeriai (streamers) skirti didesnių lašišinių ir plėšriųjų žuvų gaudymui, neretai rišami ant dvišakių kabliukų, pasunkinami. Populiariausi tipai: muddler, matuka, bucktail, fly minnow, muselės surištos iš marabu plunksnų.
- Lašišinėms žuvims skirtos muselės (salmon wet flies). Šioje muselių grupėje galima išskirti atskirus tipus: klasikiniai (regular), muselės, naudojamos esant žemam vandens lygiui (low water), monoplane, taip pat airiškos lašišinės muselės irish salmon flies.
Kaip atskirą salmon wet flies grupę sudaro specializuotos muselės lašišoms ir šlakiams, tai būtų: Dee lure, Norsk lure, Demon terror, Worm fly. - Muselės skirtos jūrinių ir ežerinių upėtakių gaudymui (lake and sea trout flies).
- Nimfa (nymph). Muselės imituojančios povandeninę gyvio išsivystymo stadiją, t. y. vabzdžius tuo metu, kai jie išsirito iš kiaušinėlių iki paskutinės pereinamosios (lėliukės) stadijos po kurios vabzdys tampa suaugusiu individu (imago). Faktiškai tai – vabzdžių lervų imitacijos. Nimfomis dažniausiai gaudoma prie pat dugno, jos pasunkinamos švininėmis arba volframinėmis galvutėmis.
- Emerdžeris (emerger). Kuomet nimfa pasiekia galutinę išsivystymo stadiją, ji kylą į aukštesnius vandens sluoksnius, ten sustingsta, kartais prisiklijuoja prie kokių nors augalų, sukietėja (tampa lėliuke) iki suplyšta ją dengiantis chitininis apvalkalas, o suaugęs vabzdys išlenda iš lukšto ir palieką vandenį. Visą šį virsmą (metamorfozę) imituoja atskira muselių grupė vadinama emerdžeriais.
- Strymeris (streamer). Dažniausiai šios grupės muselės imituoja žuvų mailių, smulkias žuveles. Tai sunkios ir didelės muselės, kuriomis žvejojama suteikiant masalui sužeistos, išgąsdintos žuvelės judesius.
- Lašišoms skirtos muselės. Primena žuvų mailių, kurį lašišos ėda prieš atplaukdamos į upes. Tačiau dauguma tokių muselių gali būti ryškių spalvų, o masalai nepanašūs į jokį gyvį ir tokios muselės veikia lašišas provokuojančiai.
- Jūrinės muselės. Tai jūrų bestuburius – krevetes, krabus, jūrų kirminus ir pan., taip pat nedideles žuveles imituojančios muselės. Kartais jos siekia iki 30 cm dydžio.
Kombinuotos muselės
Dauguma muselių surišamos rankiniu būdu, tai daro jomis žvejojantys muselinės žūklės entuziastai. Todėl muselių pritaikymas yra dar platesnis nei minėta, kuriama ir nemažai kombinuotų masalų.
Tarkim, sukriukės ir muselės hibridas, kur muselė yra pagrindinis masalas, o sukriukės lapelis atlieka antraeilį vaidmenį. Arba voblerio strymerio derinys, kuriame didelei ir sunkiai muselei įtaisyta kažkas panašaus į voblerio liežuvėlį, dėl ko toks masalas greitai pasiekia reikiamą gylį.