Guminukas Lucky John Frog 2"

Ne veltui šįmet tiek daug rašau apie vandenžoles – tvanki ir, palyginti, drėgna vasara ir jos „tęsinys“ prasidėjus rugsėjui sudaro puikias galimybes augti augalams. Beje, jokia išimtis nebus ir vandens augalai, kadangi nemaža dalis jų veša sekliai ir keroja ten, kur gruntas yra maistingesnis. Kaip žinia, apsemtose telkinių pakrantėse, priekrantėse ir susidaro tokios sąlygos.

Nors be jokių išlygų visi vandens augalai vienaip ar kitaip susiję su žuvimis, tačiau jų tarpe yra tokių, kurie žvynuotąsias traukia tarsi magnetas. Dar daugiau – konkrečių rūšių žuvis, o tai žvejams jau yra gera nuoroda ieškant būsimo laimikio.

Ar gali lydeka išgyventi ten, kur jokių kitų žuvų nėra? Sakau, kad gali. Vargu ar ji pasieks bent vidutinį savo dydį, tačiau iki 2,0–3,0 kg gal ir užaugs. Bet tai labai jau reti, tiesiog išimtiniai atvejai.

Atvirai pasakius, net nežinau kaip vienu žodžiu reikėtų vadinti vandens telkinius, apie kuriuos ruošiuosi pasakoti, kadangi jie gana skirtingi. Tačiau turi ir daug bendro – tai siauri, maždaug iki 7–10 m pločio ir ne visai seklūs vandens „koridoriai“, kuriuose yra bent šiokia tokia tėkmė. Dar vienas vienijantis bruožas – visi jie galiausiai įteka į kokį nors tvenkinį, ežerą, kai kurie jungia du minėtus stovinčio vandens telkinius.

Ežerų žuvys gyvena kitokiu gyvenimo ritmu nei upių ar tvenkinių, nors pastarieji vandens telkiniai daug kuo panašūs į ežerus. Kita vertus – ežeras ežerui nelygu, bet skaitykite ir suprasite. Neišsitęsiu pasakodamas apie visas šiuose vandens telkiniuose gyvenančias žvynuotųjų rūšis, apsiribosiu lydekomis.

Nėra Lietuvoje labai daug spiningautojų, kurie specializuotųsi šamų žūklėje. Ne todėl, kad šių žuvų pas mus mažai, paprasčiausiai šamai kimba tikrai ne kasdien, neretai pasitaiko, kad pagaunama vos keletą egzempliorių per metus. Na, gerai, jei jau esi įgudęs ilgaūsių plėšrūnų gaudytojas, sužvejosi kelioliką. O jei įgudęs ir dar metai sėkmingi – tebūnie dvi ar tris dešimtis.

Darganotą dieną lydekos taip godžiai stverdavo Tioga guminuką, kad iš nasrų kyšodavo tik „šratas“

Dažniausiai straipsniuose apie plėšriųjų žuvų gaudymą akcentuojama, kad varlės yra puikus kai kurių plėšriųjų žuvų masalas gaudant jas rudenį po pirmųjų šalnų, tinka šis vilioklis ir vėgėlių, ūsorių gundymui. Kartais užsimenama, kad smulkiomis varlytėmis anksti pavasarį galima gaudyti šapalus ir ešerius.