Spiningavimas naktį vėlyvą rudenį. Kuo skiriasi lydeka nuo sterko
Skaitydami mano straipsnius veikiausiai pastebėjote, kad itin mėgstu žvejoti naktimis. Ir nesvarbu, dugnine, plūdine ar spiningu – man tamsa netrukdo, galbūt netgi priešingai. Dabar, kuomet ruduo jau praktiškai baigiasi ir į metų vartus tuoj belsis žiema, šviesusis paros metas sutrumpėjęs iki minimumo. Tad daugeliui spiningautojų, o kalbėsiu apie sterkų ir lydekų žūklę, yra du pasirinkimai – arba grįžus iš darbo didžiąją savaitės dalį sėdėti namuose ir laukti savaitgalio, arba eiti žvejoti tamsoje.
Suprantama, kad renkuosi antrąjį variantą, nes laukti šeštadienio ir sekmadienio ilgu, be to tomis dienomis kai kuriuose vandens telkiniuose gali būti pernelyg didelis meškeriotojų „presingas“, o „turguje“ žuvauti nemėgstu. Nors gal taip ir nenutiktų, kadangi vis daugiau žvejų net ir išeiginėmis dienomis labiau linkę palaukti geresnių orų – dabar geras šeimininkas net šuns į lauką neišvarytų...
Tačiau tai jau jų pasirinkimas, pasakoju apie tai, kaip žvejoju aš. Ir, reikia pasakyti, kad pakankamai sėkmingai. Na, o lietus, šlapdriba ar sniegas – tai smulkmenos, jeigu žuvys kimba.
Užsiminiau apie sniegą, kuris pastaraisiais metais vis rečiau iškrenta netgi viduržiemy. Ir ne šiaip sau, nes naktimis galima neprastai spiningauti ne tik lapkritį, tačiau ir visą žiemą, jei tik vandens telkinių nesukaustys ledas. Kalbėsiu apie upes, daugiausiai apie Nemuną, o jis ilgai arba apskritai neužšąla, galimas dalykas, kad ledo gniaužtai upės nesuspaus ir šįmet.
Naktimis kimba didesnės lydekos
Tikrai neatsiimsiu savo žodžių atgal, kad tamsa man netrukdo žvejoti nei vėlų rudenį, nei žiemą, tačiau spiningauti, kai vos keli laipsniai šilumos, lynoja ir pučia atšiaurokas vėjas – menkas malonumas. Pagal visas meškeriojimo teorijas plėšrūnės antroje rudens pusėje būna vangios, nors to tikrai nepasakyčiau apie spalio mėnesį ir lapkričio pradžią, ir pagauti jas spiningu gana sudėtinga.
Veikiau jau žuvauti sąlygos būna prastos dėl nuolat upe plaukiančių žolių. Jei ne jos, garantuoju, kad prie upių matytumėm daugiau žvejų, nes meškeriotojai pagautų daugiau žuvų. Vandenžolių apmažėja kaip tik tuo metu, kada vandens temperatūra nukrenta iki to tikrojo žieminio lygio ir žvynuotosios išties ima prasčiau kibti.
Gal kai kas nustebs, o gal ir ne, bet dabar rezultatyviausia žūklė Nemune bei Neries žemupyje būna... būtent naktį. Bandžiau spiningauti tamsiuoju paros metu lapkritį, gruodį Nevėžyje, nes žinau, kad ir jo žemupyje, kur yra pakankamai gilių duobių, sutemus taip pat galima neprastai pažuvauti. Kalbu apie šios upės atkarpą žemiau Babtų.
Deja, pačios giliausios duobės Nevėžyje dėl kažkada buvusio nuolatinio brakonieriavimo, dabar naktimis pagal Mėgėjų žvejybos taisykles dabar yra „tabu“. O jose išties labai, labai daug žuvų.
Bandymai buvo, jei atvirai, tokie „šiaip sau“, nes faktas, jog reikia perprasti žūklavimo kiekvienoje upėje specifiką. Nesupraskit klaidingai – Nevėžyje įvairiais žūklės būdais žvejojęs šimtus kartų, bet dabar juk kalbu apie naktinį spiningavimą šiuo metų laiku.
Nors pagrindinis šito straipsnių ciklo akcentas veikiausiai būtų sterkai, tačiau lapkritį, žiemą naktimis labai neblogai kimba ir lydekos. Įdomu tai, kad būtent tada ir būtent tamsiuoju paros metų praktiškai nepakliūva mažesnių nei 1 kg lydekų. Toks įspūdis, kad smulkių šios rūšies plėšrūnių mūsų upėse nėra, veikiau jau pagausi tikrai solidžią aštriadantę. Tai prieštarauja visoms meškeriojimo tiesoms, kadangi lydekos priskiriamos prie dienomis besimaitinančių plėšrūnių. Apie tokį netradicinį šių žuvų elgesį kalbėjau su ichtiologais – jie tik pečiais trūkčiojo – keista...
Keista, bet faktas. Aš neužsirašinėju datų, kada pagautos kokios nors žuvys, bet tai galima atsekti pagal nuotraukas (deja, ne visada ir fotografuoju), kartais – pagal kokius nors su žūkle nesusijusius įvykius, kuriuos tikrai atsimenu. Tarkim, 2011 m. lapkričio 19 d. apie pusę aštuonių vakaro Nemune ištraukiau 3,6 kg svėrusią lydeką. Arba 2012 m. sausio 6 d (!). pagauta 4,1 kg, 2017 m. lapkričio 18 d. – 3,8 kg lydeka ir taip toliau.
Tai tikrai ne pačios didžiausios, kurias pagavau naktį, ir tikrai ne pačiu vėlyviausiu metų laiku – esu sėkmingai žuvavęs ir sausio viduryje, o stambiausia plėšrūnė (deja, nesvėriau) stvėrusi masalą tamsiu paros metu, mano akimis, turėjo „traukti“ iki 7,5 kg svorio.
Geriausias nakties laikas
Kai kurie mano pažįstami žvejai, o tokių nėra daug, nes naktimis, bent jau netoli Kauno, žvejoja vos keletas spiningautojų, į žūklę išsiruošia tik po vakaro žinių. Vienas jų apskritai gaudo spiningu nuo 3–4 val. ryto tol, kol prašvinta. Beje, gana sėkmingai. Ir jis dažniausiai žuvauja ne Nemune, bet Neryje, paprastai to spiningautojo laimikis būna sterkai. Pastarieji maitinasi be poilsio visą naktį.
Turiu omenyje, nesvarbu, koks bus metų laikas ar oro sąlygos, paprastai netgi naktį aktyvios žuvys daro savotišką kibimo pertraukėlę. Toji pertrauka dažniausiai prasideda vidurnaktį ir gali tęstis (tai jau priklauso nuo nakties trukmės – kuo ji trumpesnė, tuo trumpesnė ir pertrauka) maždaug nuo 2 iki 3 ar net 4 valandas. Sterkams vėlų rudenį ar žiemos pradžioje ši taisyklė negalioja.
Lydekų aktyvumas vidurnaktį gal kiek ir susilpnėja, tačiau teigti, kad jų tokiu paros laiku nepagausite, tikrai negaliu. Vis dėlto didžiausia tikimybė sužvejoti aštriadantes yra nuo sutemų pradžios iki vidurnakčio. Tačiau kada temsta penktą valandą po pietų, tai jau tikrai solidus laiko tarpas naktinei lydekų žvejybai.
Beje, grįžtant prie to Neries spiningautojo... Šioje upėje taip pat labai dažnai gaudau naktimis, tačiau lydekos čia tamsoje būna retas laimikis, net nėra ko lyginti su Nemunu. Salačiai, šapalai, meknės, sterkai – štai kokios žuvys gaudomos. Nors sterkai galbūt daug ką ir stebins, nes tai juk Neris... Aš kalbu apie upės atkarpą žemiau Jonavos.
Ir dar vienas skirtumas, jei gretinu lydekas su sterkais, – pastarieji plėšrūnai, kaip supratote, gali kuo puikiausiai kibti prieš švintant. Tačiau lydekos netgi vasarą kelios valandos iki brėkšmos būna labai retas laimikis, o šaltame vandenyje – juo labiau. Vos prašvitus, netgi tebešvintant, situacija gali keistis iš esmės.
Oras ir vandens lygis
Pirmas klausimas, kurį užduotų žvejai: ar oro sąlygos turi įtakos kibimo intensyvumui? Vienareikšmiškai į tai atsakyti negalima, nes sterkų ir lydekų įmanoma pagauti bet kokiu oru. Tačiau naktimis yra kitų niuansų, kurie gal net svarbesni nei aplinkos temperatūra, vėjo kryptis ar slėgis.
Kas liečia orus, reikėtų turėti omenyje, kad dienos ir nakties temperatūra lapkričio mėnesį, o dažnai ir didelę dalį gruodžio, būna kone vienoda. Nereti atvejai, kai naktimis netgi atšyla. Nedaug, maždaug dviem laipsniais, bet tai jau vis šis tas, kai dieną termometro stulpelis rodo 2–4 °C...
Žuvys jaučia orų pasikeitimus ir reaguoja savaip. Gal ne taip „skausmingai“, kaip vidurvasarį ar vidury žiemos, bet tam tikras bendras kibimų tendencijas keičiantis oro sąlygoms pastebėjau. Jeigu naktį atšyla – geras ženklas. Ypač tikintis lydekų.
Sterkai šiuo atžvilgiu yra unikalios žuvys, na, dar salačiai, bet paliksiu juos kitam straipsniui, kadangi, kiek pastebėjau, ir vieni, ir kiti ryškesnius orų pasikeitimus jaučia maždaug prieš tris paras ir staiga pradeda kibti arba lygiai taip pat staiga atsisako ragauti masalus. Sunku pasakyti kaip, bet blausiaakiai plėšrūnai visada nuspėja artėjančius ciklonus.
Lydekos ne tokios jautrios būsimiems kardinaliems orų pokyčiams, joms patinka, kai nusistovi daugiau mažiau vienodos oro sąlygos. Ir nebūtinai šilta ir pučia vakaris, svarbu, kad toks oras tęsiasi bent kelias paras iš eilės – kimba aštriadantės grobuonės pakankamai padoriai iki pat paskutinės valandos, kol oras staiga nepasikeičia. Beje, orų kaita gali net suaktyvinti kibimą, jei atšils ir vėjas pasisuks iš pietvakarių pusės. Toks vėjas gerai nuteikia ir sterkus.
Krituliai gaudant naktimis lydekas yra teigiamas veiksnys, bet su sąlyga, kad tai ne tikras lietus ar pūga, o purkšnojimas, nedidelė šlapdriba, retos snaigės. Tiesa, yra buvę, kad jos neprastai kibo krintant iš dangaus pusės delno dydžio sniego dribsniams. Bet kai įsilyja stipriai, geriau nešlapti naktį prie upės – naudos iš tokios žūklės bus nedaug.
Žemesnė už nulį temperatūra žuvims visai patinka, tačiau tai veikiau neigiamai veikia pačią žūklę, kadangi apledija valas, žiedeliai, stingsta pirštai, vandens paviršiuje susidaro ižas, kuris sumažina įrankių jautrumą. Bet šitoks oras ne priežastis, dėl ko lydekos arba sterkai visiškai ignoruotų masalus.
Manyčiau, kad didesnę įtaką kibimui turi vandens lygio kitimas. Jei kitose upėse vanduo kyla arba krinta priklausomai nuo kritulių kiekio, tai Nemune žemiau Kauno nuspėti, kada upė patvins ar nuseks, praktiškai neįmanoma – čia sąlygas diktuoja Kauno HE. Galiu pasakyti tik tiek, jog šeštadienį (dažnai jau nuo penktadienio vakaro) ir sekmadienį (dažniausiai iki vidurnakčio) užtvanka būna pridaryta iki minimalaus vandens nuotėkio režimo ir Nemunas nusenka. Nors, darsyk pabrėšiu, taip būna tikrai ne visada.
Vandens lygio svyravimas dėl HE įtakos juntamas netgi Neryje maždaug iki Lapių miestelio ir Nevėžyje iki Babtų. Kylant vandeniui lydekos pasiskirsto plačiau po upę ir tada jų pagauti galima net ir ten, kur paprastai šiuo metų laiku aštriadančių plėšrūnių nerastume.
Sterkai atplaukia prie krantų. Naktimis jie paprastai palieka upės vagą ir bando laimę medžiodami seklesnėse vietose. Kai vandens lygis būna itin aukštas, sterkų suvilioti pavyksta vos 1 m gylyje visai prie pat kranto.
Tad reziumė būtų tokia – vandens lygio svyravimai kibimo intensyvumo iš esmės nekeičia, paprasčiausiai tenka pasirinkti kitas vietas, kitokį gylį žūklavimui. Bet: nusekus Nemunui daugiau sužvejoju lydekų, o pakilus šios upės vandeniui – sterkų.
Tačiau daryti toli siekiančias bendras išvadas tik iš mano laimikių negalima, nes, kiek pastebėjau, kiti žvejai pasirenka kitokias spiningavimo taktikas ir jų pagautos žuvys pagal rūšinę sudėtį kartais skiriasi nuo manojo laimikio.
Laukite tęsinio.
Romualdas Žilinskas
