Retas guminuko atspalvis garantavo kibimą

Šarmotas rytas, žingsniuojant polderio kanalo pakrante ir plukdant masalą tarp gausybės kliuvinių prailgo belaukiant nors vieno lydekos kibimo, o jo kaip nėra, taip nėra ir jau dingojosi, kad teks susitaikyti su faktu, kad margašonės šiandien absoliučiai prarado apetitą, tačiau prieš pat pusiaudienį atsitiktinai parinktą  masalą įnirtingai atakavo šešiasdešimties centimetrų lydeka. Kas išprovokavo jos kibimą – masalo tipas, masalo spalva ar tiesiog atėjo tas apniukusios rudens dienos metas, kai lydekos kuriam laikui suaktyvėja?

Kai nekimba, kiekvienas spiningininkas puikiai žino, kad užtenka leisti šmėstelti galvoje nors vienai pesimistinei minčiai ir pajunti išdavikišką netikrumo būseną, kurios pasekmės būna apverktinos – viskas krenta iš rankų, o masalai segasi į kerplėšas vienas po kito. Tokias mintis reikia vyti šalin beatodairiškai, nes nekiba – viso labo tik neišspręstas uždavinys, kurį reikia išglaudyti kaip riešutą. Būdų – aibė, tačiau pats paprasčiausias – masalinių krata. Būtent to ir ėmiausi tą rytą: metodiškai bandžiau sukrę po sukrės, blizgę po blizgės, guminuką po guminuko, kol atėjo masalinių su rečiau naudojamų spalvų guminukais eilė. Žuvelės tipo guminukais, vadinamieji „riperiai“, kažkodėl irgi nerodė rezultato, tad ėmiausi pamėgtų ešerių žūklėje Lucky John Chunk Tail plačiauodegių „tvister“ tipo modelių. Lydekoms gaudyti, kaip parodė praktika, puikiai tinka didžiausias modelis – 7,4 cm.

Iš pradžių parinkau raudono atspalvio „skunką“ (katologe – Boiled Craifish), po jo – ryškiai violetinį Purple Plum, o tada užmečiau viename Aukštaitijos ežere ypač veiksmingą nenusakomo atspalvio (pilkšvai rusvas pusiau skaidrus korpusas, į kurį įterpta įvairiaspalvių blizgučių, iš kurių dominuoja auksinukai. Vienas metimas, antras, trečias... Ir smūgis, sustabdęs masalą pačiame polderio kanalo viduryje. Po dramatiškų galynėjimosi minučių pagaliau matuoju ant šlapios žolės paguldytą laimikį – 60 cm. Įmitusi rudeninė lydeka akivaizdžiai svers per du kilogramus. Apžiūriu masalą – aplamdytas, tačiau dar tiks. Lydekos nasruose guminukas pabuvojo gana ilgai, paprastai skonį ir kvapą turintys guminukai – trapesni už nepasižyminčius tokiomis savybėmis klasikinius modelius, bet LJ Chunk Tail egzaminą išlaikė stipriam ketvertui, o tai – nemaža, jei turėsime galvoje, kad masalo uodega – labai plati ir tuo pačiu ypač pažeidžiama. Tikėkimės, jog sėkmės algoritmas rastas...

Pažingsniuoju maždaug pusšimtį metrų, kol pasiekiu kitą properšą žilvičių atvašyne. Pro ją matyti smulkučių raibulių šiaušiamas tamsus kanalo vanduo. Kanalai iškasti per durpėtus plotus, todėl vanduo juose – durpių atspalvio. Užmetu penkiagraminį galvakabliuką, ant kurio užvertas tas pats, suviliojęs stambią lydeką, guminukas, kas įdomiausia, tamsiame vandenyje atrodantis kaip sidabraspalvė žuvelė, blyksinti kiek rausvais šonais. Masalas nuplaukia kelis metrus ir vėl kibimas, tačiau pakirsti lydekaitę nepavyksta. Kitu metimu ji jau energingiau pastveria masalą. Deja, laimikis – nenorminis ir lydekaitė keliauja atgal į savo gimtąją stichiją. Pasiekus dar vieną šiek tiek patogesnę užmesti masalą vietelę, scenarijus pasikartoja – užkimba dar viena nenorminė lydeka. Žodžiu, kaip priimta dabar žargoniškai komentuoti tokį dalyką, masalas „dirba“...Kuo šis guminukas ypatingas, kad taip patiko vietinėms lydekoms? Tipu? Tačiau tokį plačiauodegį kirmėlės formos masalą raudonos spalvos iš pradžių siūliau šio polderio kanalo lydekoms. Vadinasi, tipas čia kažkuo dėtas tik iš dalies. Galbūt, kitokiu tempu plukdžiau? Bet tokiam masalui plukdyti naudojama tik viena pagrindinė taktika... Žodžiu, kad ir kiek klausimų sau pateikiau, o atsakymai į juos neatrodė įtikinantys. Galiausiai liko paskutinė versija – galbūt, svarbiausias lydekas šiandien provokuojantis veiksnys – masalo spalva. Tolesni bandymai parodė, kad teks apsistoti būtent ties šia versija, nes kitokios spalvos tokie pat septyniacentimetriniai LJ Chunk Tail guminukai lydekų neerzino, o šis, plukdomas pakaitomis su kitais, tą popietę sugundė dar tris lydekaites. Tiesa, taip pat nenormines, bet vėlyvą pavakarę sulaukiau dar vienos stambios lydekos kibimo. Ištraukti ją nepavyko, nes vieta buvo pernelyg užgriozdinta kerplėšomis, tačiau tapo akivaizdu, kad tik Salmo LJ Chunk Tail guminukų gamoje atsirado  reikalingos tą dieną spalvos masalą, idealiai atitikusį žūklės sąlygas. Antra, lygiai taip pat akivaizdu, jog masalinėje visada reikia turėti retų spalvų guminukų.