Plaukiančių guminukų privalumai
Žvejai kalbėdami apie guminukus dažnai pabrėžia dvi jų savybes: „valgomas“ arba „nevalgomas“. Kas turima omenyje veikiausiai aišku, tačiau kodėl retai kada užsimenama apie tai, kad šie masalai skęsta arba ne? O juk guminuko plūdrumas yra ne mažiau svarbus, nes, tarkim, pirkdami voblerius spiningautojai visų pirma į tai ir kreipia dėmesį.
Pirmiausiai bandome išsiaiškinti, kuo plaukiantieji guminukai skiriasi nuo įprastinių, kuriais mes visai sėkmingai žvejodavome ir tebežvejojame. Manyčiau, kad pirmieji turi daugiau privalumų. Vėlgi, tai – tik mano versija, bet jie savo savybėmis tarytum suderina tarpusavyje poroloninės žuvelės ir paprasto guminuko geruosius bruožus.
Pas mus poroloninės žuvelės nepopuliarios, jomis dažniau gaudoma Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, iš kur ir kilęs tas masalas. Visgi teko spiningauti ir pagauti šiais viliokliais ne vieną plėšrūną, bet toks masalas man „neprigijo“.
Panašu į poroloninę žuvelę, bet daug geriau
Poroloninių žuvelių privalumų vienas iš esminių privalumų yra tas, kad jos plūdrios, todėl džigavimo technika nors ir labai panaši į gaudymą guminukais, tačiau šiek tiek ir skiriasi – daromos ilgesnės pauzės, patraukimai atliekami staigesni ir panašiai. Aišku, dabar kalbu apie tradicinį arba klasikinį džigavimą, nes šis žūklės būdas gali būti daug įvairiapusiškesnis nei įsivaizduoja kai kurie spiningautojai, juolab savas pataisas daro ir vandens telkiniai, tarkim, juose bus stovintis ar tekantis vanduo. Bet gal nesiplėsiu, tai kita tema.
Veikiausiai atkreipėte dėmesį, kad pabrėžiau pauzių ilgį. O kodėl ir kokiu tikslu jos daromos ilgesnės? Taip yra todėl, kad plūdrus masalas galėtų atsistoti dugne vertikaliai. Vilioklio pakilimo metu, kai galvakablis arba ofsetinė galvutė („čeburaška“) remiasi į gruntą, plėšrūnas dažnai ir čiumpa masalą. Esanti vertikalioje padėtyje poroloninė žuvelė geriau pastebima grobuonių ir tai labai aktualu, tarkim, prietemoje, drumstame vandenyje gaudant žuvis, kurioms rega yra pakankamai reikšmingas jutiminis organas.
Lygiai toks pats efektas gaunamas žuvaujant ir plūdriais guminukais, straipsnis juk apie juos. Reikėtų akcentuoti, kad jei vandenyje yra bent mažiausia tėkmė, toks vilioklis juda, o nevienalytėje srovėje netgi labai natūraliai – tartum besiknaisiojantis po dugną gružlys, pūgžlys arba kuoja, nes atsistoja, tarkim, 30° ar 45° kampu. To kampo dydis arba, jei kalbėsime populiariai, bus masalas tik kažkiek pasviręs ar visu ilgiu stovės vertikaliai stačiai, priklausys nuo tėkmės stiprumo ir vilioklio plūdrumo, netgi nuo guminuko dydžio bei formos.
Taip pat svarbią reikšmę turės ir kaip guminukai pritvirtinti prie kabliuko. Palyginimui – paprastas galvakablis, kur kabliukas yra įlydytas į švininę galvutę, ir ofsetinė galvutė, kurioje kabliukas laisvai kadaruoja užnertas ant jos auselės. Antruoju atveju masalo stovėseną mažiau varžys galvutės padėtis, kada ji atsiguls ant upės ar ežero grunto.
Beje, galvakablio arba galvutės svoris neturi jokios reikšmės, jei džigauji „daužydamas“ guminuką į dugną. Turiu omenyje, kad galvakablio arba galvutės masė praktiškai neįtakos, kaip greitai tas vilioklis atsistos į vertikalią padėtį. Tačiau galvakablio kabliuko ilgis šiuo atveju gali paveikti plaukiantį guminuką.
Jei galvakablio kabliuko kotelis yra ilgas, lyginant su pačiu masalu, kabliuko gylys išlindęs kažkur prie pat masalo uodegos, tada tas guminukas gali netgi neatsistoti į sau būdingą vertikalią padėtį. Silikoninis vilioklis gulės dugne ir nebus jokio skirtumo guminukas yra plaukiantis ar ne, geriausiu atveju masalas stovės palinkęs nedideliu kampu.
Rasčiau įvairių niuansų, kurie liečia silikoninio vilioklio padėtį, jei pradėčiau analizuoti galvakablių formas. Tačiau nelįsiu taip giliai į mišką, nes ne visokius galvakablius esu išbandęs, kita vertus, bene 95 proc. spiningautojų pas mus gaudo tik „šratais“.
Spiningaujant su ofsetine galvute iškyla kitokios problemos. Viena jų – guminuko plūdrumą gali neigiamai veikti kabliuko svoris. Juk galima naudoti sunkų dvišakį arba paprastą kabliuką, specialų iš plonos vielos padarytą ofsetinį, o jie juk yra nevienodos masės. Suprantama, kad ilgas bei sunkus kabliukas vers masalą ant šono.
Taip pat svarbu, kaip užkabintas kabliukas ant ofsetinės galvutės. Galimi sujungimo būdai: naudojant tarpinį žiedelį tarp galvutės ir kabliuko auselių arba tiesiog maunant kabliuką ant ofsetinės galvutės auselės, kuri padaryta karabino principu.
Tiesą sakant, ne visos ofsetinės galvutės taip sukonstruotos, kai kuriose auselės neatsidaro ir, suprantama, neužsifiksuoja. Kuriose yra tokie fiksatoriai, jie gali būti padaryti iš labai storos vielos, ir kuomet kabliuko auselė bus pernelyg siaura, ant kabliuko užmautas masalas ne visada galės atsistoti vertikaliai, jo laisvas judėjimas bus ribotas.
Spiningaudamas plaukiančiaisiais guminukais aš dažniau naudoju būtent ofsetines galvutes, nes įsitikinęs, jog ant pastarųjų užkabinti tokio tipo silikoniniai masalai žaidžia efektingiau. Bet tai – tik mano asmeninė nuomonė, juolab, kad kitąsyk būtent galvakabliai yra efektyvesni, nes daug kas priklausys nuo to, kur žvejosime, kokią spiningavimo techniką naudosime, kokias plėšrūnes gaudysime. Ešeriai veikiausiai geriau kibs ant paprastų galvakablių, tačiau sterkai ir neretai lydekos, mano nuomone, labiau gundysis ant ofsetinės galvutės pamautų plaukiančių guminukų.
Prisodrinti kvapais bei kažkokį skonį turinčiomis medžiagomis silikoniniai masalai mums jau tapo kasdienybe. Tokie guminukai, jei ir ne kibesni, nes kvapas ir skonis nebūtinai yra masalo kibumo rodikliai, tai bent jau plėšrūnė jų neskuba išspjauti. Kalbu taip, kaip galvoju, ką pats patyriau žvejodamas, gali kiti žvejai ir ginčytis. Esu linkęs labiau sureikšminti masalo pravedimo techniką, jo spalvas, formą, dydį.
Tačiau suderinus guminuko plūdrumą bei skonio ir kvapų efektą, mes gausime tikrai geresnį tokio tipo masalą. Nieko naujo, nes jau minėtos poroloninės žuvelės seniai išbandytos mirkant jas netgi tikrame žuvų kraujyje arba patrinant į neseniai pagautą kuoją, karosą, kitokią žuvį, nes jų gleivės turi kvapą bei skonį.
Tačiau turėkite omenyje, jog guminukas, kitaip nei iš porolono padarytas masalas turi savitą žaidimo braižą. Nenuneigiamas faktas, kad guminukų virpesiai yra stipriau išreikšti negu bet kokios poroloninės žuvelės, jie įvairūs, priklausomai nuo masalo formos, dydžio, medžiagos, iš kurios pagaminti, standumo, jų yra neribotas spalvinis spektras, žodžiu, silikoninių vilioklių pasirinkimas gerokai didesnis.
Masalas, kuriuo mėgstu žvejoti
Šiuos privalumus į vieną vietą sudėliojo Lucky John masalų gamintojai ir, berods, 2014 m. pasaulį išvydo Lucky John Joco Shaker plaukiantieji „valgomi“ guminukai. Užrašas ant pakuotės „Super floating“ tikrai ne iš „lemputės“, kadangi vargu ar tuo metu būta plūdresnių guminukų, lygiaverčių šioje plotmėje vargu ar daug surastume net ir dabar.
Medžiaga, iš kurios pagaminti, Lucky John Joco Shaker pavadinta Floating Soft Plastic System. Ji yra mažo tankio. Tai reiškia, kad tokia medžiaga turi didesnį molekulinių grandinių išsišakojimą, dėl ko tarpmolekulinės jėgos yra silpnesnės, molekulės viena nuo kitos labiau nutolusios. Iš to seka, jog tokio silikono (silikonas – bendrinis pavadinimas, bet gal giliau „nekapstysiu“) struktūra, kalbant populiariai, yra retesnė, poringesnė, dėl to ši medžiaga ir plūdresnė už lig tol panašias buvusias, čia jau nereikia būti fizikos ar chemijos mokslų daktaru, kad nesuvoktum tokių dalykų.
Kadangi esu išbandęs begalę įvairių guminukų, pradedant nuo pačių pirmųjų ir baigiant pačiais naujausiais, galiu lyginti šiuos masalus įvairiais aspektais. Floating Soft Plastic System silikonas pakankamai tvirtas, todėl nėra baimės, kad koks ešeriukas nukąs masalui uodegą. Tai yra nemenkas privalumas. Plūdrumas neabejotinai didelis, guminuką galima mauti ant paties sunkiausio dvišakio kabliuko – masalas kils į viršų ir stovės stačiai pakėlęs uodegą, tad rašau dar vieną pliusą.
Beje, esu matęs tokių „plaukiančiųjų“ guminukų, kurie kažkodėl plaukia tik tada, kai dar nebūna užmauti ant kabliuko. Joco Shaker puikiai stovi pamauti net ant sunkaus dvišakio, kai ofsetinė galvutė guli dugne, stačiai kyla užnerti ant šrato formos galvakablio kabliuko, jau nekalbant apie specialius stand up galvakablius.
Tačiau esu priekabus, todėl paminėsiu ir tai, kas man nepatinka. O nepatinka, jog daug kartų maunant tą patį masalą ant kabliuko, kadangi keisti kartais galvakablius prisieina ne sykį ir ne du, guminuke nuo didesnės kabliuko bazdelės lieka ertmės (įdūrimo vieta tarsi ištrupa) ir dažniau naudotas guminukas ant kabliuko prasčiau laikosi. Ir taip yra todėl, kad medžiaga, kaip jau sakiau, labai porėta. Na, čia galėčiau palyginti su dauguma vaistų – gydo gerai, bet yra pašalinis poveikis. Nors ir „šalutinius poveikius“ galima pašalinti – pakaitinkite ertmes ar įtrūkimus žiebtuvėliu ir jie užsilydys.
Nepaisant šio minuso, Lucky John Joco Shaker yra vieni mano mėgstamiausių guminukų. Jai pradėjau žvejoti vos pasirodžius mūsų rinkoje, gaudau iki šiol nuolat papildydamas prarastus šios rūšies masalus.
Joco Shaker forma, sakyčiau, šiam laikmečiui yra tipinė, dabar dažnai gaminami tokie ir labai panašūs riperiai, kažkada juos netgi vadindavau riperių bei tvisterių hibridais, nes šio masalo kūnelis yra su ranteliais, apvalus, jei žiūrėsime pjūvyje, kas anksčiau buvo būdinga tik tvisteriams. Ar tie ranteliai skleidžia papildomą vibraciją, t. y. virpesius vandenyje, kaip teigia gamintojai?
Niekada nematavau, nes nežinau kaip. Teoriškai – turėtų kažkiek veikti plėšrūnės šoninę liniją, bent jau artimoje distancijoje, kadangi iš tolo grobuonė pirmiausiai sureaguos į tai, kaip mes žaisime guminukais, kiek smarkiai masalai judins savo kūną ir kokia amplitude maskatuos savo uodegą.
Lucky John Joco Shaker plaukiantieji guminukai yra keturių dydžių: 6,3, 8,9,11,4 ir 13,5 cm, tai reiškia, kad 2,5, 3,5, 4,5 ir 5,5 colio dydžių. Tiesa, patys didžiausieji pas mus atsirado vėliau, kuomet Lucky John ėmė skirti didesnį dėmesį big bait serijos masalų gamybai. Spalvinė gama susideda iš 10 skirtingų spalvinių variantų. Gal kam pasirodys mažoka, nors čia galima rasti ir natūralių, ir provokuojančių spalvų, bet man tai nesvarbu, kadangi, nusidažau juos pats vandeniui atspariais markeriais.
Pirmieji du guminukų dydžiai labiau tinkami šiltesniam vandeniui, patys stambiausieji pravers gaudant lydekas bei sterkus, kai ateis ruduo, puikiai vilios plėšrūnes ir šiltesnę žiemą. Suprantama, kad ešerius dažniausiai gaudysite ant mažesniųjų modelių, nors šiaip jau abu mažesnieji – universalūs, juos labiausiai ir mėgstu. Guminukai ant kūnelio turi išilginę išpjovą, ji skirta ofsetiniam kabliukui.
Apie Joco Shaker konkrečių spalvinių variantų pritaikymą nekalbėsiu, esu šia tema rašęs. Reikėtų paminėti, kad iš tokios pačios medžiagos pagaminti ir Lucky John Unagi Slug guminukai. Tačiau pastaruosius masalus dažniausiai taikydavau spiningaudamas įvairiomis sistemėlėmis, tarkim, Carolina Rig, arba žuvaudamas drop shot stiliumi.
Romualdas Žilinskas
