Pasiūlykim šamui silikoninę varlę
Nėra Lietuvoje labai daug spiningautojų, kurie specializuotųsi šamų žūklėje. Ne todėl, kad šių žuvų pas mus mažai, paprasčiausiai šamai kimba tikrai ne kasdien, neretai pasitaiko, kad pagaunama vos keletą egzempliorių per metus. Na, gerai, jei jau esi įgudęs ilgaūsių plėšrūnų gaudytojas, sužvejosi kelioliką. O jei įgudęs ir dar metai sėkmingi – tebūnie dvi ar tris dešimtis.
Suprantama, kad kalbu apie normalaus dydžio šamus, kokiais galima vadinti sveriančius bent jau nuo 10 kg. Nors pagal taisykles „įskaitinis“ šamas jau būtų nuo 75 cm, tačiau toks svers ko gero perpus mažiau. Kalbu neapibrėžtai, kadangi priklausys, ko laimikis bus prisirijęs ir kokiu metų laiku jį suviliosi.
Dabar yra pavasario pirmoji pusė, tad šamai tik atkunta ir, kol rašau šį straipsnį, veikiausiai nė nepradėję normaliai maitintis, todėl yra liesi, ištįsę ir, suprantama, sveria mažiau nei rudeniop. Tačiau jau tuoj, tuoj, o gal ir rytoj plėšrūnai ims pildyti savo gurgiantį skrandį kokiu nors maistu ir, be abejonės, pradės kibti.
Apie prieštaringą šamo charakterį
Šamų gaudymo sezonas prasideda nuo balandžio 1 dienos. Tiesą sakant, jei jis prasidėtų ir anksčiau, vargu ar ilgaūsiai grobuonys imtų ragauti žvejų siūlomus masalus, nes, kaip minėjau, jie dar labai vangūs. Kita vertus, negali žinoti, nes šamai užkimba ir lapkritį. Esu jų pagavęs bedžigaudamas net sausio mėnesį Nemune, tačiau tai buvo ne šamai, o jų vaikai ir abejoju ar viršijo žūklės taisyklėse nurodytus minimalius centimetrus.
Nežinau kodėl, bet tie maži šamai žiemos miego upėse eina paskutiniai, nors jų vyresnieji broliai, tėčiai ir mamos tikriausiai jau devintą sapną sapnuoja. Gal ir ne, bet didelių šamų tuo metu niekas tikslingai nežvejoja. Tiesą sakant, ir negalima žvejoti, nes nuo lapkričio 1 d. įsigalioja jų žūklės draudimas. O tie smulkesni užkimba bežuvaujant sterkus, lydekas, jei vandens telkinys dar neužšalęs.
Bet dabar – pavasaris ir kalbame apie pirmąsias šamų žūkles. Užsiminiau, kad prabudę šamai stengsis kuo greičiau pripildyti savo skrandžius, nes besnausdami kaip kokie meškinai, tik eikvojo organizmo kalorijas, tačiau jų nepildė, tad reikia kuo skubiau atsigriebti. Tačiau kol vanduo reikiamai nesušils, jie to nedarys.
Kiek tas „reikiamai“ sunku pasakyti, negaliu įvardyti tikslios vandens temperatūros. Bet dažniausiai šamų kibimas dar nesutampa su ta žūklės taisyklėse esančia data, nors labai ir nenutolsta, nes maždaug apie balandžio vidurį, o kartais jau ir pirmoje mėnesio savaitėje įgudę šamautojai pasigiria savo laimikiais, žiūrint koks pavasaris...
Pirmieji pavasariniai šamai kaip taisyklė sužvejojami ne kokiais nors kitais masalais, o būtent guminukais džigaujant. Tuo metu plėšrūnai, jei taip galima išsireikšti, žiovauja, yra ne itin aktyvūs, todėl žvejai stengiasi masalus pateikti kuo arčiau dugno, pakišti plėšrūnams vilioklius kone po nosimi.
Beje, anksčiausiai prabunda ir masalus čiumpa ne patys smulkiausi ilgaūsiai grobuonys. Tai irgi šioks toks paradoksas, nes šaltame rudeniniame vandenyje ar net žiemą, mažesni šamai dar vis aktyvūs, bet pavasarį yra priešingai. Šiuo metų laiku užkimba gal ir ne rekordiniai egzemplioriai, tačiau ir ne visai maži šios rūšies atstovai.
Ak, taip, ką šamas ėda... Faktiškai, ką gali pagauti, apžioti ir praryti. Ir kalbu ne tik apie žuvis, nes nemenką jų raciono dalį sudaro vabzdžių lervos, dėlės, varlės ir panašūs sutvėrimai. Antys, paplaukioti sumanę pudeliai ar žiurkės gali tapti jų grobiu, bet žodis „gali“ nereiškia, kad taip ir nutinka, Kita vertus, tai jau turėtų būti labai didelis ir labai alkanas šamas.
Beje, šamai yra kanibalai, todėl mažesnius už save gentainius doroja pasičepsėdami. Kanibalizmas pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje. Bet žuvų pasaulyje tai – jokia naujiena, nes panašiai elgiasi ir lydekos.
Iš žmogiškų pozicijų kanibalizmas lyg ir nesiderina su šiomis žuvimis, kadangi, jei remsimės naujausiais mokslininkų duomenimis, šamai patinai po neršto nenutolsta nuo nerštaviečių, manoma, kad saugo savo ikrus panašiai kaip sterkų patinai. Saugo tam, kad vėliau galbūt suėstų palikuonis...
Jei pastebėjote skaitydami, užsiminiau apie šamų ryjamas varles. Šie grobuonys išties jas mėgsta, nors ir vėl man sunku „surišti galus“, nes šamų pamėgtose vietose varlių vargu ar rastume. Ar kas nors matė gana srauniame ir gilokame Nemuno akmenyne arba Kauno, Kuršių marių duobėse varlę? Tiesa, ten gyvena jau nesmulkūs, o veikiau dideli šamai, mažesni bijo kišti nosį į tokias vietas, nes, ką irgi sakiau, kanibalizmas šioms žuvims yra įprastas reiškinys.
Kita vertus, varlių daugiausiai suryja šamų jaunikliai, iki 10 kg sveriantys šamai, kurie plaukioja seklesnėse upių ar tvenkinių vietose. Taip yra gamtoje.
Bet tai visai nereiškia, kad ir stambus šamas atsisakys varlių. Visų pirma, šie grobuonys ės, ką galės suėsti, o antra – jie prastai mato, faktiškai yra kone pusakliai ir labiau pasikliauja kitais jutiminiais organais, kuomet reikia identifikuoti aukas. Po vandeniu sukelti judančios varlės virpesiai yra itin išraiškingi, nes ji turi keturias galūnes, plaukia jomis tarsi atsispirdama. Tokią auką aptikti plėšriosioms žuvims itin lengva, ne veltui irgi trumparegės vėgėlės puikiai kimba ant varlių. Šamas – ne žmogus – jis negalvoja, nedaro išvadų, kodėl koks nors gyvis atsidūrė ten, kur jam neįprasta, ar ne tuo metų laiku, jį tiesiog praryja.
Tam pačiam laimikiui – skirtingos varlių modifikacijos
Aš čia lenkiu į tą pusę, kad guminukai, kurie imituoja varles, bus labai gera pasiūla šamams visais metų laikais bet kokiuose vandens telkiniuose neatsižvelgiant į gylį, dugno reljefą, srovę ir panašiai. O tokių silikoninių masalų galima rasti Salmo parduotuvių asortimente.
Pradėkime nuo labiau įprastų silikoninių Balzer Shirasu Clone Frog varlių imitacijų. Sakau, kad labiau įprastų, kadangi šitie silikoniniai masalai veriami tiek ant galvakablių, tiek ant ofsetinių galvučių kabliukų. Silikoninės varlės žvejams jau siūlomos daug metų, tačiau technologijos tobulėja ir dabartinių guminukų nesulyginsi su gamintais prieš dešimtmetį arba du.
Shirasu Clone Frog medžiaga yra kur kas patvaresnė už kažkada gamintas varlių imitacijas, ji neplyšta užkibus stambesnei žuviai. Nors ką reiškia keli eurai, jei taip ir nutiktų, prieš stambų ir retą laimikį?
Jei šamas nebūtų trumparegis, jis veikiausiai įžvelgtų, kad Balzer Shirasu Clone Frog turi UV akis, kurios gerai matomos įvairiuose vandens sluoksniuose, giliai palei dugną – taip pat. Tai gal irgi gal ne naujiena, nes, tarkim, pagal panašias technologijas gaminamos švytuoklės, neva žuvys tamsoje geriau įžiūri tokius masalus. Nenoriu spėlioti ir aiškinti to, ko išties nežinau, bet panašūs patobulinimai nedaromi „iš lemputės“, nes gamintojams jie papildomai kainuoja.
12 cm dydžio Balzer Shirasu Clone Frog varlės yra gana įdomių spalvinių variantų, kurie gali būti kone idealiai imituojantys mums įprastos varlės išvaizdą, bet gali būti labiau panašūs ne į mūsiškės varlės odą, o į Pietų Amerikoje po medžius besikarstančias ryškias nuodingas medvarles. Šie masalai pristatomi labiau kaip lydekų, galbūt sterkų viliokliai. Tam ir daromi tokie egzotiniai spalviniai variantai, nes varles ryja praktiškai visos plėšriosios žuvys, kurios prieš prarydamos nespėlioja, kodėl varlė yra ne žalia, o mėlyna, geltona arba ryškiai išmarginta.
Visgi, jei atkreipėte dėmesį, aš sakiau, kad šamas pusaklis, tačiau ne visai aklas, nes kitu atveju net ir Gintaras Nauckūnas (na, kaip kalbant apie šamus nepaminėsi šio puikaus žvejo) nedažytų savo masalų atitinkamomis spalvomis. Ir tikrai galiu garantuoti, jog šamams ne tas pats, kokios spalvos bus vobleris arba guminukas.
Plačios užpakalinės Balzer Shirasu Clone Frog kojos po vandeniu sukelia ypač didelius iš toli žuvų fiksuojamus virpesius. Čia panašiai kaip plačiauodegio tvisterio, bet du sykius stipresnius, nes juk kojos yra dvi.
10,1 cm dydžio Lucky John 3D Freddy Frog jau būtų visai kitokio tipo varlės, turiu omenyje šių masalų kūno formą. Jos neturi tokių plačių užpakalinių galūnių, kaip Shirasu Clone Frog. Esu rašęs straipsnį apie silikonines varles, tiesa, jis buvo ne apie šamų gaudymą, tačiau rašinyje nupasakojau skirtumus tarp įvairių dirbtinių varlių modifikacijų.
Tačiau aname straipsnyje neminėjau, jog kai kurios silikoninės varlės gali būti skirtos paviršiniam žuvų gaudymui, nes yra plūdrios, jau su įmontuotais į vidų kabliukais bei svoriais, nors jas galima panaudoti ir džigaujant.
Ir netgi panaudoti kitąsyk sėkmingiau nei tas tipines spiningavimui įvairiuose vandens sluoksniuose skirtas silikonines varles. O jų, šiuo atveju Lucky John 3D Freddy Frog, privalumas ir būtų plūdrumas. Čia panašiai, kaip džigaujant su plaukiančiaisiais guminukais – pauzių metu jie atsistoja vertikaliai. Tą patį darys ir Lucky John 3D Freddy Frog.
Beje, tokia varlė su įmontuotu kūnelyje dvišakiu kabliuku išties yra nemažas pliusas, kadangi mauti ant dvišakių kabliukų masalus, to nemokantiems daryti, bus sudėtinga. Ir parinkti atitinkamo dydžio kabliukus taip pat nelengva. Dvišakiai padeda varlei po vandeniu išlaikyti tinkamą kūno padėtį, tai labai svarbu.
Lucky John 3D Freddy Frog svoris – 23 g. Nenuostabu, nes jos yra žūklei vandens paviršiuje pritaikyti viliokliai. Bet tai jau gana daug, jei dar pridėsime ofsetinės galvutės masę, kuri veikiausiai bus didesnė nei 20 g.
Aš šiame straipsnyje nesiplėsiu iki spiningavimo technikos gaudant šamus, tai žadu aprašyti vėliau, bet išsyk galiu pasakyti, kad pavasarinei šamų žūklei prireiks sunkių ar net labai sunkių ofsetinių galvučių arba galvakablių. Tačiau gana didelė šio masalo masė neturės didelės įtakos jo galimybėms išsilaikyti palei dugną džigaujant, gal tik labiau veiks animaciją, nes spiningu teks daryti dar labiau akcentuotus kilstelėjimus nuo dugno.
Viliojant džigavimo būdu šamus reikalingi didelio testo spiningai, todėl bendras ofsetinės galvutės ir masalo svoris veikiausiai neviršys jūsų turimo įrankio galimybių. Esu bandęs džigauti Lucky John 3D Freddy Frog varlėmis, man sekėsi pakankamai normaliai.
Lucky John 3D Freddy Frog masalai turi įvairių spalvų paletę, galima išsirinkti natūralistinius ir egzotinius variantus.
Tiesa, reikėtų paminėti, kad yra ir kitas šios varlės modelis, tai Lucky John Frog, bet pastarasis jau bus tipinis paviršinis masalas. Kimba šamai ir vandens paviršiuje, nereikia galvoti, kad jie visada tupi tik dugne...
Romualdas Žilinskas
