Lydekas – lydekomis. Seni ir nauji masalai

Praeitame rašinyje pakankamai išsamiai paaiškinau, kodėl stambios lydekos ryja mažesnes lydekas. Užsiminiau, jog į tai atsižvelgę dirbtinių masalų gamintojai pasiūlo įvairių šių plėšrūnių imitacijų. Ir kai kurios jų yra itin kibios tokiu metų laiku, taip pat žiemą, jei, suprantama, vandens telkiniai būna neužšalę.

Aš jau daug metų velkiauju tokio tipo masalais ir galiu garantuoti, kad jie yra orientuoti būtent stambiam laimikiui. Suprantama, užkimba ir smulkesnių grobuonių, tačiau, jei lygintume su kitais velkiavimui skirtais kitais dideliais vobleriais, mažiau.

Man gana keista, kad tokiais viliokliais laimę bando retas kuris spiningautojas. Veikiausiai kalti ne visiškai teisingi įsitikinimai, neva žuvis negali griebti ją pačią imituojančio masalo. Bet nepradėsiu vėl pasakoti tai, ką jau išsakiau aname straipsnyje.

Spėju, kad dėl tos priežasties panašių voblerių pas mus rasti sunku. Juos kažkada nukainavo, bet dėl to man tik geriau – savo atsargas pasipildžiau sutaupydamas pinigų ir tokių voblerių, tikiuosi, užteks ilgam.

Kita vertus, atsirado ir naujesnių kitokio tipo masalų-lydekų imitacijų, ne tik voblerių, bet apie juos vėliau. Dabar aptarsiu tuos, su kuriais susipažinęs geriausiai.

Modeliai, kurių pas mus reta

Kalbu apie Salmo Pike modelius, jų kažkada buvo tikrai didelis pasirinkimas. Mano mėgstamiausi yra patys didžiausi tos rūšies vobleriai. Apskritai lapkritį, gruodį lydekos linkusios griebti vadinamąsias „malkas“, kurių dydis kai kuriuos spiningautojus paprasčiausiai išgąsdintų.

Didžiausi Salmo Pike modeliai – net 16 cm ilgio, o tai prilygsta lydekaitei, kuri ir pati gali stverti siūlomą spininginį masalą, taip pat ant kabliuko užkabintą gružlį ar karosą. Panašių (bent jau forma) šios rūšies masalų anksčiau nemažai pagamindavo ir kitos firmos. Dabar yra kiti prioritetai, kitos mados, gal kitoks požiūris į žūklę, man šioje vietoje sunku komentuoti...

Kita vertus, reikia pripažinti, kad Salmo buvo jei ne pirmoji, tai bent jau viena iš pirmųjų, pasiūliusi tokį modelį ir jį nudažiusi natūraliomis lydekos spalvomis. Ne viena spalva, kadangi, priklausomai nuo vandens telkinio, aštriadantės plėšrūnės gali smarkiai varijuoti atspalviais, margumu.

Salmo Pike gaminami keturių dydžių – 9, 11, 13 ir, kaip minėjau, 16 cm, tačiau šis vobleris turi net 10 skirtingų tipų, kurie skiriasi svoriu, liežuvėlio ilgiu bei panirimo gyliu. Beje, yra ir dvinarių šios serijos voblerių.

Todėl, tarkim, 11 cm Pike gali sverti 13, 14, 15 ir 16 g bei nunerti iki 1,0 m arba iki 2,5 m. Velkiaujant 1 ar 2 g daug reikšmės neturi, bet panirimo gylis yra labai svarbus veiksnys. Vėlų rudenį kažin ar ką gero nuveiksime su tais vobleriais, kurie pasiekia tik 1,0 m gelmę, tai vasarai ir rudens pradžiai tinkamesni masalai.

Beje, vasarą lydekos taip pat noriai ėda savo rūšies atstoves, tad pravartu turėti tokių modelių ir bandyti jais laimę ties vandenžolių ir staigaus dugno nuolydžio riba, kur iš gelmės aukų ieškoti atplaukia didžiosios plėšrūnės.

Žvejojant velke, šiuo metų laiku siūlyčiau atkreipti dėmesį į giliau neriančius voblerius. Vienas iš mano mėgstamiausių yra PE16F modelis, kuris sveria 52 g ir nyra iki 5,0 m. Tiesa, Nemuno vidurupiui jis gal kiek per gilus, tačiau ir čia galima rasti didesnių duobių, atitinkamai pareguliavus masalo nuotolį nuo valties, šį voblerį galima traukti metru sekliau. O stovinčiuose vandenyse, tarkim, šalia Kauno esančiuose kai kuriuose tvenkiniuose, šis modelis kartais būna be konkurencijos.

Atvirai kalbant, Salmo Pike lydekų imitacijos labiau orientuotos į lydekų gaudymą ežeruose ir tvenkiniuose. Bent jau mano galva, nes jos dirba gana agresyviai, kas vėlų rudenį nėra didelis privalumas. Aišku, kaip kada, bet visgi upėje, kuomet tenka traukti tokį voblerį prieš tėkmę, jo agresyvumas dar labiau išryškėja. Dabar vanduo šaltas ir lydekos labiau linkusios čiupti stambius, tačiau ne itin smarkiai virpančius masalus.

Kai kurie mano pažįstami velkiautojai įsitikinę, kad net ir vėlų rudenį „malkos“ nėra geriausi viliokliai, joms trūksta universalumo, ir atkakliai žvejoja tik nedideliais vobleriais.

Tokiu atveju galima pasirinkti PE9SDR modelį, kuris sveria 10 g, yra 9 cm dydžio, bet nyra į 3,0 m gelmę.

Nenoriu aprašinėti kiekvieno šios serijos masalo, kas norės ras apie juos informaciją internete, paminėjau tuos, kuriais dažniausiai žvejoju. Nesu tikras ar visus juos Salmo dar tebegamina, neatmetu varianto, kad kai kurie vobleriai yra tik „sandėlių likučiai“ iš kažkada buvusio gausaus šios firmos Pike voblerių būrio.

Dar viena lydekas imituojančių voblerių grupė

Upėms, suprantama, kad kalbu apie Nemuną, dar labiau tinka Jaxon lydekų imitacijos. Jų irgi yra (ar buvo?) įvairių modelių – galima rasti ir 30 cm (!) plastikinių „lydekų“, ir visai normalaus 12 cm dydžio tokių voblerių.

Aš rudenį dažniausiai velkiauju 16 cm modeliais, kurie pasiekia 3,5 m gelmę. Galima nunardinti ir dar giliau, bet šįsyk nesiplėsiu su techniniais velkiavimo niuansais. Žodžiu, labai tinkamas gylis žuvaujant velke praktiškai visame Nemune.

Jaxon Pike voblerių spalva irgi įvairi. Bet mane erzina vienas dalykas, kuris, beje, nepatinka ir mūsiškėms lydekoms. Nesakau, kad visiškai, vasarą tai kartais pasiteisina, tačiau rudenį, mano nuomone, ne. Kalbu apie hologramą, kuria lenkų firma puošia kai kurias savo siūlomas „lydekas“.

Nors man tai nėra didelė problema – masalus padengiu skaidriu lakų ir prigesinu blizgesį arba apskritai perdažau. Arba palieku originalių spalvų, nes, kaip sakiau, kartais vasarą holograma turi racijos.

Kitas dalykas, į kurį reikėtų atsižvelgti, jei jau sugalvosite velkiauti Salmo ar Jaxon Pike modeliais – labai prasti trišakiai kabliukai. Jų dydis tinkamas pagal masalo gabaritus, tačiau žinant, kokios lydekos gali pagriebti tokius vilioklius, originalius kabliukus plėšrūnės atlenks be problemų. O ir nelabai jie aštrūs.

Todėl kabliukus pasikeiskite išsyk, blogiau nebus, jei pakeisite ir žiedelius. Aš apskritai daugumai velkiavimui skirtų voblerių trišakius pamainau į vienu numeriu didesnius. Gal kas pamanys, kad didesni kabliukai išbalansuoja masalo darbą.

Išties taip nėra arba būna tik labai retais išimtiniais atvejais, nes kuo didesnis vobleris, tuo mažiau šie „mainai“ įtakoja jo animaciją. Ypač agresyviai ar bent jau vidutiniškai agresyviai dirbantiems modeliams. Atkreipkite dėmesį, kad kalbu apie velkiavimą, nes, tarkim, tvičinguojant tai gali būti priežastis, dėl ko vobleris nedirba arba dirba ne taip, kaip derėtų.

Nereikia manyti, kad tokio tipo vobleriai yra skirti gaudyti tik lydekoms ir tinkami vien velkiavimui. Nors tai ir aštriadančių plėšrūnių imitacijos, visgi savo kūno forma masalai labai primena „sterkinius“. Tuo galima įsitikinti ir praktiškai – sterkai (beje, būtent dideli) kitąsyk šių masalų irgi neatsisako.

Su abiejų minėtų firmų mažesniais Pike vobleriais galima spiningauti upėse, juos nuplukdant pasroviui nuo kranto kyšulių, dambų, įsibridus. Iš bėdos įmanoma spiningauti ir iš valties ežeruose ar tvenkiniuose. Taip sakau, nes dauguma šių modelių prastai užsimeta. Nors yra ir skęstančiųjų – jie pakankamai sunkūs, bet jokiu būdu ne toli skriejantys masalai. Galbūt neblogų rezultatų pasieksite ir tvičinguodami, to nesu bandęs, o teorizuoti nenoriu.

Apie įranga velkiavimui ir šiuolaikinį masalą

Grįžtant prie velkiavimo, reikėtų pasakyti, kad žuvaujant tokio dydžio vobleriais reikėtų ir atitinkamo testo spiningo. Aš naudoju paprastus, o ne specialius velkiavimui skirtus, iki 2,70 m kotus, perku ne itin „kietusׅ“. Galbūt kai kas sakys, jog tokie spiningai per ilgi, geresni yra trumpesni, pakanka ir 2,30 m ilgio, tačiau turiu savą požiūrį į šį žūklės būdą.

Taip pat velkiavimui paprastai renkuosi gana pigius spiningus. Esmė – jų tvirtumas, bet ne svoris, nes rankose spiningų nelaikau. O jei ir laikau, nes pasitaiko, kad tenka masalus trūkčioti, tai neiškėlęs, kaip spiningaujant.

Todėl toks paprastas spiningas, kaip Salmo Sniper Spin II 40 g testo yra vienas geresnių variantų (beje, jis palyginti lengvas). Tiesą sakant, daugumoje žūklės prekių parduotuvėse nėra didelio tokių spiningų pasirinkimo. Gal žvejai panašaus tipo kotų nenaudoja. Bet čia jų reikalas.

Gaudydamas pačias stambiausias lydekas fluorokarboniniais pavadėliais jau nebepasitikiu. Apmaudu būtų, jei užkibusi sezono, o gal ir viso gyvenimo lydeka nukąstų pasaitėlį. Metaliniai pavadėliai tokiu didelių voblerių animacijai nekenkia, svarbu jų patikimumas, nes kai kurių suktukai ir karabinai būna pernelyg silpni. Ir, suprantama, gerai, kuomet metaliniai pavadėliai nesigarankščiuoja.

Aš naudoju Lucky John Pro 7x7 Coated pavadėlius. Rekomenduoju – tikrai geri gaminiai, beje, labai lankstūs, nes supinti net iš 49 plieninių gijų, dengti nailonu.

Dar vieną masalą, kuris imituoja lydeką, palikau „desertui“. Kalbu jau ne apie voblerį, bet, ką ir užsiminiau rašinio pradžioje, naujos kartos vilioklį. Išties tai nėra labai naujas gaminys, bet palyginti ir nesenas, juo labiau, kad šį masalą tikrai rasite žūklės prekių parduotuvėse.

Tai 17 cm dydžio („pats tas“ dydis vėlyvo rudens lydekoms) guminukas SG 3D LB Hybride Pike. Nefotografavau, nes paveiksliuke jis matosi geriau. Šitas masalas montuojamas iš dviejų dalių ir gali būti tiek riperio, tiek tvisterio tipo. Guminukas pagamintas pagal naujausias technologijas, todėl jame, kaip šiuolaikiniuose vobleriuose, yra barškučiai, kurie skleidžia ne tik papildomą vibraciją, tačiau ir suteikia viliokliui savitą animaciją – traukiamas jis linguoja į šonus.

Galbūt šiam metų laikui SG 3D LB Hybride Pike pernelyg mažai nyra, bet iš tiesų jį galima panardinti bent pusmetriu giliau, tad atitinkamomis velkiavimo sąlygomis jis puikiausiai tiks...

Romualdas Žilinskas