Liepos naktys: kas kimba?

Daugelis karpinių žuvų vasaros naktimis aktyvesnės nei dieną ir išsijuosusios ieško maisto, todėl liepos mėnesį jas galima tamsiu paros metu sėkmingai meškerioti. Dieną, norint jas prisivilioti teks sunaudoti kibirą jauko, tačiau niekas negarantuos, kad pavyks tai padaryti. Dažniausiai užsitikrinamas tik pasimeškeriojimas, tai yra, tik smulkmės kibimas.

Tokia situacija paprastai susiklosto vidurvasarį, nes žuvys vengia vidurdienio kaitros, o naktį karštis atlėgsta. Naktimis žuvys traukia į pakrantėje ir vidutinėje gelmėje esančias ganyklas – sėklius ir atabradus, nes čia vanduo labiau prisotintas deguonies ir galima rasti daug maisto. Šiose vietose jau vakaro sambrėškose žuvų susitelkia labai daug, todėl Aukštaitijos meškeriotojai ne veltui laukia vidurvasario, kai naktimis oro temperatūra tokia komfortiška, jog nereikia nė laužo kurti.

Šiltomis ir tykiomis naktimis lynai susiburia priekrantėje, kur juos galima suvilioti įvairiausiu masalu – sliekais, kukurūzų grūdais, musės lervomis, apsiuvomis

Dūkšto ir Luodžio ežeruose daugelį metų lynus gaudantys meškeriotojai teigia, jog šiltomis naktimis žaliašvarkiai atplaukia taip arti kranto, kad šonais trinasi į priekrantės meldus. Kai oras tykus, visą naktį girdima, kaip meldai šnara, o, pašvietus prožektoriumi, galima pamatyti, kaip jų stiebai suvirpa, kai per juos brūkšteli žuvies šonas.

Lynai dažnai iki pat švintant užkandžiauja tuo, ką randa ant priekrantės vandens augalų. Daugiausiai – tai smulkūs moliuskai. Į atabradus atplaukia ir karšiai, kurie aria dublėtą dugną palei asiūklinių vandenžolių guotus. Kuojos mėgsta pasiganyti žvirgždėtose seklumose, kur privirtę dreisenomis apkibusių kerplėšų...

Tokios žuvų iškylos į priekrantę ypač pastebimos vandens telkiniuose, kur yra nemažai gilių duburių ir daug sėklių. Mūsų krašto ežerų sąraše tokių vandens telkinių – šimtai. Seklesniuose ežeruose vaizdas kitoks: dieną žuvys ganosi vandenžolių prižėlusiose vietose, o naktį traukiasi į pliko dugno plotus. Tad meškerioti naktį labiausiai tinka dumblėti ir molingi atabradai. Tokiose vietose karšius galima gaudyti lengva „picker“ tipo dugnine su šėrykle vietoj svarelio.

 Naktimis karšius vilioja maisto gausa sekliose pakrantėse, todėl jie čia susivilioja pačiu paprasčiausiu slieku

Naktiniai kibimo ypatumai

Indrajų ežero meškeriotojai nuo seno laukia tvankių liepos naktų, per kurias griaudi perkūnija, nušniokščia liūtys, nes tokiomis naktimis į medžioklę traukia stambūs unguriai – pats geidžiamiausias laimikis. Ežero apylinkėse esančių kaimų ir netolimo Vasaknų miestelio meškeriotojai sugeba kvapniame juodalksnio dūme taip išrūkyti ungurius, kad, net ir pilvą prisikimšęs, negali atsitraukti nuo šio patiekalo, valgomo su juoda namine duona ir nuo lysvės nuskintais pomidorais.

Dysnykščio ir Dysnų meškeriotojai sako, jog liepos naktimis pradeda grobio ieškoti sterkai, kurie tuo metu jau būna atsigavę po vestuvinių ritualų. Jie rengia kolektyvines medžiokles, kurių periodas trunka iki rugpjūčio pabaigos. Tuomet ima vėsti vanduo. Sterkai naktimis pasirodo sekliose vietose, ypač prie atviruose ežero plotuose esančių sėklių, kurių meldais apžėlusios kupros, dažnai tik pusmetriu nesiekia vandens paviršiaus.

Ichtiologai pabrėžia, jog naktį ypač aktyvūs stambiausi sterkai, kurie dieną snūduriuoja. Šviesiomis naktimis, kai lengviau įžiūrėti ant vandens plūduriuojančius objektus sterkus galima sėkmingai gaudyti skrituliais. Masalas – aukšlė arba stintelė. Masalinės žuvelės gali būti negyvos, nes naktiniai medžiotojai tokie godūs, kad jiems nė motais, jog grobis nejudrus.

Tenenio upėje sutemose galima sumeškerioti pačias stambiausias raudes

Tose pačiose Dysnose naktimis aktyviai maitinasi stambūs karpiai. Toks užkandžiavimo stilius būdingas visų mūsų krašto vandens telkinių karpiams. Todėl karpių meškeriotojai, apsiginklavę naktine įranga ir kibimo signalizatoriais su šviesos indikacija, liepos naktis ištisas savaites leidžia prie vandens. Dieną meškeriotojai kaip jų žūklės objektas – snūduriuoja, vakare žuvis jaukina, o naktį vėl laukia kibimo.

Tenesio senvagėse ir pačioje upėje sutemose ypač suaktyvėja stambios raudės. Šių žuvų meškeriojimo fanai prie vandens atvyksta saulei leidžiantis, o namo traukia saulei tekant. Tiesa, reikia pasirūpinti tinkamo masalo – apsiuvų, nes tamsiu paros metu kukurūzo grūdas ar apsiuvą primenanti musės lerva raudes gundo kur kas prasčiau nei dieną.

Zoną ties vandens augalijos riba naktį aplanko stambios žuvys

Vasarą naktis – geriausias šamų meškeriojimo metas. Rusnės meškeriotojai teigia, kad šamai būna aktyvūs nuo sutemų iki aušros, o Daugų ežero meškeriotojai tikina, kad šamai nesitraukia šiltu oru iš medžioklės plotų vos ne iki pusryčių.

Stirnių ežero senbuviai patvirtina, kad ne tik naktį , bet ir ankstyvą rytą šamai taip pat neatsisako pasmaguriauti panosėje pasipainiojusiu grobiu, tačiau šviesiu paros metu šamai tūno duburiuose, po išvartomis ar kerplėšomis, todėl juos geriau vilioti dirbtiniais masalais, pirmiausia – guminukais, užmetamais spiningu, o naktį netgi gigantai pasirodo atvirose ir negiliose vietose, kur mielai stveria skrituliu plukdomą puskaršį. Naktį šamas, kuriam rega – antraeilis juslės organas, išnaudoja savo pranašumą – ūsais vadinamas „antenas“, kurios leidžia puikiai orientuotis tamsoje ir apčiuopomis aptikti grobį.

Kas kuriuo metu kimba?

Taikiųjų žuvų aktyvumas aktyvumas įvairiu nakties metu nevienodas. Aktyviausiai karpinės žuvys maitinasi temstant ir dvi valandas po sutemų bei kelias valandas prieš aušrą ir auštant, todėl ir kimba geriausiai būtent tuo metu.

Ichtiologai pažymi, kad naktį tradiciškai aktyvūs ne tik karšiai, kuojos ir plakiai, bet ir baltieji bei juodieji amūrai, plačiakakčiai, kurie dieną vengia rodytis viešumoje, o meškeriotojo pasirodymą pakrantėje fiksuoja iš tolo ir slepiasi.

Dumblinėti šiltomis liepos naktimis mėgsta ir lynai bei karosai, kurių gaudymas lengvomis dugninėmis su šėryklėmis – ypač dinamiškas ir rezultatyvus.

Tamsiuoju paros metu ypač įdomi yra karšių žūklė naktį, nes temstant smulkmė nustoja kibti ir skuba į užuolandas, o stambios žuvys suaktyvėja. Kartu su smulkme iki ryto aprimsta ir smulkūs plakiai, kurie paprastai trinasi karšių meškerojimo vietose, rankiodami trupinėlius nuo didžiųjų pusbrolių stalo. Dieną smulkūs plakiai neduoda meškeriotojams ramybės, pusiaukelėje į gelmę pastverdami karšiams plūdinėmis užmetamus masalus, o gulinčius ant dugno nugnaibo po kąsnelį nuo kabliukų.

Visai nedidukės žuvelės pasižymi galijotiška ištverme ir sugeba plukdyti paskui save virtinę svarelių, kurių masė vos ne tokia pat kaip kimbančio plakio svoris. Plakio kibimo maniera idealiai imituoja karšio kibimą, nes plūdė guli vandens paviršiuje ir iš lėto juda į šalį. Tokie atvejai klaidina meškeriotoją ir gaišina meškeriojimo laiką. Kai sutemsta, virstanti ant šono plūdė beveik šimtu procentų reiškia, jog kimba karšis.

Kad kibimas būtų geriau matomas, naudojami specialūs švyturėliai, užpildyti chemine medžiaga, švytinčia tamsoje. Liepą karšius patogiausia meškerioti pakrantėse, kur yra smėlėti paplūdimai. Už jų maždaug dviejų metrų gelmėje – šlaitas, už kurio prasideda gelmė. Karšiai sutemose visada atplaukia iki šlaito, nes čia – jų ganyklos. Kartais jie pasirodo ir smėlėto dugno plotuose, nes daugelyje mūsų krašto ežerų tokiose vietose gausu karšių pamėgtų moliuskų – dreisenų.

Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju karšių kibimas – garantuotas. Ypač jei jie ras gardaus jauko. Tačiau tokios vietos parankios meškerioti karšius ne tik todėl, kad čia juos palyginti lengva prisivilioti, bet ir todėl, kad čia nedaug kliuvinių, dugnas tolygiai leidžiasi į gelmę, todėl daugiau šansų ištraukti stambų egzempliorių. Be to, į priekrantę paprastai neatsidangina pūgžliai, kurie tamsiuoju paros metu duburiuose karšiams iš panosės graibsto masalus.

Specialus stovas meškerėms Salmo Alu su laikikliais meškerykočiams – ne tik garantija, kad stambi žuvis nenuvilks dugninės, bet ir užtikrins, kad patamsy meškerė būtų po ranka

Patikima atrama

Meškeriojant tamsiu paros metu reikia atsižvelgti į kai kurias technines detales, pvz., reikia turėti patikimą atramą meškerykočiams. Geriausiai tinka stovai, talpinantys 3-4 meškerykočius. Jie įtvirtinami horizontaliai. Stovų kojos – ne tik reguliuojamo aukščio, kad šią atramą galima būtų pastatyti ant šlaito, bet ir „apautos“ giliai į gruntą įsmeigiamais metaliniais antgaliais – net ir labai stambus karpis tokio stovo neįvilks į vandenį.

Specialiuose laikikliuose įtvirtinti meškerykočiai taip pat nenučiuoš į gelmę, jei valą ims traukti užkibusi žuvis. Tokie stovai paprastai paženklinami neoniniais švyturėliais, aiškiai rodančiais jų buvimo vietą, todėl netyčia ant jo tamsoje neužlipsite ir meškerių nesulaužysite, o apie kibimą praneša elektroniniai kibimo signalizatoriai.

Vienas praktiškiausių specialių naktinio kibimo signalizatorių dugninėms – signalizatorius Balzer Flash Tip Light komplektuojamas su laikikliu, leidžiančiu jį per kelias sekundes pritvirtinti prie bet kuruios dugninės viršūnėlės

Reakcija į šviesą

Kaip žuvys naktį reaguoja į šviesą? Ar ji vilioja, ar baido vandenų gyventojas? Kai kurie meškeriotojai baiminasi, kad ryški plūdžių ir dugninių švyturėlių, kurie naudojami meškeriojant naktį, šviesa gali baidyti žuvis.

Mokslininkai teigia, kad, priklausomai nuo metų laiko ir meteorologinių sąlygų žuvys skirtingai reaguoja į dirbtinių šaltinių skleidžiamą šviesą ar žibinto spindulį, nukreiptą į vandenį, pakrantėje degančio laužo atšvaitą ar švytinčius masalus ir meškeriojimo įrangos elementus.

Gėlavandenės žuvys traukiasi nuo stipraus, tiesiogiai į gelmę nukreipto halogeninio prožektoriaus spindulio, tačiau išsklaidyta šviesa, primenanti jonvabalių švytėjimą, o tokia sklinda nuo žalsvų plūdžių švyturėlių, žuvims nerimo nekelia, o kartais netgi vilioja. Tad naktį meškeriojant kur kas daugiau žalos gali padaryti ant kranto kūrenamas didelis laužas. Žuvų taip pat nebaido naujoviškos diodų lempos, skleidžiančios šaltoką dienos šviesą.

Julius Rūkas