Klubo „Eko fishing“ treniruotė Birštone

Pakeliui užsukame pasiimti gyvų jaukų ir Birštone atsidūrėme dar prieš 8 ryto. Visa betoninė pakrantė tuščia, laivelių nesimato ir tik vienoje vietoje, sumerkę plūdeles į kvadratinio metro plotą, gaudo vietiniai žvejai. Tuoj pat atvyksta „ekspertai“, kurie paaiškina, kad toje vietoje išteka upelis iš netoliese esančių karpynų ir dažnai ten pasitaiko būtent karpių kibimų. Mums tai nėra tikslinė žuvis, mums svarbiau pasimėginti pravedimus bei priprasti prie srovinių plokščios formos plūdelių (žvejų tarpe vadinamų „diskais“), palaikyti rankose sudurtines meškeres, priprasti prie meškerių surinkimo-sudėjimo, kas, patikėkite manimi, per žiemą tikrai prisimiršta.

Jaukus susimaišėme iš vakaro, bandome 2 variantus skirtus upei. Aš susimaišiau daugiau į kuojas orientuotą jauką: 1 pakelis SENSAS Magic ir 1 pakelis SENSAS River, 4 kilogramai upinio molio ir visa tai sudrėkinu kuojiniu „aromiksu“. Šiek tiek juodos spalvos dažų ir jaukas paruoštas.

Kolega daro daugiau į plakį orientuotą jauką – 2 pakeliai Sensas Bremes ir pakelis Sensas River, šiek tiek avižų dribsnių klijavimui, kalendros skoniui ir taip pat pora pakelių upinio molio.  

Visa tai iš vakaro gerai sudrėkinome, tad atvykus tereikia suformuoti norimo dydžio jauko rutulius ir galima jaukinti.
Kodėl jaukus ruošiame iš vakaro – tiesiog taip patogiau, nes ryte ant kranto norisi sutaupyti ir taip brangų laiką, o be to jaukas, kuriuo ruošiamės gaudyti, turėtų būti kuo mažiau aktyvus. Tad per naktį drėgmė labai gerai prasiskverbė į kiekvieną jauko sudedamąją dalį ir jis 100% yra neaktyvus, t.y. iširęs kiek galima ramiau guli dugne, nekyla atskiros jauko dalelės, kurios privilioja pirmiausia smulkią žuvį.
Kaip ir minėjau, per žiemą pasimiršta kaip ir nuo ko pradėti ruošti žūklės vietą, tad pirmasis pasiruošimas užtrunka ilgokai – beveik pusantros valandos, kadangi viskas pinasi, rankos neklauso, pradedi pasiruošimą ne nuo to nuo ko reiktų ir t.t. Tad tokia išvyka prieš sezoną labai gerai, kad atsinaujinti įpročius ką po ko reikia daryti. Tai labai svarbu, nes ruošiantis svarbiausioms sezono varžyboms bus svarbi kiekviena akimirka ir nebus galima laiko gaišti ten, kur nereikia. 
Žūklės vieta paruošta, gyvi masalai sumaišomi su moliu, dalis jų pakliūva ir į pašarą, paruošiama pirmoji apelsinų dydžio jauko rutulių serija ir pirmyn! Srovė upėje gana stipri, „diskai“ nuo 12 iki 22 gramų keliamosios galios. Galima buvo dėtis ir dar didesnius, bet įgūdžių atnaujinimui svarbu pažaisti su meškere, priprasti prie jos trapumo, kad sugrubusiomis rankomis neperspausti plono anglies pluošto sluoksnio. Tad plūdės iš esmės nebuvo parenkamos taip, kad galima būtų padaryti lėčiausią pravedimą. Pirmieji kibimai prasidėjo po kokių dešimties minučių. 


Kibo išskirtinai pūgžliai, kitos žuvies visiškai nebuvo. Matyt dar šiose vietose vanduo yra per šaltas ir srovė per stipri, kad balta žuvis laikytųsi toliau nuo kranto esančiuose giliuose vandens sluoksniuose. Jai dabar reikalinga silpnesnė srovė, šiltesnis vanduo, kadangi ji ruošiasi pavasario nerštui. Bandome prisivilioti žuvis jaukindami vien gyvais jaukais, bandome serijomis maitinti jauku, tačiau rezultatas nesikeičia – vien pūgžliai atakuoja mūsų masalus. Ir tik po poros valandų ant kabliuko papuola pora nedidukų šapaliukų bei vienas gružlys. Visa kita sugauta žuvis – įvairaus dydžio pūgžliai. 
 
Nusprendžiame su kolega, kad mums jau gana medžioti pūgžlius, susirenkame įrankius, sutvarkome žūklės vietą ir prisėdame medžių užuovėjoje papietauti. Lengvas pavasarinis vėjelis, pro debesis pasirodantys saulės spinduliai nugairina veidus, jaučiamas lengvas nuovargis ir neapsakomai geras jausmas viduje. Ech, kaip gera leisti laiką gamtoje... 
O dabar laikas namo. Reikia persitikrinti surištus per žiemą pavadėlius, pertikrinti ar yra surištos visos reikalingos sistemos žūklei srovėje ir laukti pirmojo starto. Tikimės, kad šis sezonas bus įdomus ir sėkmingas komandai.

Klubas „Eko fishing“
2016 m.