Kąsnelis skubančiai kuojai
Nuo balandžio antros pusės iki birželio vidurio pradžia – skubančių į nerštavietes kuojų metas, o paskui aktyviai besimaitinančių kuojų metas. Sidabrašonės dideliais būriais kyla prieš upių srovę, o paskui pasklinda po upių ir ežerų platybes, visose patogiose vietelėse nuolat stabtelėdamos pasimaitinti. Meškeriotojai žino tas vieteles ir gaudo jose kuojas. Ypač jų daug Nemuno deltoje.
Grimztantys skanėstai
Kai prasideda kuojų migracijos, jas labiausiai vilioja ne gulintis ant dugno, o srovės plukdomas maistas. Todėl patyrę meškeriotojai įsigudrina taip plukdyti masalą, kad jis grimztų kaip jauko grūdelis. Kuojos, išvydusios tėkmės nešamą „objektą“ niekada nepraleidžia jo pro šalį. Tokį meškeriojimą žuvų gaudymo neversliniais įrankiais teorija vadina „stop&go“ metodu.
Kalbant plačiau, už šio angliško termino, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „stabtelėjimas ir judėjimas toliau“, slypi gana paprasta ir lengvai panaudojama meškeriojimo taktika. Metodas „ stop&go“ naudojamas gaudant žuvis plūdine meškere ir, žinoma, tik tuose vandens telkiniuose, kuriuose yra tėkmė.
Praktiškai tai daroma taip: kai masalas nugrimzta ir nuplaukia pasroviui 1-2 m, plūdė trumpam prilaikoma vietoje, todėl pavadėlį su kabliuku, ant kurio užvertas masalas, tėkmė iš inercijos pakelia į aukštesnį horizontą. Kai plūdė vėl paleidžiama plaukti, masalas atsidūręs per 0,5-1 m nuo dugno vėl ima iš lėto grimzti, nešamas srovės. Jei žuvys pusę minutės nesusidomėjo gimztančiu masalu, plūdė vėl pristabdoma, kad masalas iš naujo atsiplėštų nuo dugno, o paskui vėl imtų grimzti. Būtent grimztantis ir praktiškai laisvais tėkmės plukdomas masalas žuvims yra patraukliausias.
Kompanijos „Salmo“ ekspertų teigimu, plūdes, tinkamiausios šiam meškeriojimo metodui, gaminamos iš balzos medienos, o jų forma būti ypatinga, kad plūdė tinkamai dreifuotų ir jautriai fiksuotų kibimą. Svogūno formos plūdė su kyliu iš stangrios vielos arba anglies pluošto tinkamiausia meškerioti „stop&go” metodu lėtoje tėkmėje, kiaušinio formos plūdė iš balzos su minėto tipo kyliu parankesnė vidutinėje tėkmėje, o beveik apvalios formos šio tipo plūdė rekomenduojama meškeriojimui stiprioje tėkmėje. Bet tinkamos plūdės parinkimas – dar ne viskas.
Svarelių išdėstymas
Dažniausiai meškeriotojai renkasi šiam meškeriojimo metodui 6-7 m ilgio bolonijos stiliaus meškerę su rite, tačiau, jei upės gylis nemažas, o atstumas kuriuo turi dreifuoti plūdė didesnis nei 8 m, geriau naudoti sudurtinę meškerę, kurios ilgis 9-13 m. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju būtina, kad ant galinės 20 cm ilgio pagrindinio valo atkarpos tinkamai būtų išdėstyti reikiamos masės svareliai. Kitaip „stop&go metodas“ – neįmanomas.
Geriausia ir praktiškiausia yra pripažinta vokiečių meškeriojimo ekspertų sukurta svarelių išdėstymo schema, pagal kurią pirmiausia ant valo smaigaliu į viršų užveriamas lašo formos svarelis su kiauryme, kurio masė sudaro du trečdalius plūdės keliamosios galios. Po juo užveriamas guminis karoliukas, atliekantis buferio vaidmenį. Likęs trečdalis keliamosios galios paskirstomas tarp 3-5 šratelio formos vienodos masės svarelių.Šie svareliai tvirtinami ant valo vienodais intervalais tarp lašo formos pagrindinio svarelio ir sukučio, prie kurio tvirtinamas pavadėlis. Tiesa, galima ir vadinamasis pamario variantas, kai žemiau „buferio“ rišamas sukutis, prie kurio tvirtinamas pavadėlis, o 2-3 vienodos masės svareliai lygiais tarpais išdėstomi ant pavadėlio.
Sudurtinės meškerės montažui tinkamiausiu laikomas – 0,12-0,16 mm skersmens valas, o boloninės – toks pat 0,18-0,20 mm skersmens valas.
Pavadėliams naudojamas – 0,10-0,14 mm skersmens „Salmo Fluorcarbon“ valas, o pavadėlių ilgis – 25-50 cm. Tiesa, reikalui esant, pavadėliai gali būti naudojami ilgesni – 60-70 cm. Tokie pavadėliai naudojami tais atvejais, kai kuojos kimba labai atsargiai. Na, o kabliukai geriausi ilgakočiai, parinkti pagal naudojamo masalo dydį. Musės lervoms plukdyti tinkamiausi 14-12 numerio, kukurūzų grūdams – 10 numerio, o vidutinio dydžio sliekams - 8 numerio kabliukai.
Pasirinkus pavadėliams nematomą vandenyje „Salmo Fluorocarbon“ valą, galima bus naudoti storesnius pavadėlius ir užsitikrinti tikimybę užtikkrinmtai ištraukti stambų laimikį
Viliojantis debesėlis
Jei meškerės montažas parengtas tinkamai, belieka pasirūpinti paskutiniu „stop&go“ metodo veiksmingumą užtikrinančiu dalyku. Kad kuoja lyg pagal siūlą, mūrininkų terminais kalbant, atplauktų iki to taško, iš kurio plukdomas masalas, ją turi vilioti taip pat lėtai grimztantis jaukas, tačiau jo stambiosios dalelės – traiškytų grūdų, konservuotų kukurūzų, maltų sausainių dalelės turi plaukti pakibusios iš toli matomame kvapniame debesėlyje, kurį sudaro smulkios jauko dalelės – sėlėnos, lieso pieno milteliai, smulkučiai maliniai.
Šis viliojantis liežuvio formos debesėlis atsiranda, kai srovė ima plauti nugramzdintus į reikiamą tašką gana lipnaus jauko rutulius, į kuriuos įmaišyta nemažai smulkaus žvyro ir sauso molio, kad nulipdyti rutuliai būtų sunkūs ir lipnūs.
Maždaug trečdalis jauko prieš pilant į žvyrą ir įmaišant molį iš anksto atskiriama į kitą indą – iš tos dalies nulipdomi biresni rutuliai. Jie tokie daromi tam, kad suirtų palei pat dugną ir sutirštintų kvapnų debesėlį. Biresnio jauko rutulys nugramzdinamas į „tašką“ kas pusvalandį. Tokiu būdu suformuotas jauko debesėlis driekiasi pasroviui toli, todėl kuojos pamažu plaukia vis artyn prie tos vietos, kur užmetamas masalas. Jausdamos skanėstų aromatą, žuvys ima intensyviai ieškoti stambesnių jauko dalelių ir, kai išvysta jauko debesėlyje masalą, stveria jį nedvejodamos.
Meškeriojimo stop&go metodu shema – nesudėtinga, tačiau reikia būti kruopščiam, kad nedarytum klaidų. Pirmoji fazė – masalas nugramzdinamas taip, kad plūdė atsidurtų jauko įmetimo taške. Kai plūdė nuplaukia pasroviui maždaug metrą, valas įtempiamas, kad prilaikytų plūdę, o masalas atsiplėštų nuo dugno. Paskui plūdė vėl paleidžiama dreifuoti. Tai kartojama, kol plūdė nuplauks iki kvapnaus šleifo galo. Plūdę reikia stebėti labai atidžiai, nes kuojos tėkmėje kimba staigiai panardindamos plūdę. Dažnai menkiausias plūdės stabtelėjimas ar nežymus niuktelėjimas – ženklas pakirsti.
Kad kuo toliau masalą galima būtų leisti kvapniu „takeliu“, meškeriojant sudurtine meškere be ritės, naudojamas ilgas valas. Tačiau, tai daroma tik tuo atveju, jei galima viena ar dviem dalimis pailginti meškerę. Jei gaudoma 12-13 m meškerykočiu, naudojamas trumpesnis už meškerykotį valas. Žuvys kimba dažniausiai masalo grimzdimo metu, tačiau budrumo negalima prarasti ir tada, kai masalas ima vėl dreifuoti. „Stop&go“ metodu gaudomos ne tik kuojos, bet ir kitos karpinės žuvys – plakiai, šapalai, meknės bei strepečiai, pasitaiko kad užkimba net karšiai ir karpiai.
Salmo info
