Karosų meškeriojimas bolonijos stiliumi
Vidudienis. Temperatūra komfortiška – apie 24 laipsnius. Vėjas silpnas, tačiau pučia ne pietys, o šiaurės vakarų brizas ir žuvys Skirvytėje bei Atmatoje vangios. Ką tokioje situacijoje daryti ir kaip neprarasti meškeriojimo dienos, jei atvažiavai į Nemuno žemupį ar jame esančią Rusnės salą?
Geografija ir ichtiologija
Rusnės sala – polderių teritorija. Vienas jų – Pakalnės polderis, kurio pylimai juosia vešlias lankas. Daugelyje vietų jas kerta kanalai, kurių paskirtis – sugerti polaidžių ir potvynių vandenį. Polderių kanalų peizažas – labai kontrastingas. Kadangi kanalai seniai nevalyti, juose gausu ruožų gana vešliai apaugusių vandens augalija, tarpais pakylančia iki vandens paviršiaus, bet nestinga ir duburių, kur gali saugiai jaustis šių kanalų šeimininkai – karosai. Tačiau tiek vienų tiek kitų atkarpų pakrantėse želia meldynai, dažnai viršijantys žmogaus ūgį. Ten, kur meldų atvašynai vešliausi, geriausios meškeriojimo vietos, bet pats meškeriojimas nėra lengvas.
Polderių karosai – neįnoringi ir mielai ragauja sliekus, kurie daugelį karpinių žuvų šiltuoju sezono metu vilioja silpnai.
Na, o ką galima gaudyti polderių kanaluose? Lydekos, ešeriai, lynai, kuojos – šių žuvų yra visur, bet jų pamėgtas vietas teks ieškoti, o štai karosų yra visur. Karosai polderių kanaluose, ypač tuose, kurie tiesiogiai nesusisiekia su Nemuno deltos protakomis, karosai – gausiausia žuvų rūšis. Karosų būreliai šmirinėja po vandens augaliją, ieškodami ko nors valgomo. Suprantama, jog maisto ištekliai kanaluose riboti, tad polderių karosai apetitu nesiskundžia, o tai reiškia, kad juos galima meškerioti nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Tad karosų žūklė – puiki alternatyva tomis dienomis, kai Nemuno deltos atšakose žuvys kimba prastai.
Ilgo meškerykočio pranašumai
Karosų žūklė, kai prastai kimba karšiai ar lynai, patraukli dar ir tuo, kad šiai žūklei reikalinga sauja kita jauko ir paprasta plūdinė meškerė. Tiesa, čia galima ir kita versija. Standartinių „bevardžių“ teleskopų, kuriuos daugelis meškeriotojų kažkodėl laiko tinkamais naudoti kaip plūdines meškeres, ilgis – nuo 3,50 iki 4,00 m. Toks meškerykotis gaudyti žuvis kanaluose tinka tik ten, kur krantai atviri, tačiau šio įrankio masė ir bekompromisinis stangrumas, kurio dėka vos ne kas antro pakirtimo metu žuvis nuplaukia savo keliais su perplėšta lūpa, verčia kritiškai žiūrėti į tokius įrankius. Čia reikalinga subtilesnė meškerė. Match meškerė – nebloga versija, bet ir ji turi minusų, todėl, kai pabandžiau ja meškerioti, kitą kartą pasiėmiau tam reikalui bolonijos tipo penkiametrinį meškerykotį Salmo Elite Bolognese Light. Toks meškerykotis leidžia masalą sėkmingai nuleisti kaip kranu tiesiai į „akį“ vandens augalijoje. Antra, nereikia gaišti laiko braunantis per meldų atvašyną prie vandens. Penkiametrinis, o dar geriau šešiametrinis bolonijos stiliaus meškerykotis leidžia pasiekti vandenį per meldų „galvas“. Kadangi meškerę reikia visą laiką neišleisti iš rankų, pageidautina, kad jos masė kaip ir Salmo Elite Bolognese Light – būtų minimali.
Meškeriojant polderių kanaluose penkiametrinė bolonijos stiliaus plūdinė pranašesnė už masyvius „teleskopus“, nes ja galima masalą ne užmesti, o tiesiog nuleisti į atviro vandens plotelį kanalo viduryje
Minimali komponuotės masė
Karosų meškeriojimui polderių kanaluose tinkamiausia nejudamai tvirtinama verpstės ar cigaro formos plūdė, kurios keliamoji galia – 1-4 g. Tad įnagio komponuotė nedaug kuo skiriasi nuo tradicinės bolonijos stiliaus meškerės komponuotės. Jei diena nevėjuota, geriau naudoti kuo lengvesnę plūdę (1g) ir kuo mažesnį svarelį, kad karosai, ragaujantys masalą, jaustų kuo menkesnį pasipriešinimą ir nepajustų, jog gardus kąsnelis užvertas ant kabliuko. Lengvutė plūdė žymiai padidina šansus suvilioti puskilograminį ar dar stambesnį karosą, kuris savo gyvenime yra matęs šilto ir šalto ir sugeba mikliai numauti nuo kabliuko masalą, o taip pat ir pajusti tai, kas kelia įtarimą.
Smulkieji karosai gyvena didelės mitybinės konkurencijos sąlygomis, todėl nėra išrankūs ir kimba aktyviai. Tad, suprantama, jog jie tampa kartais sunkiai įveikiama kliūtimi, norint sugauti stambių karosų, nes jaunikliai puola prie masalo kaip skalikai, paleisti nuo grandinės. Siekiant nors kiek atsijoti smulkmės kibimą – patartina naudoti stambiagrūdį jauką, kurio nesurankioja smulkmė. Tai gali būti sauja stambių kukurūzų grūdų arba vadinamojo „pellets“. Tada stambieji karosai maitindamiesi nustums į šalį smulkmę.
Naudokite didesnį kabliuką
Be to, ne pro šalį parinkti ir didesnį kabliuką – 8-6 numerio, kad smulkmė jo neapžiotų ir negalėtų nutempti masalo. Na, o jaukas tiks kuo įvairiausias – stambus sliekas, pora kukurūzų grūdų, pusantro žirnio skersmens kietai sukočiotas duonos minkštimo rutuliukas, „pellets“ porcija, guminiu žiedeliu pritvirtinta prie kabliuko. Ypač tinkama vieta užmesti masalą – švendrais apaugę kanalų ruožai. Stambieji karosai čia jaučiasi ypač komfortiškai. Lengvos plūdės tekštelėjimas į vandenį jų neišbaidys, o vienas lengvutis (1-1,5 g) šratelio formos svarelis beveik nejuntamas ragaujančiam masalą karosui.
Žinoma, jei diena vėjuota, teks parinkti masyvesnę plūdę. Tai šiek tiek sumažins šansus, nes, ištraukus porą puskilograminių egzempliorių, kiti įsiklausys į įtartinus garsus ir gali pasitraukti. Taipogi patartina turėti ilgakotį graibštą, kad užkibusį karosą pavyktų greičiau sutramdyti. Kanalai sąlyginai neplatūs, o pajutęs kabliuko geluonį stambus karosas sukelia daug triukšmo. Štai tokia būna polderių karosų žūklė, per kurią praktiškai neįmanoma likti be laimikio. Na, o polderių apstu visoje Nemuno deltoje nuo Šilininkų iki Sakučių.
Salmo info